TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Titas - balandis, kuris vėl skrenda

2007 01 13 0:00
Eglė ir Kęstutis Kučinskai džiaugiasi savo sūnelį pavadinę Titu.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Jau šešiolika metų prabėgo nuo kruvinojo sausio 13-osios sekmadienio. Tarp tų, kurie po tos nakties niekada negrįžo į namus, buvo ir mirtinai sužeistas kaunietis Titas Masiulis. Jam buvo dvidešimt devyneri. Apie jį prisiminė jauna vilniečių šeima, kai rinko vardą savo pirmagimiui.

Sausio 13-osios naktį 1 val. 50 minučių tankai pradėjo supti televizijos bokštą. Pasigirdo šūviai, o 2 val. prasidėjo beginklių žmonių ataka. Žuvo trylika gynėjų, keli šimtai buvo sužeisti. Sausio 15-ąją Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas už pasižymėjimą didvyrišku narsumu ir ištverme ginant Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę apdovanojo 13 narsuolių I laipsnio Vyčio kryžiaus ordinu. Visus - po mirties.

Kai Tito Masiulio mamai papasakojome, kad Vilniuje auga dvejų metukų mažylis, pavadintas jos sūnaus vardu, moteris palinkėjo jam gero ir dosnaus gyvenimo.

Gimusi sausio 13-ąją

Eglei Kučinskienei-Janevičiūtei - dvidešimt penkeri. Gimė ji sausio 13 dieną. Negąsdino velnio tuzinas mergytės, augančios ją lepinusio tėvelio šeimoje. Augo ir aštuoneriais metais vyresnė sesuo Rasa. Sausio 13-oji abiem mergaitėms įgavo prasmę vėliau - 1991-aisiais. Tėtis Antanas visur stengėsi būti su dukromis. Neišsėdėjo namie ir tą sausio 13-ąją. Pasiėmė abi dukras, sėdo į automobilį ir važiavo prie televizijos bokšto. Šešiolikmetei Rasai tie įvykiai įsiminė kur kas labiau nei jaunėlei. "Išliko tik nuotrupos atminty. Žinau, kad buvome prie bokšto, prie kažkokios tvoros. Daug buvo žmonių. Dar važiavom prie parlamento. Tankas buvo užtvėręs kelią, stovėjome ilgai po tiltu", - pasakojo Eglė. Jos gimtadienio šventė nuo 1991-ųjų tapo paženklinta vėliavomis, perrištomis gedulo juosta. Nuo tada Eglė savo gimtadienius pradėjo švęsti keliomis dienomis vėliau. "Kažkaip šventvagiška būtų linksmintis tokią skaudaus atminimo dieną", - sakė jauna mama.

Sūnelį pavadino Titu

Eglė buvo laiminga, kai ištekėjusi vyresnioji sesuo pagimdė sūnų Tomą. Sūnėną mylėjo, lepino, bet svajojo ir apie savo šeimą. Kai susituokė su Kęstučiu Kučinsku ir sužinojo, kad laukiasi, medikai jai garantavo, kad gims mergytė. "Tiesiog garantavo 100 procentų. Kraitelį pirkome rausvą ir baltą, tinkantį mergytei. Iš pradžių net nepatikėjau, kai pasakė, kad gimė berniukas", - prisiminė laimingiausią savo dieną - sausio 28-ąją Eglė. Vardą kūdikiui teko rinkti iš naujo. Vartant kalendorių kilo mintis pavadinti Titu. "Švelnus, gražus ir prasmingas vardas. Tada prisiminiau, kad tarp sausio 13-ąją žuvusių didvyrių buvo Titas Masiulis", - sakė Eglė. Jos vyras Kęstutis dirba firmoje "Dalios baldai" pagal patentą. Eglė augina sūnelį ir jau svajoja mokytis Verslo centre, o paskui dirbti. Abu su Kęstučiu pamąsto, kad Titui reikėtų broliuko ar sesutės. Kai jų mažylis paaugs ir jau ims suprasti gyvenimą, mama ketina jam išdėstyti ir pirmąją istorijos pamoką. Papasakoti apie sausio 13-ąją.

