TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Tilžėje žudoma lietuvybė

2014 12 10 6:00
LŽ rachyvo nuotrauka

Būti Lietuvos konsulatui Sovetske (Tilžėje) ar nebūti? Toks klausimas pastaruoju metu svarstomas mūsų šalies valdžios kuluaruose. Tiek Kaliningrado srityje dirbantys lietuviai, tiek kai kurie Seimo nariai įsitikinę, kad konsulato uždarymas būtų žingsnis atgal, nes šios įstaigos reikia ne tik įvairioms teisinėms problemoms spręsti, vizoms išduoti, bet ir lietuvybei šiame krašte palaikyti.

Lietuvos konsulatas Rusijos Kaliningrado srities Sovetsko mieste buvo įsteigtas 2003 metais. Per tą laiką jis tapo ne tik konsuline įstaiga, bet ir šiame krašte gyvenančių lietuvių kultūros židiniu. Tačiau dabar, LŽ duomenimis, Užsienio reikalų ministerijoje (URM) svarstoma galimybė šį konsulatą uždaryti, o jo funkcijas perduoti Kaliningrade įsikūrusiam generaliniam konsulatui. Esą konsulato Sovetske darbuotojai nėra visiškai apkrauti darbu, mažėja į jį dėl vizų besikreipiančių asmenų srautas.

To neneigia ir Lietuvos diplomatinė žinyba. URM Informacijos ir viešųjų ryšių departamento Visuomenės informavimo skyriaus, vadovaujamo Kęstučio Vaškelevičiaus, LŽ atsiųstame paaiškinime tvirtinama, kad diplomatinių atstovybių tinklo, tarp jų - Kaliningrado srityje, optimizavimas svarstomas nuolat. Duomenų, kiek mūsų valstybei per metus kainuoja konsulato Sovetske išlaikymas, URM nepateikė. Ministerija taip pat nepanoro atsakyti, ar šios įstaigos veikla pateisina jos lūkesčius.

Lakoniškame atsakyme teigiama, jog „apie sprendimus dėl atstovybių uždarymo ar naujų atstovybių steigimo informuojame, kai dėl to nusprendžia Vyriausybė“. Priminsime, kad nuo gruodžio vidurio ketinama steigti Lietuvos generalinį konsulatą Los Andžele (JAV).

Konsulo Sovetske pareigas einantis ministras patarėjas Bronius Makauskas su LŽ šnekėti apie besiklostančią situaciją ir galimą konsulato uždarymą taip pat nenorėjo. Anot B. Makausko, jis yra pareigūnas, todėl negali reikšti asmeninės nuomonės.

Audronius Ažubalis /Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Politikai nieko nežino

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Audronius Ažubalis LŽ tikino apie sumanymus uždaryti konsulatą Sovetske negirdėjęs ir nematęs jokių su tuo susijusių dokumentų projektų. „Bent jau mūsų komitete apie tai nekalbėta. Jei vis dėlto būtų nutarta uždaryti šį konsulatą, tektų tik apgailestauti, nes tai būtų visiškai nepateisinamas ir nesuprantamas žingsnis“, - pabrėžė politikas.

Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkė parlamentarė Onutė Valiukevičiūtė taip pat tvirtino apie konsulato uždarymą nieko negirdėjusi. „Nemanau, jog toks sprendimas būtų naudingas Lietuvai. Pirmiausia tai turėtų įtakos turistų srautams, nes per Sovetską į Lietuvą atvyksta palyginti daug žmonių iš šio krašto. Be to, konsulatas atlieka kultūrinę misiją, kurią, jo nebelikus, kažin ar kas nors galėtų tęsti“, - svarstė Seimo narė.

Siūlo išeitį

Nemažai prie konsulato įkūrimo 2003 metais prisidėjęs Sovetsko (Tilžės) katalikų Kristaus Prisikėlimo parapijos klebonas Anupras Gauronskas LŽ sakė, kad vietos lietuvių nuomonės apie šios įstaigos likimą niekas neklausė ir vargu ar klaustų. Nors ji ir taip aiški - konsulatas tikrai reikalingas.

