TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Tolstant nuo sąžiningų rinkimų

LŽ archyvo nuotrauka

Kol Lietuvos Konstitucinis Teismas (KT) svarsto, kaip įvertinti ką tik įvykusius Seimo rinkimus, LŽ paklausė Lietuvos atstovų, tarptautinių organizacijų narių, vertinusių demokratijos lygį kitų valstybių rinkimuose: ar pritaikius tokius pat kriterijus galima įvertinti ir praėjusius rinkimus į Lietuvos Seimą?

Ar mūsų krašto politikai vertina tik kitų valstybių demokratijos ydas? Apie tai prie "Lietuvos žinių" apskritojo stalo susirinko pakalbėti Seimo nariai: socialdemokratas Vytenis Andriukaitis, liberalas Petras Auštrevičius ir konservatorius Egidijus Vareikis. Pokalbio vedėjas - politikos apžvalgininkas Alvydas Medalinskas.

Lietuva - didesnės demokratijos valstybė?

A.Medalinskas. Jūs, kaip Lietuvos atstovai, ne kartą stebėjote rinkimus kitose Europos valstybėse, išsakėte savo nuomonę vertindami tų šalių demokratiškumo lygį. Kada mes galime stebėti rinkimus kitose valstybėse, ar mus gali stebėti kiti?

E.Vareikis. Pažeidimų pasitaiko visose valstybėse, net ir labai demokratiškose. Jie gali atsirasti iš nežinojimo, žioplumo, tačiau gali būti ir nusikalstamų veikų. Taip atsitinka net didžiausios demokratijos šalyse. Atstovauju Europos Tarybos (ET) Parlamentinei Asamblėjai. Iš ten dalyvaujančių 47 valstybių 10 yra pripažintos kaip nevisiškos demokratijos, ir jų rinkimus mes stebime. Lietuva 1996 metais buvo pripažinta visiškos demokratijos šalimi, todėl ET savo stebėtojų per rinkimus pas mus nesiunčia.

A.Medalinskas. Tačiau stebėtojų iš Lenkijos per šiuos rinkimus buvo.

E.Vareikis. Galbūt kas nors iš politikų ar politinių jėgų susitarė dėl to individualiai. Tai tikrai negalėjo būti ET stebėtojai. ET siunčia savo stebėtojus, pavyzdžiui, į Rusiją, Ukrainą, Moldovą ar į buvusios Jugoslavijos šalis. Tačiau tai irgi daroma tik sulaukus oficialaus jų kvietimo. Stebėjau rinkimus beveik visose dešimtyje nevisiškos demokratijos šalių. Visada vykome pakviesti, bet delegaciją paprastai formuoja ET.

P.Auštrevičius. Esu NATO parlamentinės asamblėjos narys. Ši asamblėja siunčia specialias rinkimų stebėjimo misijas į valstybes, kurios paprastai siekia narystės NATO arba turi glaudesnės bendradarbiavimo praktikos su šia organizacija. Į valstybes nares, manau, nesiunčia. Jeigu viena ar kita NATO narė išreikštų pageidavimą, kad jos rinkimus stebėtų kitų NATO narių stebėtojai, matyt, būtų reaguota teigiamai. Tačiau nesu girdėjęs tokių valstybių prašymų. Ir mes nekvietėme, pavyzdžiui, Lenkijos atstovų, stebėti mūsų rinkimų.

V.Andriukaitis. Tačiau europinių partijų - dešiniosios Liaudies partijos, Europos socialistų partijos ar liberalų - atstovai stebėti rinkimų į savo kraštus gali pasikviesti politinių partnerių iš kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių. Ypač jei šalyje vyrauja politinė įtampa. Europos socialistai vyko stebėti rinkimų į Rumuniją - ten buvo labai sudėtinga priešprieša tarp politinių jėgų. Rinkimai stebėti ir Bulgarijoje. O Čekijos prezidentas Vaclavas Havelas yra išsakęs savo poziciją, kad reikia siųsti atstovus stebėti rinkimų Lenkijoje, nes būta baimių, jog šios šalies radikaliosios jėgos gali pažeisti rinkimų įstatymus. Nežinau, kaip į Lietuvą stebėti rinkimų atvyko Lenkijos delegacija, bet gal juos pakvietė mūsų politikai iš Lietuvos lenkų rinkimų akcijos. Individualios partijos irgi gali kviesti stebėtojus. Tačiau tai nėra rinkimų monitoringas, kai sprendžiama, ar šalis gali būti vadinama demokratiška.

