TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Tragedija: ar buvo galima jos išvengti?

2007 12 27 0:00
Prieš du mėnesius nuo to paties KMUK korpuso, kuriame Kūčių išvakarėse nuaidėjo šūviai, stogo nušoko ir užsimušė Psichiatrijos klinikos pacientas.
LŽ archyvo nuotrauka

Ligoninės palatoje vyro policininko nušauta Lina Veiverienė ir tuo pačiu ginklu nusišovęs buvęs Kauno rajono policijos vyresnysis patrulis Kazys Veiverys, artimųjų valia, vakar palaidoti atskirai, nors buvo pašarvoti kartu. Ji - gimtuosiuose Lazdijuose, jis - savo šeimos kape pakaunėje.

Tokį sprendimą, atlaikę kai kurių giminaičių iš motinos pusės pasipriešinimą, priėmė velionių vaikai. Rengdamasi ne per seniausiai atliktai operacijai 48 metų L.Veiverienė buvo pareiškusi valią paskutinio poilsio atgulti gimtinėje. Kad sūnaus kapas būtų šalia, norėjo pakaunėje gyvenanti 53 metų K.Veiverio motina.

Žinia apie tragediją velionių vaikus užklupo užsienyje. Londone su šeima gyvenanti dukra per šias Kalėdas į namus grįžti neketino, tačiau nelaimė sujaukė visus planus. Komandiruotėje Vokietijoje buvo ir Veiverių sūnus. Jis vos suspėjo į tėvų laidotuves. Jose dalyvavo ir gausus būrys buvusių tėvo kolegų iš policijos.

Išsprendę vieną problemą, Veiverių vaikai liko gyventi su kita: ar buvo galima užbėgti už akių šiai visą Lietuvą Kūčių išvakarėse sukrėtusiai tragedijai?

Pirmas kartas nemelavo

Tokio šiurpaus įvykio, koks gruodžio 22 dienos vidurdienį nutiko Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) Neurochirurgijos klinikos Galvos smegenų traumų skyriuje, Lietuvos gydymo įstaigose dar nėra buvę. Įsiveržęs į palatą, į kurią išvakarėse buvo paguldyta nuo jo pabėgusi sumušta žmona, K.Veiverys paleido į ją 3 šūvius. Ketvirtąjį - sau į galvą. Visa tai įvyko dviejų palatos kaimynių akivaizdoje.

"Yra tekę matyti visko: juk didelė dalis mūsų pacientų - kriminalinių suvestinių herojai. Tačiau pasakoti apie tai išsamiau mums neleidžia profesinė etika, - po tragedijos LŽ teigė šio skyriaus medikai. - Iki šiol jokios specialios apsaugos pas mus nebuvo. Ar dabar bus kažko imtasi, spręs administracija."

Atrodo, į minėtą KMUK skyrių paguldyta L.Veiverienė jautėsi saugi. Tragedijos išvakarėse pas ją lankėsi policija. Vietinis Žaliakalnio policijos komisariatas gruodžio 21-osios popietę gavo iš KMUK pranešimą apie paguldytą pacientę, kurios veidas nusėtas mėlynėmis. L.Veiverienė buvo apklausta tik vakare - budėjusi operatyvinė grupė turėjo daug darbo. Šiandien pareigūnai tvirtina, kad jokios apsaugos L.Veiverienė neprašė.

Tokios atomazgos nelaukta

L.Veiverienė pasakojo buvus sumušta vyro policininko, su kuriuo jau nuo spalio gyveno atskirai. Gruodžio 21 dieną šis pasikvietė ją į buvusį judviejų butą taikytis. Tačiau vėl kilus konfliktui, sumušė ir, užrakinęs lauko duris, niekur neišleido. Ji sugebėjo pabėgti tik kitos dienos rytą, kai vyras užmigo.

Užregistravę L.Veiverienės pareiškimą, pareigūnai teigia ieškoję kolegos dar tą patį vakarą. Neabejojama, kad K.Veiverys būtų buvęs paleistas - prokurorai nebūtų kreipęsi į teismą dėl šio jau daugiau kaip mėnesį nedarbingumo pažymėjimą turinčio (rengėsi peties sąnario operacijai) policininko suėmimo. Reikėjo paimti jo legaliai laikomus 3 medžioklinius šautuvus bei savigynai skirtą pistoletą.

