TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Tikėtis santykių su Rusija atšilimo nepataria

2011 11 21 11:48

Garsus rusų politologas, publicistas Andrejus Piontkovskis įsitikinęs, kad Rusijos politinis elitas Lietuvą ir kitas Baltijos valstybes toliau vertins priešiškai. Esą santykių atšilimo būtų galima tikėtis tik tuomet, jei valdžios kaita Rusijoje būtų reali.

Vilniuje A.Piontkovskis viešėjo praėjusią savaitę. Jis dalyvavo diskusijoje, kurioje kalbėta apie toleranciją, totalitarizmą ir laisvės išbandymus, taip pat - Lietuvos Helsinkio grupės įsteigimo 35-osioms metinėms skirtuose renginiuose. Svečias rado laiko susitikti ir su LŽ žurnalistu.

Per pokalbį A.Piontkovskis pažymėjo, kad dėl dabartinio Rusijos premjero Vladimiro Putino prognozuojamo grįžimo į prezidento postą permainų šios šalies vidaus ar užsienio politikoje tikėtis nereikėtų. "Jokių pasikeitimų nebuvo po prezidento rinkimų 2008 metais, nebus jų ir po 2012-ųjų", - įsitikinęs jis. Ir neseniai išleistoje naujausioje savo knygoge "Trečias kelias į vergovę" A.Piontkovskis negaili kritikos Rusijos valdžiai.

Apie Helsinkio proceso svarbą tuometėje Sovietų Sąjungoje, žodžio ir minties laisvės iššūkius šiandieniniame pasaulyje ir Rusijos politinių viršūnių perspektyvas - "Lietuvos žinių" interviu su Andrejumi Piontkovskiu.

Režimas krito prieš žmogų

- Ar Jūsų vizitą į Lietuvą derėtų laikyti atsitiktiniu, o gal lietuvių tauta ir mūsų valstybė Jums patraukli dėl labai konkrečių priežasčių?

- Tai jokiu būdu nėra atsitiktinumas. Į Lietuvą atvykstu bent kartą per metus ir nebūtinai lankausi tik ypatinguose renginiuose. Dažnai esu kviečiamas į Vilnių ar Kauną dalyvauti politinėse diskusijose. Lietuva - itin patrauklus kraštas tyrinėjant ir tuometės Sovietų Sąjungos istorijos peripetijas, ir dabartinę Rusiją, jos europinės dalies, elgesį gretimų valstybių atžvilgiu. Jūs, kaip buvusios Sovietų Sąjungos respublikos gyventojai, Rusiją suprantate kur kas geriau nei vakariečiai. Į Lietuvą visada vykstu su didžiuliu malonumu.

- Minime Helsinkio grupės įkūrimo sukaktį. Ką žmonėms davė tokios grupės veikla valstybėje, kurioje neegzistavo žodžio ar minties laisvė?

- Tai buvo reikšmingas įvykis visuomenėje. Prisiminkime, kad Helsinkio procesas buvo paremtas ir sovietų režimo, kuris tuomet siekė galutinai įtvirtinti savo teritorinį vientisumą. Tam, be abejonės, reikėjo didžiųjų Vakarų šalių pritarimo. Vakarai Sovietų Sąjungai iškėlė sąlygą: užtikrinti žmogaus teises, žodžio, minties ir saviraiškos laisves. Sovietai su tuo sutiko manydami, kad ši sąlyga yra visiškai nereikšminga, palyginti su ekonominiu ir politiniu bendradarbiavimu. Tačiau tai ir buvo lemiama klaida. Ši tuometės valdžios neįvertinta išlyga įkvėpė vadinamąjį Helsinkio judėjimą ir davė disidentams visiškai legalų ginklą kovoti su režimu.

Stipriausios ir didžiausią galvos skausmą komunistinei nomenklatūrai kėlusios Helsinkio grupės buvo įsteigtos Maskvoje ir Vilniuje. Nors šis judėjimas nesužlugdė Sovietų Sąjungos, akivaizdžiai paspartino demokratinius procesus. Tai ypač paveikė išsivadavimo troškusias Baltijos šalis, kurios nuo kitų Sovietų Sąjungos respublikų skyrėsi savo požiūriu į demokratiją ir jos siekiu.

- Nekyla abejonių, kad šios grupės veikla buvo didžiulė problema pačiai Sovietų Sąjungai.

- Helsinkio grupės įsteigimas ir jos veikla buvo neabejotina žmonių pergalė, ji suteikė jiems viltį. Tačiau kalbant apie Helsinkio judėjimą plačiąja prasme, analogiškos grupės, veikusios Baltijos šalyse ir Rusijoje, skyrėsi tuo, kaip jas traktavo pats režimas. Lietuvoje tai buvo suvokiama kaip savotiškas laisvės siekis, o Rusijoje šios grupės veiklą būtų galima pavadinti kompromisu tarp totalitarinio režimo ir demokratinio judėjimo. Tuometė nomenklatūra pamažu buvo priversta nusileisti kai kuriems žmogaus teisių aktyvistų reikalavimams. Vis dėlto ji vylėsi, kad ateityje galės atsirevanšuoti. Atėjus į valdžią V.Putinui, tokia diena pagaliau išaušo. Režimas vėl ėmė rodyti nagus. Laimė, kad XXI amžiuje net švelniam totalitarizmui susiklosčiusi nepalanki terpė. Gerokai patobulėjusios informacinės technologijos suteikia įvairiems demokratiniams judėjimams naujų ginklų. Anksčiau spausdinimo mašinėle svarbios literatūros pavykdavo padaryti penkias kopijas, o dabar jų galima išleisti milijonus ir išplatinti po visą pasaulį.