A.Medalinskas. Todėl niekas ir neklausia, ar rinkimai Lietuvoje buvo sąžiningi, nors jų pažeidimų, kaip suprantu, būta ir anksčiau?

V.Andriukaitis. Taip. Man tenka dalyvauti septintuose rinkimuose. Ir ne tik į Seimą. Labai didelių rinkimų pažeidimų buvo 1992-aisiais. Teko pasinaudoti tuo metu retomis filmavimo kameromis ir fiksuoti, kaip skaičiuojami balsai, kaip rinkimų komisijų nariai klastoja biuletenius, braukydami juos savo rašymo priemonėmis. Tada įvyko net trys teismo procesai. Lietuvos demokratinė darbo partija juos laimėjo ir atgavo visus tris mandatus, nes įrodė, kad rinkimai tose apygardose buvo suklastoti. Tai ypač stengėsi daryti Koalicija už demokratinę Lietuvą, dabartinių konservatorių pirmtakai. O per 1996-ųjų Seimo rinkimus mus jau stebėjo partneriai iš kitų Europos šalių, tad rinkimų kampanija buvo sąžiningesnė. Kitaip Lietuva, kaip valstybė, nebūtų gavusi visiškos demokratijos statuso.

E.Vareikis. Būtent po 1996 metų Seimo rinkimų šis statusas Lietuvai ir buvo suteiktas.

V.Andriukaitis. Taip, nes po 1992-ųjų Seimo rinkimų Europa nepripažino Lietuvos visiškos demokratijos šalimi. Vis dėlto po 1996 metų rinkimų atsirado rafinuotesnės jų klastojimo galimybės.

Kaip sprendžiama, ar rinkimai buvo demokratiški?

A.Medalinskas. Kokia yra pažeidimų vertinimo procedūra stebimose valstybėse, kaip nusprendžiama, ar rinkimai vyko demokratiškai?

E.Vareikis. Stebėjusieji rinkimus rašo specialią ataskaitą apie tai, ar jie atitinka visus demokratijos kriterijus, ar buvo laisvi ir teisingi. Ir pažymi, kas tuose rinkimuose buvo blogai, o kas - gerai. Kriterijų esama nemažai. Paprastai rinkimus stebime tik balsavimo dieną, o apie tai, kas vyko prieš tai, kokia buvo rinkimų kampanija, dažniausiai sužinome tik iš kitų žmonių. Jeigu valstybė yra šiek tiek demokratiška, apie tai perskaitome ir žiniasklaidoje. Juk labai svarbu, ar visi turėjo vienodas galimybes rengti rinkimų kampaniją.

A.Medalinskas. Tai svarbu ne tik mūsų stebimose valstybėse, bet ir Lietuvoje.

E.Vareikis. Pagal ET standartus pildydami tam tikrą formuliarą turime atsakyti, ar nematėme trijų procedūrinių pažeidimų. Pirma, ar nebuvo daugkartinio balsavimo, kai vienas žmogus balsuoja už kelis kitus. Juk vis dar pasitaiko gyventojų, kurie atėję rinkimų dieną sako: "Kas čia bloga, jei pabalsuosiu už žmoną, sūnų ar uošvę." Esą visi šeimos nariai iš tolimo kaimo negali atvykti, tad įgalioja kitus už juos balsuoti. Žmonės taip daro, nes nežino procedūros.

Kitas pažeidimas - šeiminis balsavimas, kai atvykusi visa šeima į rinkimų kabiną nori eiti kartu, o ten dar ir aptarti, už ką balsuoti. Kai kurie žmonės skundžiasi, kad jie neraštingi, seni, nemato. Tačiau įstatymas yra įstatymas, ir tai daryti draudžiama.

A.Medalinskas. O koks trečiasis pažeidimas, į kurį turite atkreipti dėmesį?

E.Vareikis. Tai - karuselinis balsavimas, kai žmogus pasiima biuletenį, bet neįmeta jo į balsadėžę, o išsineša ir atiduoda kam nors kitam. Tas "reikiamai" pažymi ir perduoda parduodančiajam balsą. Šis įmeta biuletenį į balsadėžę, o pardavėjui atneša "švarų" ir už tai gauna pinigų.

