TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Tikisi aktyvesnio gyventojų dalyvavimo Holokausto minėjimuose

2016 08 25 8:37
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvos žydų bendruomenė tikisi, kad į Holokausto minėjimo renginius ilgainiui įsitrauks vis daugiau vietos gyventojų.

„Mūsų siekis, kad žmonės, kurie gyvena miesteliuose, suprastų, kad būtent tą dieną išžudyta šio miestelio bendruomenė. Ir jeigu būtų minimos būtent šitos datos miestelių mastu, aš manau, kad tai turėtų labai didelę auklėjamąją reikšmę“, – BNS sakė Lietuvos žydų bendruomenės vadovė Faina Kukliansky.

Tokį lūkestį ji išsakė, įvairiuose Lietuvos miesteliuose šiomis savaitėmis vykstant žydų atminimo renginiams.

Lietuvą okupavusių nacių organizuotos žydų žudynės 1941 metų birželio – lapkričio mėnesiais vyko daugiau kaip 200 Lietuvos miestelių.

Per Antrąjį pasaulinį karą naciai Lietuvoje, dažnai padedami lietuvių kolaborantų, išžudė 90 proc. iš maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų. Už žydų gelbėjimą Pasaulio teisuoliais yra pripažinti per 800 lietuvių.

Pasak F.Kukliansky, minint žudynių datą konkrečiame miestelyje būtų prasminga sutvarkyti žydų kapus.

Ji džiaugėsi, kad tradicija paminėti išžudytus miestelio žydus atsiranda vis daugiau bendruomenių ir mokylų, o jų savivaldybių vadovai randa laiko aplankyti žudynių vietas.

„Vienas miestelis galėtų užkrėsti kitą miestelį, tai galėtų būti ir Savivaldybių asociacijos iniciatyva, ir mokyklų, ir Bažnyčios iniciatyva“, – svarstė ji.

Pasak jos, ypatingai svarbus Holokausto aukų atminimo puoselėjimas būtų pietų Lietuvoje – Suvalkijoje, Dzūkijoje. Ten, F.Kukliansky teigimu, žydų bendruomenių nėra, todėl nėra kam tokius minėjimus organizuoti.

„Nėra šitiek daug palikuonių, ypatingai Lietuvoje gyvenančių, tiek žmonių, kad galėtų suspėti apvažiuoti visas vietas“, – kalbėjo ji.

Penktadienį Kauno žydų bendruomenė minės Petrašiūnų žydų žudynes ir vyks į IV fortą, kuriame buvo nužudyti Kauno gete kalėję žydų inteligentai. Dusetose tą pačią dieną ruošiamasi atidengti paminklą čia išžudytiems žydams.

Šį sekmadienį „Gyvųjų maršo“ eisena, skirta pagerbti išžudytus žydus, vyks Biržuose, kur bus aplankytos senosios žydų kapinės, buvusi sinagoga, geto teritorija, masinių žudynių vieta.

Pirmadienį vyks Atminties maršas Molėtuose, kurio metu bus einama nuo buvusios sinagogos vietos iki masinės kapavietės.

Šią savaitę minėjimas vyko Šeduvoje.

Taip pat Lietuvoje ruošiamasi įmontuoti „Atminimo akmenis“ – 19 tokių atminimo lentelių bus įmontuota keturiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje. Jos bus skirtos prisiminti tuos, kurių netekome Holokausto metu.

Žydų žudynės Lietuvoje prasidėjo jau pirmosiomis Sovietų Sąjungos ir nacių Vokietijos karo dienomis 1941 metų birželio pabaigoje. Beveik visi provincijos žydai buvo suvaryti į getus ir nužudyti iki 1941 metų lapkričio vidurio.

Iš viso iki nacių okupacijos pabaigos buvo nužudyta apie 195 tūkst. Lietuvos žydų. Karo pabaigos sulaukė 5–10 proc. Lietuvos žydų.

Kaip teigia Holokaustą tiriantis istorikas Arūnas Bubnys, nors „galutinis žydų klausimo sprendimas“ buvo suorganizuotas ir inicijuotas nacių, tačiau be aktyvaus dalies lietuvių administracijos ir vietos gyventojų talkininkavimo jo nebūtų pavykę taip sparčiai ir tokiu mastu įgyvendinti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"