Žinia visiems režimams

- Autoritarizmas vis dar aiškiai regimas Baltarusijoje, problemų turi Ukraina. Baltijos šalys eina demokratišku keliu. Kodėl, Jūsų nuomone, buvusios Sovietų Sąjungos respublikos pasuko skirtingomis kryptimis?

- Baltijos valstybėse vyko demokratinės revoliucijos. Kitos respublikos susidūrė tik su demokratijos elementais, kurie iš esmės tebuvo nomenklatūros projektas vykdant didžiulę privatizaciją ir valdžios sutelkimo į savo rankas programą. Vis dėlto tokių šalių kaip Rusija, Baltarusija, Ukraina diktatorių likimas anksčiau ar vėliau bus toks, kaip Tuniso prezidento Zine'o El Abidine'o Ben Ali, buvusio Egipto vadovo Hosni Mubarako ar Libijos diktatoriaus Muammaro Gaddafi. Šių diktatorių nuvertimas - labai rimta ir svarbi žinutė visiems valdžioje tebesantiems režimams. Esu įsitikinęs, kad visi - V.Putinas, Aleksandras Lukašenka ir net Viktoras Janukovičius - turėtų išstudijuoti nuverstų diktatorių likimus atsakingai. Labai viliuosi, kad jiems ateis nušvitimas ir jie pagaliau priims pagrindinį sprendimą.

Žodžio laisvė - tebeaktuali

- Laisva mintis, laisvas žodis, saviraiškos laisvė - neatsiejami demokratinės valstybės atributai. Tačiau ar šiandienos pasaulyje yra šalis, kurioje šios vertybės būtų iki galo išpildytos?

- Žinoma, formaliai tai egzistuoja daugelyje Europos valstybių, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kitose demokratiškose šalyse. Tačiau klausimas nėra toks paprastas. Žodžio, minties laisvė net ir aukščiausią demokratijos vystymosi stadiją pasiekusiose valstybėse susiduria su daugybe apribojimų. Laisvė turi ginti save fašizmo, rasizmo ir kitų šios dienos iššūkių akivaizdoje. Taigi žodžio laisvė turi balansuoti tarp apsaugos nuo neapykantos ir netolerancijos.

- Ar Jums pačiam kada nors teko susidurti su saviraiškos laisvės suvaržymais savo šalyje dėl užimamos politinės pozicijos?

- Žinoma, ir anksčiau, ir dabar susiduriu su įvairiausiais apribojimais. Juk su savo politinėmis nuostatomis, esant dabartinei valdžiai, niekada negalėsiu patekti nei į pagrindines Rusijos televizijas, nei į daugumos nacionalinių dienraščių puslapius. Tačiau dabartiniai žodžio laisvės apribojimai jau nebe tokie, su kuriais tekdavo susidurti prieš 40 metų. Dabar yra internetas, kuriame laisvas žodis gali plisti nekliudomai. Nebent tik Kinija vis dar bando užkirsti kelią tokiems produktams kaip "Google", "Microsoft" patekti į gyventojų kompiuterius. Net ir gilias totalitarizmo tradicijas turinčioje Rusijoje internete žodžio laisvė nevaržoma.

Prieš keletą metų buvau kaltintas ekstremizmu, stojau prieš teismą. Tačiau galiausiai buvau išteisintas ir tai yra mažytė žodžio laisvės idėjos pergalė.

Politika išliks ta pati

- Jūsų šalyje artėja pokyčiai valdžios viršūnėse. Kaip į prezidento postą kandidatuosiančio V.Putino grįžimas gali atsiliepti Baltijos šalims?

- Pirmiausia reikia pažymėti, kad V.Putinas niekada taip ir nepaliko savo posto. Paprasčiausiai buvo kuriama iliuzija nenuovokiems užsieniečiams, kad nuo 2008 metų Rusiją valdo Dmitrijus Medvedevas. Tačiau jis tėra fiktyvus prezidentas. Taigi politika Baltijos šalių atžvilgiu nesikeis ir išliks ta pati.

Baltijos valstybės yra Vakarų visuomenės dalis, jos priklauso NATO ir Europos Sąjungai. Tai dabartiniam Rusijos elitui nepriimtina ir į tai žiūrima priešiškai. Baltijos šalys dabar suvokiamos kaip Vakarų dalis, o Kremlius vien šios minties nekenčia.

- Ar po V.Putino tikėtino sugrįžimo kas nors gali pasikeisti tarptautinėje arenoje?

- Jokių ryškesnių pokyčių tikrai nepamatysime. Politinė linija nesikeis nei vidaus, nei tarptautiniu lygmeniu. Jokių pasikeitimų nebuvo po prezidento rinkimų 2008 metais, nebus jų ir po 2012-ųjų. Dabartinė Kremliaus pozicija įsišaknijusi ir aiški - "V.Putinas amžinai!" Bet kuriuo atveju tai - ne visų Rusijos žmonių nuomonė. Akivaizdu, kad Rusijos visuomenei ir net jos elitui pamažu ima lįsti per gerklę brukama kategoriška valdžios politika.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"