TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Tik nauji reikalavimai, bet ne reforma

2014 09 24 6:00
Audrius Murauskas.

Nuo lapkričio mokyklose ir darželiuose vėl griežtinama vaikų maitinimo tvarka. Moksleiviai ir darželinukai nebegalės kramsnoti cukraus glajumi dengtų bandelių, užsigerdami apelsinų ar vynuogių sultimis.

Tai numatyta Maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo pakeitimuose, kuriuos dar liepą patvirtino tuometis Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis. Tačiau tėvų atstovai abejoja, ar tokių pakeitimų pakaks, kad vaikų maitinimas ugdymo įstaigose iš tikrųjų taptų visavertis.

Glaistytų bandelių nebebus

Buvusio Sveikatos apsaugos ministerijos vadovo sprendimu išplečiamas vaikų maitinimui draudžiamų tiekti maisto produktų sąrašas. Jis papildytas konditerijos gaminiais su glajumi. Iki šiol tarp draudžiamųjų buvo tik gaminiai su šokoladu ar kremu. Taip pat draudžiami sūrūs gaminiai, kuriuose druskos kiekis viršija nustatytą (1 g - 100 g) kiekį. Be to, gaminant patiekalus bus draudžiama naudoti ne tik sultinių, bet ir padažų koncentratą. Vaikų maitinimui nebus galima tiekti ne tik subproduktų, bet ir jų gaminių, išskyrus liežuvius ir kepenis.

Ugdymo įstaigose vaikams nerekomenduojama duoti gerti ir citrusinių vaisių ar vynuogių sulčių, jas turėtų pakeisti Lietuvoje užaugintų vaisių bei daržovių sultys. Vaikams maitinti siūloma daugiau tiekti užaugintų ar pagamintų Lietuvoje, iš ekologinės gamybos ūkių ar išskirtinės kokybės produktų gamintojų, paženklintų simboliu „rakto skylutė“ maisto produktų.

Nenugalimos pieniškos dešrelės

Ministro pasirašytu sprendimu keičiami ir patiekalų gaminimo bei patiekimo reikalavimai. Įtvirtinta nauja nuostata, kad ugdymo įstaigose, kurių virtuvėse įmanoma tik pašildyti maistą, šaldytus pusgaminius ar atvėsintą maistą patiekti per 24 valandas. Jei patiekalui gaminti naudojama malta mėsa ar žuvys, ir virtuvėje yra sąlygos šiuos produktus sumalti, jie turi būti malami patiekalo gaminimo dieną. Ugdymo įstaigų auklėtiniams kasdien privalu patiekti ir daržovių, ir vaisių, rekomenduotina - sezoninių bei šviežių.

Marijampolės visuomenės sveikatos centro Šakių skyriaus vedėja Daiva Miknevičienė LŽ sakė, kad permainų numatoma vaikams siūlant karštuosius pietų patiekalus. Dabar reikalaujama, kad vienas jų būtų tausojantis virškinimo sistemą – pagamintas verdant vandenyje ar garuose arba troškinamas ir žymimas žodžiu „Tausojantis“. Pakeitimuose numatoma išlyga, kad jeigu pietų metu vaikams bus tiekiamas tik vienas karštasis pietų patiekalas, tada ne mažiau kaip pusė į pietų valgiaraščius įtrauktų karštųjų pietų patiekalų turės būti tausojantieji – t. y. jie turės būti siūlomi 15 dienų iš 30.

„Maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo pakeitimai turėtų pagerinti ugdymo įstaigose vaikams siūlomo maisto kokybę“, - tikino D. Miknevičienė.

Tiesa, ji pripažino, kad mitybos specialistų itin skeptiškai vertinamos pieniškos dešrelės, itin populiarios tarp vaikų, iš ugdymo įstaigų valgyklų valgiaraščių kol kas neišnyks. Tiesa, jos negali būti kasdienis vaikų maistas, jomis negalima valgydinti vaikų dažniau kaip dukart per mėnesį.

