TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Tornadas suko Kuršių marias

2010 08 19 0:00
Iš toli viesulas priminė piltuvą, kurio smailusis galas buvo apačioje.
Alfa.lt skaitytojo Kęstučio Demerecko nuotrauka

Viesulas išgąsdino pramoginių laivų ir jachtų keleivius bei privertė sudrebėti laivavedžių širdis.

Vakar prieš vidurdienį įvairių pamario vietovių gyventojai su siaubu stebėjo virš Kuršių marių susidariusį viesulo stulpą. Daugiausia baimės jis įvarė tuo metu mariomis plaukusių laivų keleiviams.

"Daugelis iš 20 žmonių tuo metu buvo viduje ir šį reiškinį stebėjo pro langą. Kai kurie lipo į viršų ir fotografavo. Tačiau aš nė kiek neišsigandau. Na, gal būtų pakėlęs..." - ramiai pasakojo pramoginio laivelio "Minija" laivavedys Antanas Stravinskas. Anot jo, sūkurys galėjo kliudyti taip pat Kuršių mariomis plaukusią jachtą "Lana".

Kuršių mariose patruliavusio Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės Neringos užkardos laivo "Madeleine" įgula gavo užduotį stebėti padėtį. Galingas sūkurys galėjo į pavojingą zoną įtraukti poilsiaujančius žvejus ar vandens turizmo laivus. Tačiau pasieniečiai nelaimės signalų neužfiksavo.

Neįprastas gamtos reiškinys išgąsdino ir kitoje marių pusėje, atokiau nuo kranto, įsikūrusios bendrovės "Kintai" direktorių Rimgaudą Višinską. "Tokį sūkurį mačiau pirmą kartą. Atrodė išties įspūdingai. Iš pradžių pastebėjau nuo Kaliningrado Rusnės link artėjantį ploną stulpą, kuris vis storėjo, o galiausiai ėmė raivytis kaip gyvatė", - pasakojo Kintuose veikiančios įmonės direktorius.

Rusnės seniūnas Voitechas Geniušas džiaugėsi, kad įspūdingai atrodantis viesulas didelės žalos nei laivams, nei sausumoje įsikūrusiems gyventojams nepadarė. "Tornadą stebėjau nuo tilto per Atmatos upę. Jis buvo susidaręs virš marių ir artėjo prie Rusnės. Pabūgau, kad Vorusnėje, tolimiausiame salos pakraštyje, viesulas gali prikrėsti eibių. Tačiau iki sausumos jis taip ir nepriartėjo, išsikvėpė virš marių. Tokio sūkurio, nuo vandens paviršiaus iki pat debesų, nė sykio nebuvau matęs, o Rusnėje gyvenu jau 42 metus", - kalbėjo rusniškis.

Pasak klimatologės Audronės Galvonaitės, vakar stebėtas reiškinys - tai galingas oro sūkurys, susidarantis po audros debesimis. Oras viesulo viduje kyla į viršų ir nepaprastai greitai, maždaug 300 km per valandą greičiu, sukasi. Todėl sūkuryje susidaro milžiniška jėga, kuri siurbia ir pakelia, laužo, verčia medžius, pastatus ir viską, kas pasitaiko pakeliui.

Lietuvoje stipriausias viesulas siautė 1981 metų gegužės 29-ąją Širvintose. Jį mačiusi A.Galvonaitė pasakojo, kad skraidė ne tik nulaužti medžiai, bet ir viesulo pakelti traktoriai. Tada vienas žmogus žuvo, 32 patyrė įvairių sužalojimų. O prieš porą savaičių Lietuvą aplankiusi stichinė nelaimė buvo škvalas. "Viesulo ašis yra vertikali, škvalo - horizontali. Tačiau šiuos reiškinius tiksliai identifikuoti gali tik specialistas. Abu jie labai pavojingi", - pabrėžė klimatologė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"