TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Tolsta prestižinės gimnazijos stadiono vizija

2008 05 06 0:00
Čia anksčiau buvo J.Balčikonio gimnazijos sporto aikštynas.
LŽ archyvo nuotrauka

Pasirodo, kad Lietuva kol kas nėra pajėgi pasistatyti ne tik nacionalinio stadiono Vilniuje bei Kauno universaliosios sporto arenos. Lėšų nerandama ir Panevėžio Juozo Balčikonio sporto aikštynui.

Vienos garsiausių Lietuvoje Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos bendruomenė sporto aikštyno neturi jau trejus metus, jo vietoje styro žemės grumstai, želia pienės, dygsta medžiai. Ir gimnazistai, ir jų mokytojai su nostalgija prisimena jaukų, medžiais apaugusį sporto aikštyną, išardytą 2005-aisiais. Tada buvo kasami ir Klaipėdoje perlaidojami per Pirmąjį pasaulinį karą žuvusių vokiečių karių palaikai, prieglobstį radę gimnazijos sodelyje. Ilgainiui šiose kapinėse buvo įrengtas sporto aikštynas, šiuo metu jis tapo plyne.

Siekė humaniškumo

Tai, kad gimnazistams sportuoti kapinėse - ne itin humaniška, pirmasis prabilo J.Balčikonio gimnazijos direktorius Raimondas Dambrauskas. Į direktoriaus šauksmą atsiliepė Vokietija. Šios šalies rūpesčiu jaunų vokiečių kareivėlių, žuvusių per Pirmąjį pasaulinį karą ir palaidotų įvairiose Lietuvos vietose, kūnai buvo perlaidoti Klaipėdoje, Herkaus Manto gatvėje esančiose kapinėse. Ši misija atlikta 2005-ųjų vasarą.

Kad būtų galima iškasti 832 karių kūnus, palaidotus gimnazijos sporto aikštyne, teko nukirsti 72 vertingus aikštyną juosiančius medžius, išgriauti pirmąją SSRS moksleivių spartakiadą menančią krepšinio aikštelę, nuversti betonines tribūnas, išardyti asfaltuotus bėgimo takelius. Taigi iš buvusio kitados pavyzdinio aikštyno galop neliko nieko.

Nėra pinigų

Gimnazijos direktorius LŽ teigė, jog, sužinojęs apie būsimą Pirmojo pasaulinio karo aukų ekshumavimą, jis raštu kreipėsi į Panevėžio savivaldybę ir šios rūpesčiu buvo parengtas būsimo sporto aikštyno planas. Plane numatyta čia turint būti teniso kortus, rankinio, mažojo futbolo, krepšinio aikšteles. Juos turėtų juosti bėgimo takai. Pagal šiandienos reikalavimus numatyta stadioną apjuosti aukšta tvora, gerai apšviesti. Deja, šioms vizijoms išsipildyti jau treji metai nėra pinigų.

"Kai buvo parengtas sporto aikštyno projektas, jo sąmata buvo 2 mln. litų. Neabejoju, kad šiandien jis kainuotų jau 3, o po metų kitų ir visus 6 mln. litų. Tačiau pinigų mums duoti neskubama. Jų prašydamas, kreipiausi į visus Panevėžyje išrinktus Seimo narius, rašiau į Vyriausybę, Švietimo ir mokslo ministeriją, siunčiau laišką netgi europarlamentarams. Deja, kol kas realios pagalbos sulaukiau tik iš Seimo nario Juliaus Dautarto. Jis iš kažkurio šalies fondo stadiono statybai padėjo gauti 150 tūkst. litų. Tikimės šiuos pinigus per vasarą panaudoti", - sakė R.Dambrauskas.

Reikia šiandien

Pasak R.Dambrausko, jeigu valstybė kasmet teišgalės jo vadovaujamos gimnazijos stadiono statybą finansuoti tik simboline šimto tūkstančių litų ar didesne suma, po 10-15 metų gal stadionas ir bus pastatytas, tačiau dešimtmečių statybos kaina jau gali pakilti iki keliolikos milijonų. Mokyklos vadovas pabrėžė, jog mokiniams fiziškai lavintis reikia jau dabar. Deja, tai daryti jie priversti tvankioje salėje, nors didžiulis Panevėžio centre esantis sporto aikštynui skirtas plotas želia piktžolėmis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"