TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Tolminkiemis grimzta užmarštin

2009 06 08 0:00
Jau kurį laiką Tolminkiemyje įsikūrusio K.Donelaičio memorialinio muziejaus duris lankytojai atveria itin retai.
Euroregiono "Nemunas" archyvo nuotrauka

Kol rengdamiesi 2014-aisiais paminėti Kristijono Donelaičio gimimo 300 metų jubiliejų Lietuvos ir Rusijos politikai svarsto, kokias iškilmes derėtų surengti, Tolminkiemyje įsikūręs K.Donelaičio memorialinis muziejus išgyvena didžiausią nuosmukį.

K.Donelaičio memorialinis muziejus Tolminkiemyje įkurtas 1964-aisiais. Rengiantis paminėti didžiojo Lietuvos poeto gimimo 250 metų sukaktį buvo atstatyta po karo sugriauta Tolminkiemio bažnyčia. Jos kriptoje ir ilsisi čia kunigavusio K.Donelaičio palaikai. 1974 metais muziejus net buvo įtrauktas į SSRS respublikinės reikšmės kultūros paminklų sąrašą. Į Tolminkiemį aplankyti muziejaus smalsuoliai, kurių daugumą sudarė Lietuvos gyventojai, traukdavo būriais. Čia būdavo rengiami poezijos skaitymai, įvairūs vakarai.

Nei lėšų, nei lankytojų.

Tačiau tai - jau seni prisiminimai. Šiuo metu muziejus vegetuoja. Nuopuolio ratas įsisuko nuo 1997-ųjų, kai tuomečio Rusijos prezidento valia muziejus buvo priskirtas prie vietinės reikšmės istorijos ir kultūros paminklų. "Mes beveik negauname lėšų renginiams. Todėl nevykdoma jokia edukacinė programa. Turime puikią parodų salę, bet nėra pinigų, ir ji visą laiką stovi tuščia. Beveik nieko daugiau neveikiame, tik prižiūrime muziejų ir laukiame lankytojų. Tik jų kaip nėra, taip nėra", - LŽ pasakojo ne vieną dešimtmetį K.Donelaičio muziejui paaukojusi jo vadovė Liudmila Silova.

Anot jos, net ir prižiūrėti gana nemažą muziejaus teritoriją bei pačius pastatus nėra paprasta, nes šiuo metu iš 11 buvusių darbuotojų etatų telikę pustrečio. Direktorė teigė mėginanti išsaugoti reikalingiausius ir didžiausią patirtį turinčius darbuotojus, bet jai ne itin sekasi. Muziejaus darbuotojo vidutinis atlyginimas tesiekia 2,5 tūkst. rublių (apie 200 litų) per mėnesį.

"Jei sulauktume daugiau lankytojų, gal ir gyvybės muziejuje būtų daugiau. Per sezoną mus aplanko vos apie 90-100 žmonių. Kadaise sulaukdavome tūkstančių lankytojų. Atvažiuoti iki mūsų ne taip jau paprasta - kadaise buvę geri keliai dabar labai duobėti, prasti", - skundėsi L.Silova.

Minės drauge

K.Donelaičio muziejaus reikalai jau ne kartą buvo aptariami per Lietuvos ir Rusijos Kaliningrado srities regioninės ir vietinės valdžios bendradarbiavimo tarybos posėdžius. Dar vienas vyko kaip tik šiomis dienomis. Per posėdį sutarta drauge ruoštis paminėti garsiojo lietuvių poeto gimimo sukaktį.

"K.Donelaičio muziejaus sodyba prižiūrima ir tvarkoma. Didesnių problemų nekyla. Tikimės, kad iki jubiliejinių metų muziejus bus įtrauktas į Rusijos svarbiausių kultūros objektų sąrašą. Tada ir dėmesio jam bus skiriama daugiau", - tikino Kaliningrado srities vyriausybės vicepremjeras Jurijus Šalimovas.

Reikia konkrečių darbų

Jau nebe pirmus metus įvairius projektus Kaliningrado srityje įgyvendinančio euroregiono "Nemunas" Marijampolės biuro direktoriaus Gintaro Skamaročiaus teigimu, reikėtų nuo kalbų pereiti prie konkrečių darbų, naujam gyvenimui prikeliant Tolminkiemį ir K.Donelaičio muziejų. "Reikėtų kurti Lietuvos ir Rusijos bendrą įstaigą, draugiją ar kokią nors kitą organizaciją, kuri rūpintųsi tolesne muziejaus veikla ir galimybėmis baigti atstatyti muziejaus pastatus - dabar likęs neatstatytas našlių namas. Tokia organizacija lėšų muziejaus plėtrai ir jo veiklai atgaivinti galėtų gauti ne tik iš Rusijos, kaip yra dabar, bet ir iš Lietuvos bei tarptautinių fondų", - sakė G.Skamaročius.

Anot jo, lankytojų iš Lietuvos Kaliningrado srities įžymios vietos, tarp kurių yra ir Tolminkiemis, sulauktų daugiau, jei kertant Lietuvos ir Rusijos sieną ekskursijas vežantiems autobusams nereikėtų pasienyje sugaišti po keletą ar net keliolika valandų.

"Tai tolesnių derybų ir pokalbių tema. Šiuo metu kaip tik kuriamos naujos pasienio struktūros. Kai tik reorganizacija bus baigta, svarstysime galimybes moksleivių ekskursijas vežantiems autobusams valstybinę sieną kirsti be eilės", - žadėjo J.Šalimovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"