TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Tragedija jūroje: kol kas tik atsiprašymai

2015 05 22 6:00
Juozas Olekas:"Turbūt ne viską padarėme, kad niekam nekiltų abejonių, jog visa operacija vykdyta taip, kaip reikėjo." Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Baltijos jūroje prieš šešias dienas įvykusi tragedija tik dabar ant kojų sukėlė aukščiausią šalies valdžią. Seimas nusprendė aiškintis kritikuojamos gelbėjimo operacijos detales, iniciatyvos imtis ketina ir Vyriausybė.

Šįryt į neeilinį posėdį susirinksianti Vyriausybė ketina sudaryti komisiją į Baltijos jūrą nukritusio lėktuvo An-2 nelaimei tirti. Posėdžiui turėtų pirmininkauti vizitą Kazachstane vakar baigęs premjeras Algirdas Butkevičius. Ar jis paguos Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovą Juozą Oleką, sulaukusį daugybės kritikos strėlių dėl nevykusios gelbėjimo operacijos, sunku nuspėti. Tačiau tikėtina, kad vienas iš dviejų pastarosiomis dienomis dažniausiai minimų Vyriausybės narių - J. Olekas arba susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius - turės prisiimti atsakomybę.

Apie tai vakar užsiminė prezidentė Dalia Grybauskaitė, nors konkrečių pavardžių ir neįvardijo. „Aiškiai žinome, kad koordinacija tarp žinybų buvo nepakankama, tad paieška buvo ir pavėluota, ir neefektyvi iš pat pradžių“, - sakė ji.

Nesuvaldė situacijos

Gerą valandą prie Seimo tribūnos vakar stovėjęs J. Olekas išgirdo daug karčių žodžių tiek apie save, tiek apie vadovaujamas tarnybas. Parlamentarai konstatavo, kad krašto apsaugos ministras nesuvaldė situacijos, o jo kelionė į Briuselį, žinant, kad įvyko nelaimė, buvusi klaida.

Gelbėjimo operacijos nesklandumus J. Olekas mėgino teisinti dar 2009 metais patvirtinto Žmonių paieškos ir gelbėjimo darbų plano spragomis ir jas žadėjo artimiausiu metu lopyti. „Naudodamasis šia tribūna, noriu savo ir krašto apsaugos sistemos vardu atsiprašyti pilotų artimųjų ir draugų, kolegų, su kuriais jiems teko skraidyti, jog turbūt ne viską padarėme, kad niekam nekiltų abejonių, jog visa operacija vykdyta taip, kaip reikėjo“, - kalbėjo ministras. Jis pripažino, kad silpniausia gelbėjimo operacijos dalis buvo komunikavimas su patekusiųjų į nelaimę artimaisiais ir visuomenės informavimas. Pasak J. Oleko, operacija parodė, kad būtina stiprinti bendradarbiavimą tarp institucijų.

Ministras informavo, jog paieškos ir gelbėjimo operacijoje įvairiu metu naudota nuo keturių iki penkių orlaivių, padėjo Švedijos ir Latvijos pajėgos. Atsakydamas į Seimo narių klausimus J. Olekas aiškino, kad An-2 iš Švedijos skrido žemai ir jo nefiksavo nei civilinės, nei karinės aviacijos radarai. „Lietuva šiandien neturi pačių moderniausių radarų, bet kitąmet, manau, jau turės. Jau pradėjome įsigijimo procedūras“, - sakė jis.

Ministras taip pat pranešė, kad po dviejų savaičių tikimasi sulaukti pirmojo naujo paieškos ir gelbėjimo sraigtasparnio, o iki metų pabaigos Lietuvą turėtų pasiekti dar du. Kita vertus, J. Olekas pripažino, kad ir dabar turimi Mi-8 yra tinkami paieškai atlikti.

Nuodugniai iš išorės apžiūrėjus jūros dugne esantį orlaivį An-2, aptiktas galbūt vieno iš pilotų kūnas./KAM nuotrauka

Siūlė trauktis

Konservatorius Jurgis Razma ragino ministrą paaiškinti, koks yra jo asmeninis indėlis vadovaujant gelbėjimo veiksmams. J. Oleko nuomone, panašiose operacijose svarbiausias vaidmuo tenka specialiai tam pasirengusiems žmonėms, nuo jų veiksmų priklauso rezultatai. „Ar turime mes, politikai, pradėti vadovauti tokioms operacijoms? Svarstytinas klausimas. Manau, kad tai turi daryti profesionalai“, - teigė KAM vadovas.

Konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė priminė, kad demokratinės valstybės vadovai ir aukšti pareigūnai, įvykus tragiškam įvykiui, nutraukia komandiruotes ir asmeniškai ima koordinuoti veiksmus. „Ministras buvo abejingas piliečių likimui“, - konstatavo politikė.

„Tiesiogiai daryti įtakos operacijai negalėjau, yra mano galimybių ribos“, - gynėsi J. Olekas.

Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis teigė pasigedęs ministro savikritiškumo. „Dabar jau aišku, kad ne visos galimos priemonės buvo mestos pirmosiomis valandomis. Akivaizdu, kad jūsų apsisprendimas vykti į Briuselį irgi buvo klaida, nes adekvačiai nesuvokėte situacijos. Gal raskite jėgų ir valios įvertinti save savikritiškai ir priimkite tą sprendimą. Jis neišvengiamai sumažintų įtampą ir leistų mums visiems objektyviau vykdyti tolesnį tyrimą“, - ragino liberalas.

J. Olekas pakartojo ne kartą išsakytą savo poziciją, kad sprendimai bus priimti tik surinktus visą informaciją.

Komisijos įgaliojimai - komitetui

Seimas vakar apsisprendė imtis parlamentinio tragedijos tyrimo. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), kuriam buvo suteikti laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimai, šį darbą įsipareigojo atlikti iki birželio vidurio. Kad būtų išvengta interesų konflikto, NSGK narys J. Olekas pažadėjo šiame tyrime nedalyvauti.

Kaip teigė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, atsakomybę dėl klaidų vykdant operaciją turės prisiimti tas ministras, kurio vadovaujamoje sistemoje jų padaryta daugiausia. Jos manymu, klaidos bus išaiškintos per komiteto tyrimą.

Tuo metu Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą. Jam vadovaus Klaipėdos apygardos prokuratūra. Informuojama, kad krašto apsaugos ministro pasirašytame rašte prašoma išsiaiškinti, ar Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų (KJP) Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras ir valstybės įmonės „Oro navigacija" Aeronautikos gelbėjimo koordinacinis centras tinkamai vykdė ir koordinavo pilotų paieškos ir gelbėjimo operaciją.

Tapatybė nepatvirtinta

KAM vakar pranešė, kad Baltijos jūroje nuskendusiame lėktuve rastas vieno iš dviejų pilotų kūnas. Operacijai panaudota KJP priešmininio laivo „Kuršis“ ir Klaipėdos universiteto povandeninių objektų apžvalgos vaizdo įranga. Nauja vaizdo medžiaga iš laivo buvo pristatyta į KJP štabą Klaipėdoje.

„Vaizdo medžiaga buvo gauta, peržiūrėta su avariją patyrusio lėktuvo pilotų artimaisiais. Peržiūros metu pastebėtas galbūt vieno piloto kūno siluetas“, - vakar sakė KJP vado padėjėjas Antanas Brencius. Anot jo, iš vaizdo medžiagos nematyti, ar lėktuve yra gelbėjimosi plaustas. A. Brencius patvirtino, kad gavus šį įrašą planuojama nutraukti paiešką virš vandens.

Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Vytautas Jurkevičius teigė, kad rasto piloto tapatybės kol kas patvirtinti negalima, nors artimieji atpažino aiškiai matomą apavo detalę.

Lėktuvas An-2 su dviem patyrusiais pilotais - Adolfu Mačiuliu ir Alvydu Selmistraičiu - dingo gegužės 16-osios popietę skrisdamas iš Švedijos į Lietuvą. Jis buvo rastas antradienio pavakarę Baltijos jūros dugne, 124 metrų gylyje, daugiau kaip už 116 kilometrų nuo kranto, tarp Liepojos ir Palangos, Latvijos išskirtinėje ekonominėje zonoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"