A.Medalinskas. Toks pažeidimas, atrodo, gana tipiškas ir Lietuvoje. Stebėtojai buvo instruktuojami stebėti balsavimo apylinkių aplinką, kad ten nebūtų nelegalaus pasikeitimo biuleteniais, kai asmuo, perdavęs biuletenį kitam žmogus, pasiima ir pinigus, kad visi lapai būtų įmesti į balsadėžę.

E.Vareikis. Ir mums buvo patariama stebėti, kad nevyktų tokių dalykų.

A.Medalinskas. Ar galima teigti, jog rinkimai sąžiningi, jei buvo užfiksuotas bent vienas iš tokių pažeidimų? Ką jūs sakote?

E.Vareikis. Tada rašome raportą, ką bloga pastebėjome. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį ir į kitus pažeidimus: ar užantspauduota balsadėžė, ar visų rinkėjų identitetas patvirtinamas, ar jie pasirašo rinkėjų sąraše, ir dar daug kitų dalykų. Arba, tarkime, žmogus negalėjo įeiti į balsavimo kabiną, nes buvo didelė eilė, ir pildė biuletenį ne balsavimo kabinoje...

A.Medalinskas. Atrodo, tarsi pasakotumėte apie pažeidimus per Lietuvos Seimo rinkimus.

E.Vareikis. Yra ir didelių pažeidimų. Rinkimų komisija turi suskaičiuoti panaudotus ir nepanaudotus biuletenius, bet būna, kad pamiršta ir juos išsineša. Taip nutiko Rusijoje.

A.Medalinskas. Ir Lietuvoje per šiuos rinkimus taip pat buvo. Ar po balsavimo irgi randate biuletenių šiukšlių dėžėse? O gal tai tik mūsų rinkimų specifika?

E.Vareikis. Daug kas priklauso nuo kantrybės. Dažnai, jeigu norima falsifikuoti rinkimus, stengiamasi, kad mums stebint viskas vyktų gerai, o pažeidimai daromi, kai išvažiuojame. Kartą Armėnijoje buvome pasilikę iki balsų skaičiavimo pabaigos ir toje vienintelėje apylinkėje laimėjo kitas kandidatas nei visose kitose. Negaliu tvirtinti, jog taip atsitiko dėl to, kad mes viską stebėjome iki galo, bet faktas yra faktas.

P.Auštrevičius. Kalbame apie valstybes, kurios yra pakeliui į demokratiją, ir bandome tuos pažeidimus pritaikyti savo atvejui. Tačiau esama esminio skirtumo. Nebrandžios demokratijos šalyse didžiausi pažeidimai padaromi skaičiuojant balsus ir suvedant protokolus. Autokratinio režimo valstybėse, pavyzdžiui, Baltarusijoje, pažeidimai dažniausiai daromi dar per rinkimų kampaniją - panaudojami administraciniai ištekliai ir iš viešosios erdvės išstumiami tie, kurie neįtinka valdžiai. O rinkimų dieną autokratinės valstybės viską stengiasi padaryti maksimaliai gražiai. Jų vadovai asmeniškai atsako už tai, kad nebūtų užfiksuota pažeidimų. Lietuva kaip valstybė toli pažengė demokratijos keliu. Deja, neatsilieka ir sukčiavimas per rinkimus. Vis dėlto tie pažeidimai, uždarius balsavimo vietas, būna nedideli.

A.Medalinskas. Pavyzdžiui, sugadinami biuleteniai. Pastebėjus, kad balsavo "ne už tą", brūkštelėjamas dar vienas kryžiukas prie kito, ir biuletenis - sugadintas.

P.Auštrevičius. Taip. Tačiau yra problemų ir dėl rinkimų apylinkių komisijų. Pavyzdžiui, rinkimų vietose dirbantys žmonės nesugeba skaičiuoti arba vakarop praranda kantrybę, nesukoncentruoja dėmesio.

Nelygios galimybės

A.Medalinskas. Šiais metais ir Lietuvoje dalis partijų ar kandidatų buvo tiesiog išstumti iš viešosios erdvės, nes neturėjo lėšų susimokėti už žiniasklaidos dėmesį, nes dar nespėjo pasiimti pinigų iš verslo, o galiausiai - ir iš valstybės biudžeto. Ar tokius rinkimus, per kuriuos partijoms ir atskiriems kandidatams nesudaroma lygi galimybė dalyvauti jų kampanijoje, vertinate kaip demokratinius?