Istorijos pamoka mokykloje

Kaune, Pramonės prospekte, yra jauna mokykla. Ji buvo įsteigta 1994-aisiais. Pavadinta Jaunimo. Po poros metų mokyklos bendruomenė sumanė pasivadinti garbingu Tito Masiulio vardu. Jai ta garbė buvo suteikta. Pasak direktorės pavaduotojos Genutės Valienės, prieš dešimt metų niekam nekilo kitokių minčių dėl mokyklos vardo. "Titas - kaunietis, patriotas, atidavęs gyvybę už Lietuvos laisvę. Tikėjome, kad jis bus mūsų vaikams taurus pavyzdys", - sakė direktoriaus pavaduotoja. Mokykla bendrauja su Tito tėveliais, įsteigė muziejų, sukaupė daug dokumentų apie šeimą. Tito mama Vitalija ir tėtis Juozas - dažni svečiai mokykloje, dalyvauja renginiuose. Moksleiviai prižiūri Tito kapą Petrašiūnuose. "Sausio 12-ąją mokykloje vyksta istorijos pamoka. Susirenkame konferencijų salėje, klausomės pranešimų, žiūrime vaizdajuostes", - pasakojo Valienė. Kasmet mokykla dalyvauja ir miesto renginiuose. Šiemet per minėjimą "Sveika būk, Laisve!" Vienybės aikštėje buvo uždegta keturiolika laužų. Vieną laužą uždegė ir jį kurstė Tito Masiulio jaunimo mokyklos mokiniai ir mokytojai.

Mamos širdyje gyvas

"Titas iš mūsų širdžių neišėjo. Laikui bėgant, regis, turėjome kiek primiršti, tačiau viskas atvirkščiai", - prisipažino Tito Masiulio mama Vitalija Krivickienė. Jų šeima garbingai sergsti Tito atminimą. Jauniausiai Vitalijos dukrai Giedrei 1991-aisiais buvo 12 metų. Ji kartu su broliu Titu ir tėveliu Juozu Krivicku sausio 12-ąją važiavo į Vilnių. Susitikę su Titu lyg ir tarėsi grįžti namo, bet akimirksniu Titas apsigalvojo. Paprašė tėčio važiuoti, o pats pažadėjo grįžti su draugais. Nebegrįžo. Tėvai sulaukė skaudžios žinios - sūnus žuvo.

Tito mama prisimena kiekvieną akimirką, išgyventą kartu su sūnumi. Vitalija ištekėjo jauna. Kai pirmagimei dukrelei Rimai ėjo aštuntas mėnuo, moteris suprato, kad vėl laukiasi. Jauna šeima išvažiavo poilsiauti į Juodkrantę nenujausdama, kad tai bus paskutinė jų bendra kelionė. Povilą pasiglemžė Baltijos bangos. Kai gimė jo sūnus, motina pirmiausia norėjo pavadinti vaikelį Povilu. Ji prisipažino, kad vėliau prirašė kelis metrus vardų ir nė vienas jai netiko. Tada aptiko seną žuvusio vyro kalendorių - ir dabar jį turi - o jame ties vasario 6-ąja pamatė įrašytą Titą. Garsiai ištarė, kaip šauks mažybiniu vardu - Titukas, Titulis. Patiko, kad vardas retas, negirdėtas, reiškiantis balandį. "Dar ir dabar tai retas vardas, bet kai išgirstu šaukiant, visada sustingstu. Ir ieškau akimis, kas gi atsiliepė, tuo vardu pavadintas", - pasakojo Vitalija.