Tačiau tą vakarą patekti į K.Veiverio namus nepavyko. Kaip pasakojo L.Veiverienės motina, tą vakarą žentas buvo atvykęs pas ją. Neblaivus, pusnuogis, atrodo, su pistoletu rankinėje. Teigė ieškantis žmonos. Grasino nušauti ją ir nusišauti pats.

L.Veiverienės motina pranešusi apie grasinimus dukrai, tačiau ši, kaip ir daugelis, kuriems K.Veiverys tą vakarą bei kitą rytą skambino, tuo nepatikėjo.

Kas nutekino informaciją?

Teigiama, kad tokiais grasinimais K.Veiverys svaidėsi jau apie metus. O skambino jis tą vakarą ir Londone gyvenančiai dukrai, ir savo seseriai. Su pastarąja prieš pat grasinimų išpildymą K.Veiverys dar buvo susitikęs ir KMUK vestibiulyje. Sesuo ką tik buvo aplankiusi L.Veiverienę. Jos vyras skubėjo pas žmoną.

Ne mažiau svarbu šioje istorijoje, iš kur K.Veiverys sužinojo, kad žmona - KMUK, o jos pareiškimas - policijoje. Vyro pasirodymas palatoje L.Veiverienei buvo netikėtas - iš netikėtumo ji net atsisėdo.

Viena iš galimų prielaidų - informacija nutekėjo iš vyro kolegų. Šie neslėpė, kad gruodžio 22-osios rytą K.Veiverio paieška buvo atnaujinta. Įtarus, kad jis gali slėptis pas vieną jau į pensiją išėjusį kolegą, ieškota pastarojo telefono. Apie nemalonumus, gresiančius K.Veiveriui, tapo žinoma ir jo kolegoms iš Kauno rajono policijos komisariato. Paieškai tebevykstant KMUK palatoje nuaidėjo šūviai.

Po tragedijos paaiškėjo, kad per 20 metų policijoje išdirbęs K.Veiverys turėjo du gyvenimus. Vienoks jis buvo darbe, kitoks - laisvu nuo tarnybos metu.

Tarnyboje, kurioje daug ką lemia statutiniai santykiai, jis buvo charakterizuojamas teigiamai. Prieš metus, jau sulaukęs pensinio amžiaus, gavo leidimą pratęsti tarnybą. Beje, tam reikėjo pereiti specialią komisiją, kurioje buvo ir psichiatras. Nieko blogo nei apie jį, nei apie šeimą negalėjo pasakyti ir kaimynai, pažinoję Veiverius daugiau nei 20 metų.

Tačiau visai kitaip K.Veiverį apibūdina medžiotojai, kurių būreliams jis priklausė nuo jaunystės, ir uošvė. Pirmieji - kaip konfliktišką asmenybę, uošvė - kaip mušeiką, terorizavusį jos dukrą visą gyvenimą. Su žiniasklaida bendrauti nelinkę Veiverių vaikai tėvą apibūdina kaip spontaniško charakterio uždarą žmogų, nuolat būdavusį tarnyboje ar medžioklėje. Motiną - kaip nuolat jo laukdavusią, kol galų gale tai jai nusibodo. Sužinojusi apie savo ligą, ši dar bandė pasinaudoti visais gyvenime jai likusiais malonumais, kas labai erzino tėvą.

Istorija pasikartojo

K.Veiverio turėti 3 medžiokliniai šautuvai paimti tik po tragedijos, atrakinus buto duris pas nusišovusįjį rastais raktais.

Šis įvykis sugrąžino į dvejų metų senumo tragediją, paženklinusią 2006 metų sutiktuves. Po jų gausus Kauno teisėsaugininkų būrys į paskutinę kelionę palydėjo buvusią Kauno miesto apylinkės teismo teisėją Liną Erentienę. Dėl jos nužudymo nuteistas Kauno Panemunės policijos komisariato tyrėjas Gintautas Valiukevičius. Kad jis dažnai mušdavo savo draugę, taip pat iškilo viešumon tik po tragedijos. Ir jis tarnyboje buvo charakterizuojamas teigiamai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"