V.Andriukaitis. Lietuvos rinkimų sistema, mano nuomone, pernelyg brangi, komplikuota ir nereikalingai dubliuojanti. Jei būtų mano valia, siūlyčiau proporcinę rinkimų sistemą ir tik vieno rato rinkimus. Tada tikrai būtų galima sudaryti tam tikrą fondą partijoms, kurios tik startuoja politikoje, kad galėtų pasitikrinti, ar rinkėjai jomis pasitiki. Jeigu taip, jų ir finansavimas turėtų būti didesnis, jeigu ne - tada ne. Priešingu atveju per naujų partijų steigimąsi gali būti sukurta pinigų plovimo sistema. Turime peržiūrėti ir jų steigimo taisykles. Negalima kurti partijos S.Daukanto aikštėje po medžiais. Bet labai svarbus būtų fondas, kurio lėšomis būtų išlygintos sąlygos politinėms jėgoms, atitinkančioms partijos kriterijus. Deja, mano siūlymas dėl šio fondo įkūrimo buvo atmestas dar 1996 metais, o vėliau ir tris kitus kartus.

A.Medalinskas. Kaip teigėte, S.Daukanto aikštės partija rinkimuose ir nedalyvavo. Bet kitoms partijoms, tarp jų seniai įregistruotoms, nauja finansavimo tvarka sukėlė problemų kaip niekad anksčiau. Ir rinkimus padarė nedemokratiškus.

P.Auštrevičius. Ta partijų ir rinkimų finansavimo tvarka tik iš dalies pasitvirtino.

A.Medalinskas. O gal reikėtų įteisinti mišrią sistemą, kad partijai, negavusiai finansavimo iš biudžeto, bent minimalią sumą galėtų paaukoti verslas? Ar sutinkate, jog šiuose rinkimuose nebuvo lygių galimybių visoms partijoms?

P.Auštrevičius. Taip, be abejo. Kita vertus, jei būtų daromi pakeitimai, sutikčiau, kad ir partijų registravimo, ir jų veikimo kriterijai turėtų būti griežti ir atidžiai prižiūrimi. Juk jei partija įkuriama likus tik keliems mėnesiams iki rinkimų, tai kvepia vien politikavimu. Kai tie kandidatai atsistoja prieš kameras, bet nieko negali pasakyti, nejaučiu jiems jokio gailesčio, o tokių darinių finansavimas tėra pinigų metimas į balą. Partija galėtų turėti lygias galimybes tik tuo atveju, jei būtų įsteigta ne mažiau kaip prieš metus iki rinkimų.

V.Andriukaitis. Ir būtinas monitoringas, ar partija turi paramą visuomenėje.

E.Vareikis. Monitoringas nėra teisinė sąvoka. Tačiau niekas netrukdo mums priimti rinkimų pataisos, kad juose gali dalyvauti partija, registruota ne vėliau kaip metai iki rinkimų. Ir, manau, visi už tai balsuotų. Tiek pozicija, tiek opozicija.

A.Medalinskas. O tada numatyti tas lygias dalyvavimo galimybes rinkimuose... Šįkart vieni ėjo į juos apsiginklavę milijonais, kiti - plikomis rankomis, neturėdami galimybės išsakyti savo programos teiginių.

V.Andriukaitis. Lietuvoje problemų kyla ir tarp rinkimų, kai vienos partijos elgiasi sąžiningai, o kitos piktnaudžiauja įstatymo spragomis. Pavyzdžiui, dar prieš keletą metų iki rinkimų važiuodamas Vilniaus-Kauno magistrale mačiau dviejų partijų plakatus, nors rinkimų kampanija, be abejo, nebuvo paskelbta. Paaiškėjo, kad pas mus niekaip nekontroliuojama partijų reklama ne rinkimų kampanijos laikotarpiu. Ir vis dėlto taip reklamuodamosi jos susikuria geresnes galimybes atėjus rinkimams.

P.Auštrevičius. Tas pats buvo ir per internetą.

V.Andriukaitis. Todėl turi būtų priimtas draudimas neleisti tokios politinės reklamos.