Permainos nebaisios

Citrusinių vaisių ar vynuogių sultis ugdymo įstaigų valgyklose turėtų pakeisti Lietuvoje užaugintų vaisių bei daržovių sultys. / LŽ archyvo nuotrauka

Apie tai, kad šalies ugdymo įstaigose draudžiamų ir nerekomenduotinų produktų sąrašą papildys nauji produktai, vaikų maitinimu besirūpinantys specialistai buvo informuoti vasaros pabaigoje. Todėl manoma, kad nuo lapkričio įsigaliosianti nauja tvarka didelių permainų nepadarys. Kaip LŽ teigė Marijampolės Jono Totoraičio progimnazijos valgyklos vedėja Virginija Kulikauskienė, moksleiviams jau ir dabar nesiūloma nei glajumi dengtų bandelių, nei citrusinių vaisių ar vynuogių sulčių, mat jų vaikai nelabai mėgsta. „Moksleiviams kur kas labiau patinka paprastos bandelės ir įprastesnio skonio vaisių bei daržovių – morkų, obuolių ar panašios sultys“, - teigė V. Kulikauskienė.

Anot progimnazijos valgyklos vedėjos, problemos nebus ir dėl valgyklos darbuotojoms keliamų reikalavimų pačioms malti žuvis. „Mums kur kas paprasčiau pirkti jūrinių lydekų filė ir iš jos gaminti, nei pirkti neaiškios sudėties žuvų faršą“, - tikino ji.

V. Kulikauskienė pritarė ir reikalavimui dažniau vaikams siūlyti vadinamuosius tausojančius patiekalus, nes vaikai juos jau pamėgo. „Tiesą sakant, viskas priklauso nuo to, kas ir kaip maistą gamina. Jei į gamybos procesą „įdėsi“ meilės, maistas vaikams bus skanus“, - tvirtino V. Kulikauskienė.

Tėvų nuomonė nerūpi

Vis dėlto Lietuvos tėvų forumo pirmininkas Audrius Murauskas LŽ teigė pasigendantis kompleksinio jau įsisenėjusių vaikų maitinimo ugdymo įstaigose problemų sprendimo. Pasak jo, pagal įstatymus tėvai atsakingi už vaikų sveikatą, bet jie neturi informacijos, kuo ir kaip ugdymo įstaigose maitinami jų vaikai, tad jie negali kontroliuoti šių procesų arba daryti jiems įtakos. A. Murausko teigimu, sprendimus dėl moksleivių ir darželinukų maitinimo priima savivaldybių politikai. Būtent nuo jų ir valdininkų sprendimų priklauso, ar ugdymo įstaigoje vaikų maitinimas neapsiribos pieniškomis, nors ir aukščiausiosios rūšies, dešrelėmis.

Lietuvos tėvų forumo pirmininkas pabrėžė, kad visaverčio vaikų maitinimo ugdymo įstaigose reikalavimai tėra fragmentiniai, nes apsiribojama vien draudžiamų produktų sąrašo plėtimu. Anot A. Murausko, reforma, kad vaikai būtų maitinami ne tik visaverčiu, bet ir sveiku maistu, iš esmės nevykdoma.

„Vieno Kauno vaikų darželio, kurio virtuvė orientuota į sveiką mitybą, vadovė man pasakojo, kad jų įstaigos virtuvės racione dominuoja vaisiai, daržovės, kruopos. Taip jie net sutaupo lėšų, skiriamų vaikų maitinimui. Todėl norėčiau paneigti mitą, kad sveikas ir visavertis maitinimas brangiai kainuoja“, - LŽ tvirtino A. Murauskas.

Pasak A. Murausko, dėl vaikų maitinimo turėtų tartis dietologai, ugdymo įstaigų vadovai ir tėvai. Sprendimo, kaip organizuoti sveiką maitinimą, turėtų būti ieškoma bendru sutarimu. O kol kas daugiausia iečių laužoma dėl to, kokiomis kainomis bus perkami produktai, pernelyg nekreipiama dėmesio į jų kokybę. Deja, kol kas kai kurių savivaldybių politikai apie tai nenori girdėti, todėl jų sprendimams didžiausią įtaką daro kaina, bet ne kokybė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"