Pirmiausia todėl, kad šalia yra Sovetsko-Panemunės pasienio kontrolės punktas. Per jį vykstančių žmonių srautas - didelis, nemažai daliai jų kyla įvairių teisinių problemų. O eiti iki konsulato pėsčiomis tenka vos 15 minučių, todėl reikalus galima sutvarkyti operatyviai.

„Jei per mažai išduodama vizų, šią problemą išspręsti labai paprasta - tereikia išplėsti konsulatui priskiriamos konsulinės apygardos ribas“, - pažymėjo A. Gauronskas. Dabar šiai apygardai priklauso Sovetsko miestas ir Krasnoznamensko, Nemano bei Slavsko rajonai. Likusi teritorija priskirta Kaliningrade esančiam generaliniam konsulatui. Tačiau ne visiems srities gyventojams tai patogu, be to, generalinis konsulatas Kaliningrade užverstas prašymais.

A. Gauronsko žodžiais, nemažai Černiachovsko, Gusevo, Nesterovo gyventojų, jei tik galėtų, vizų reikalus tvarkytų būtent konsulate Sovetske, nes jiems iki šio miesto yra gerokai arčiau nei iki Kaliningrado.

Ne bažnyčiai, o žmonėms

A. Gauronskas neslėpė, kad patalpos, kuriose šiuo metu įsikūręs konsulatas Sovetske, priklauso katalikų Kristaus Prisikėlimo parapijai. Ši buvusi klebonija prieš daugiau kaip dešimtmetį buvo suremontuota ir pritaikyta konsulinės įstaigos veiklai. Lietuva už patalpas moka nuomos mokestį.

Gauti pinigai leidžiami lietuvybei ir katalikybei palaikyti aplinkinėse parapijose - Bolšakovo, Nemano, Krasnoznamensko, Slavsko. A. Gauronskas ten ne tik aukoja mišias, palydi mirusiuosius į paskutinę kelionę, tuokia ir krikštija, lanko parapijiečius namuose, bet ir stengiasi įkvėpti žmonėms meilę Lietuvai.

Abejonių dėl galimo konsulato uždarymo neslėpė ir Regioninės lietuvių kalbos mokytojų asociacijos pirmininkas Aleksas Bartnikas. Anot jo, apie tai, kad konsulatas Sovetske neva nebereikalingas, kalbama jau ne vienus metus. Tad jei būtų priimtas toks sprendimas, A. Bartniko jis labai nenustebintų.

„Taip, konsulatas įsikūręs Katalikų bažnyčiai priklausančiuose pastatuose. Tik nemanau, kad jo išlaikymas yra tokia didelė problema, dėl kurios reikėtų įstaigą uždaryti. Tikrųjų priežasčių vertėtų ieškoti kur kas giliau“, - spėjo asociacijos pirmininkas.

Lietuvybės lopšys

A. Bartnikas įsitikinęs, kad būtų padaryta labai didelė žala, jei konsulato Sovetske nebeliktų. Dauguma iš šiuo metu Kaliningrado srityje gyvenančių apie 18 tūkst. lietuvių įsikūrę būtent rytinėje dalyje - Nemane, Sovetske, Slavske, Nesterove, Guseve, Krasnoznamenske, Černiachovske ir šių miestų apylinkėse. Pasak A. Bartniko, tai simboliška, nes šiose vietose lietuvių gausiai gyveno nuo senų laikų.

„Sovetskas yra antras po Kaliningrado lietuvių kultūros centras, o prie lietuvių kultūrinės veiklos puoselėjimo, taip pat prie Vydūno ir Martyno Mažvydo palikimo įamžinimo nemažai prisideda konsulatas. Manau, apie jo reikalingumą neturėtų kilti net diskusijų“, - pabrėžė mokytojas.

A. Bartnikas pridūrė, kad apie konsulato veiklą derėtų spręsti ne vien pagal išduodamų vizų skaičių. Būtina atsižvelgti ir į geopolitinę, kultūrinę situaciją krašte.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"