Balsų pirkimas ir balsavimas pagal užsakymą

A.Medalinskas. Naujas reiškinys per šiuos Seimo rinkimus buvo kalinių balsų pirkimas. Ar ir kitose valstybėse pastebėjote, kai nuo tam tikrų valdžios struktūrų priklausiančios rinkėjų grupės irgi masiškai balsavo už tuos, kurie turi galią?

V.Andriukaitis. Nereikia ir kalinių balsų. Likus pusmečiui iki rinkimų apygardose, kur gyvena skurdesni gyventojai, pasirodė vyrukai, gerai informuoti, kuriame bute gyvena mažas socialines pajamas gaunantys asmenys, ir pasiūlė savo paslaugas. Atėjo jie ir pas kandidatą bei jo paklausė, kiek šis mokės už tai, jeigu jie sudarys piramidę ir schemą, kaip galėtų būti nupirkti balsai už jo kandidatūrą. Tokius reiškinius galėjome stebėti jau per 2008-ųjų Seimo rinkimus, o vykstant šiems rinkimams apie tai jau atvirai kalbėta net gatvėje. Mano pagalbininkė girdėjo, kaip vyko derybos. Vienas asmuo sakė kitam: "30 balsų gausi, jei mokėsi po 20 litų žmogui, o jeigu norėsi dar daugiau balsų, teks mokėti jau 30 litų." Tokios derybos vyko gatvėje vidury baltos dienos.

P.Auštrevičius. Taigi, jau matome parengtą ir išbandytą balsų pirkimo ar poveikio jiems darymo taktiką pasitelkiant socialiai pažeidžiamus asmenis. Tai tampa vis didesne problema.

A.Medalinskas. Vadinasi, kandidatas, nedaręs tokių machinacijų, turėjo gerokai mažiau šansų patekti į Seimą, net jeigu apygardoje dirbo nuoširdžiai. Argi mūsų teisėsauga apie tai nežino, nemato?

V.Andriukaitis. Pasiūliau savo padėjėjai stebėti, kur tas žmogus nueis, kur stovi jų automobilis, bet ji pametė šį asmenį iš akių. Reikia aiškiai pasakyti, kad dabar Lietuvoje jau išplėtota tam tikra parasistema, lygiagreti balsų pirkimo sistema.

A.Medalinskas. Minėjote situaciją, kai perkami balsai už vienmandatės apygardos kandidatą, tačiau tai jau buvo daroma ir anksčiau. Vienu metu rinkimai buvo anuliuoti Švenčionyse, kaip dabar Zarasuose ir Visagine. Tačiau šiandien jau balsai perkami, kaip suprantu, ne tik už apygardos kandidatą, bet ir už partiją. Ar teko kurioje nors iš jūsų stebimų valstybių girdėti apie balsų pirkimą per rinkimus?  

V.Andriukaitis. Keliose šalyse stebėjau rinkimus: Moldovoje, Ukrainoje ir Rusijoje, Kaliningrado srityje. Išgirsti teko visko, bet...

A.Medalinskas. Filmuotos medžiagos, kaip Lietuvoje, neteko matyti?

V.Andriukaitis. Žinoma, kad ne. Dažniausiai atvykdavome tik keletą dienų prieš rinkimus, tad negalėjome matyti pačios rinkimų kampanijos eigos. Bet girdėjome kaltinimų ir priekaištų, kad už balsą mokami pinigai. Tai girdėjau visose šalyse, kur tik stebėjau rinkimus.  Mačiau ir netolygias rinkimų agitacijos galimybes.

E.Vareikis. Tose šalyse, kur vyrauja autoritariniai režimai, balsų niekas neperka. Žmonėms tiesiog liepiama balsuoti taip, kaip reikia. Pavyzdžiui, taip balsuoja kariuomenės daliniai. Jiems pasakoma, už ką balsuoti. Ir, jei kas nors nepažymės taip, kaip įsakyta, bus aiškinamasi, kodėl ir kas tai padarė.

P.Auštrevičius: Buvome Baltarusijoje ir stebėjome rinkimus kariniame dalinyje. Į dalinį mus atvežė apie 11 val. ryto, bet buvo pasakyta, kad visi jau balsavo.

A.Medalinskas. Ir balsavo, matyt, taip, kaip reikia?

P.Auštrevičius. Gal žinant tokias tendencijas reikėjo važiuoti į tokius dalinius ir stebėti balsavimus tik atsidarant balsavimo apylinkei, bet nenustebčiau, jeigu ir tada nuvykę būtume sužinoję, kad balsavimas jau įvyko.