Šeima saugo atminimą

Kai Titui buvo trys mėnesiai, Vitalija susipažino su Juozu Krivicku. Pirmąkart su juo susitiko pas savo dėdę. Juozui krito į akį jauna moteris, apsupta dviejų mažylių. Užsukdavo, padėdavo įveikti buities darbus. Anyta Masiulienė vis ragindavo jaunus žmones kur nors nueiti. "Nuostabus žmogus buvo anyta. Pati likusi našlė su dešimčia vaikų nesiryžo antrąkart tekėti, nors jau piršosi geras žmogus. O mane ragino neužsisklęsti, kurti šeimą. Kiek padraugavę ir susituokėme su Juozu", - leidosi į prisiminimus moteris.

Juozas tapo tikru tėvu dviem Masiuliukams. Šeima susilaukė dar dviejų mergaičių - Vilijos ir Giedrės. Vitalija juokavo, kad visi vaikai "ant tėčio Juozo kupros išjojo". "Geri vaikai užaugo. Pamenu, sūnus Titas tėčiui laišką parašė. Dėkojo už viską, ko šis išmokė. Vertino vaikas jį ir mylėjo. Pamenu mūsų smagiausias dienas. Vyrą Juozą gavau su kraičiu. Jis turėjo senutėlį "Moskvičių", kurį amžinai remontuodavo. Bet retkarčiais juo ir važiuodavome. Susikraudavome vaikus ir su dainomis - į gamtą. Juozas gražiai dainavo, vaikus liaudiškų dainų mokė. Visos mergaitės baigė muzikos mokyklą. Giedrė ir Rima dabar gieda Įgulos bažnyčios chore", - pasididžiavo savo atžalomis mama.

Gyvenimas kaip atversta knyga

Keliolika dienų po Tito žūties Vitalija ir Juozas kalbinami leidiniui "Lietuva 1991.01.13. Dokumentai, liudijimai, atgarsiai", sakė: "Tik nedarykit Tito didvyriu, jis buvo be galo paprastas." Tą patį mama sakė ir dabar. "Man apmaudu, kad aplink žuvusiųjų sausio 13-ąją šeimas ir artimuosius visi pradeda šokinėti tą dieną. Prisimena, pagerbia, tarsi atiduoda duoklę atminimui. Kažin ar to reikia, dažnai klausiu savęs. Prisimenant sūnų, man kur kas svarbiau būtų, kad tai, ko jis siekė, kuo tikėjo, ko norėjo, būtų įkūnyta gyvenime. Per tuos šešiolika metų itin suklestėjo nebaudžiamumas. Pažiūrėkite, kiek kaimuose žūsta senelių, niekieno nesaugomų. Girdime tik pažadus, gražias iniciatyvas. Tikro saugumo ieškok neieškojęs", - griežtai vertino Vitalija, visai neseniai pati susidūrusi su teisėsaugininkų abejingumu. Jos 93 metų tėvelis Adomas Gecevičius, 63 metus dirbęs knygrišiu leidykloje, pernai nukentėjo nuo sukčių. Senolis į butą įsileido socialiniu darbuotoju apsimetusį nusikaltėlį. Beje, jis parodė pažymėjimą, patikrino mokesčius, paprašė iškeisti 200 litų. Nieko bloga neįtarusį seną žmogų nusikaltėlis sumušė taip, kad lūžo šlaunikaulis, ir atėmė pinigus. Vitalija tebelaukia, kad policija atliktų tyrimą. Argi sunku surasti tuos, kurie žinojo, kad senolis pardavė sodą, turi pinigų? Vitalijai atrodo, kad Titas, jei būtų gyvas, su tokia neteisybe ir abejingumu nesitaikstytų.

Jos nuomone, labai daug jaunų žmonių, kurie stovėjo sausio barikadose, nepelnytai užmiršti. "Su mano Titu prie televizijos bokšto buvo nuvažiavę dar keturi jo draugai. Su Valentinu Norvaišu jiedu buvo rankomis susikibę. Kiekvienas jų galėjo žūti kaip Titas. Jie liko gyvi, bet užmiršti, neįvertinti", - sakė Vitalija.

Dabar Vitalija ir Juozas Krivickai didžiuojasi savo septyniais anūkais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"