A.Medalinskas. Tikiuosi, mūsų kariuomenėje toks balsavimas nevyksta. Tačiau kaip galima paaiškinti, kad per šiuos Seimo rinkimus išplito tiek jau minėtas balsų pirkimas, tiek bandymas susirinkti balsus iš kalinių?

P.Auštrevičius. Minėtų socialinių grupių ir jų balsų svarba padidėja tada, kai išauga politinė konkurencija. Vienas veikiančios demokratijos bruožų Lietuvoje yra reali ir nuožmi politinė konkurencija. Didesnėse rinkimų apygardose buvo kur kas daugiau nei dešimt kandidatų, iš kurių penki realiai kovojo, kad patektų į antrąjį turą. To anksčiau nebuvo.

A.Medalinskas. Tokiomis aplinkybėmis kiekvienas balsas tampa labai svarbus. Net ir nupirktas.

P.Auštrevičius. Padidėja marginalinių grupių įtaka. Ir šis reiškinys, matyt, Lietuvoje bus tęstinis. Politinės konkurencijos mažėjimo nenumatau. Tačiau ta konkurencija turi būti dora ir teisėta, paremta nustatytomis taisyklėmis. Dabar, turime pripažinti, kartais tam tikrų socialinių grupių neteisėtas įtraukimas gali lemti rinkimų rezultatus. Todėl ši rizika turi būti eliminuota iš sąžiningų rinkimų.

V.Andriukaitis. Taip. Net ir šimtas nupirktų balsų, esant tokiai didžiulei konkurencijai, gali apversti aukštyn kojom visus balsavimo rezultatus rinkimų apygardoje.

Administraciniai resursai

A.Medalinskas. Ar savo stebimose valstybėse dažnai susidūrėte su tuo, kad administraciniai resursai ar vietos valdžios žodis lemtų  balsavimo rezultatus?

E.Vareikis. Mums dažnai rekomenduojama nuvykti pasižiūrėti į tam tikrus rajonus, kur gyvena specifinės visuomenės grupės. Pavyzdžiui, Serbijoje buvau ten, kur gyvena romų bendruomenė. Ji balsavo taip, kaip nurodė romų bendruomenės vadovai. Arba Serbijoje buvau rajonuose, kur gyvena albanų dauguma. Jie visi balsuoja už albanišką partiją. Ten niekas nesiskaito su jokiu rinkimų propagandos draudimu, išrenka tik savus.

A.Medalinskas. Visai kaip pas mus Pietryčių Lietuvoje.

E.Vareikis. Sudėtingiausia tokiu atveju tai, kad procedūros gali būti ir nepažeidžiamos. Todėl nors ir sakome, kad rinkimai buvo laisvi, suprantame, kad žmonėms buvo prigrasinta balsuoti, todėl jie taip masiškai balsavo už vieną ar kitą partiją, kitaip jie turėtų labai daug nemalonumų.

A.Medalinskas: Bet ir pas mus yra galimybių naudoti administracinį resursą, įbauginti žmones ir pakreipti rinkimų rezultatus tokia linkme, kokios nori vietos valdžia.

E.Vareikis. Laisvės balsuoti Lietuvoje turima kur kas daugiau, o ir patys žmonės atsakingesni ir sąmoningesni nei minėtose šalyse. Tiesa, dabar tokių pažeidimų esama ir pas mus. Vis dėlto pritarčiau Zenono Vaigausko nuomonei, kad ir tie pažeidimai, matyt, iš esmės poveikio rinkimų baigčiai neturėjo. Tačiau tai nereiškia, kad pažeidimus galima toleruoti.

A.Medalinskas. O ką, jūsų nuomone, rodo aiškėjanti tendencija, kai ne tik Pietryčių Lietuvoje, bet ir kitose vietose daugėja kandidatų, kurie pasiekia pergalę arba beveik ją pasiekia jau per pirmąjį turą? Ypač tuose rajonuose, kur valdžią turi viena partija. Ar tai nėra to paties administracinio resurso panaudojimo pasekmė, už kurio naudojimą Jūs kritikuojate rinkimus nevisiškai demokratiškose šalyse?

E.Vareikis. Tai reiškia, kad ir mūsų demokratija ne tokia stipri, kaip patys manome. Mūsų aukščiausias tikslas yra tiksliai atspindėti visuomenės nuomonę, o ne laimėti bet kokia kaina.

P.Auštrevičius. Man didelių nuogąstavimų kelia ir savivaldos rinkimai. Ten įsitvirtinusios juodosios arba pilkosios technologijos, nes kova dėl vietos valdžios yra labai nuožmi.

A.Medalinskas. Ten juk sukasi labai dideli finansų srautai, o dėl jų kova neretai būna dar nuožmesnė nei dėl Seimo vietos.

P.Auštrevičius. Nuo savivaldybių pradedama kurti administracinė sistema, kuri vėliau pasitelkiama ir rinkimams į Seimą. Pastaruoju metu žvelgdami į teisėsaugos bylas matome ne vieną jų savivaldybių lygmenyje. Bet nežinia kodėl pažeidimų savivaldybių rinkimuose niekas nesiaiškina. O ten jau sukurta nematoma piramidė. Jos neišardžius tikėtis skaidrių rinkimų nacionaliniu lygmeniu gana sudėtinga.

V.Andriukaitis. Administracinis resursas sukasi visų lygių Lietuvoje vykstančiuose rinkimuose. Jeigu esi vienmandatininkas ir tau pavyko biudžeto lėšomis išasfaltuoti gatvę savo rinkimų apygardoje, sutvarkyti infrastruktūrą, padėti darželiams ar mokykloms, tu irgi pasinaudojai administraciniu resursu savo interesams. Kaip ir pasinaudojimas ministerijos pinigais, kuriai vadovauji, skelbti reklamą žiniasklaidoje.

A.Medalinskas. Todėl ir plėšosi koalicijos partneriai, norėdami gauti tas ministerijas, kurios disponuoja didesniais pinigų srautais, tarp jų - ir iš Briuselio?

V.Andriukaitis. Taigi, administraciniu resursu piktnaudžiaujama ne tik savivaldybių lymenyje. Mano įsitikinimu, reikia mąstyti apie visos rinkimų sistemos pertvarką.  

P.Auštrevičius. Lietuvoje dar nebuvo parlamentinių rinkimų, po kurių nebūtų iš esmės peržiūrimos rinkimų taisyklės ir įstatymas. Tai rodo, kad mes, kaip valstybė ir nuo rinkimų priklausanti politinė bendruomenė, esame labai veikiami tų pokyčių. Ir tai, kas įvyko per šiuos rinkimus, turėtų būti stimulas dar kartą viską peržiūrėti.

A.Medalinskas. Po šių rinkimų ne vienam žmogui gali kilti klausimas, ar turime visiškos demokratijos valstybę, kaip skelbiame. Ir ar galime mokyti kitus, kol neišsprendėme savo problemų? Juk žvelgdami į kai kuriuos procesus matome, kad mums dar labai toli iki tos visiškos demokratijos.

P.Auštrevičius. Tikrai turime moralinę teisę mokyti kitus. Ir todėl, kad patys esame nepatenkinti pažeidimais ir savo valstybėje. Tai, kad apie tuos pažeidimus kalbame, yra mūsų vidinės netolerancijos tokiems dalykams išraiška. Jeigu gintume savo sistemą, nematytume tų ydų, būtų blogai.

E.Vareikis. O Lietuva tikrai yra demokratiškesnė šalis už visas kitas, kurias mes stebime: Rusiją, Ukrainą, Moldovą, Baltarusiją. Mūsų bėdos jiems atrodytų niekai. Bet tai nereiškia, kad turime užmerkti akis prieš savo problemas. O pastaruoju metu matau, kad ir pas mus yra blogai demokratijos prasme. Artėjame į 1940 metus, degraduojame. Vertybė nebėra nei laisvė, nei demokratija, jei parsiduodame už 10 ar 20 litų.

V.Andriukaitis. Bet rinkimų pažeidimai Lietuvoje galėjo turėti įtakos tik tose vienmandatėse apygardose, kur gautų balsų skaičius skiriasi tik kokiais keliais šimtais balsų. Daugiamandatėje apygardoje poveikį gali turėti tik 2-3 procentai. Visa tai negalėjo turėti, mano nuomone, esminės įtakos rinkimų rezultatams.

A.Medalinskas. Palikime tai spręsti Konstituciniam Teismui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"