TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Tragišką likimą lėmė vardas

2012 04 25 7:37

Broliams - sausi dribsniai, o Genočkai - skumbrė su ašakomis ir pritūpimai, užlipus ant taburetės. Nesvarbu, ar jau beveik vidurnaktis, ar šešta ryto. Tokiu pragaru šio dar ketverių neturėjusio mažylio paskutines dienas buvo pavertęs už jo nužudymą šiandien teisiamas motinos sugyventinis, keršydamas už tai, kad vaikas dar nemokėjo meluoti ir turėjo tėvo vardą.

Visa tai vyko šio mažojo nelaimėlio šeimą, kurioje, be jo, auga dar trys broliai, stebint net trijų mūsų valstybės tarnybų darbuotojams. Kad domėjosi, kaip sekasi į Alytų nuo smurtaujančio vyro su vaikais pabėgusiai Genoefai Podlipskienei, teigia ir Švenčionių rajono Adutiškio seniūnijos, kurioje ji iki tol gyveno, darbuotojai. Tą patį LŽ tvirtino ir Alytaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėja Virginija Vaitkevičienė. Anot jos, jų nurodymu šią motiną, išsinuomojusią bendrabutyje dviejų kambarių butą, dažnai lankę socialiniai darbuotojai niekada nepastebėjo nieko įtartino. Bent taip teigiama jų apsilankymo šioje šeimoje aktuose. Ir tik viename iš šių rašoma, kad kartą pas 26-erių G.Podlipskienę buvo rastas kažkoks vyras, kurį ji pristatė kaip brolį.

Pribloškianti SMS

Atvertus teisme bylą, kurioje minėtas vyriškis kaltinamas jos sūnaus nužudymu, G.Podlipskienė prisipažino, kad dažniausiai per minėtus patikrinimus jos sugyventinis Juozas Vaitekėnas spėdavo pasislėpti spintoje. O jo vėl sumuštas Genočka buvo slepiamas vonioje. Dėl šios priežasties nei Genočkai, nei jo broliams, kurie taip pat neišvengdavo naujojo "tėčio" kumščio, nebūdavo leidžiama eiti į lauką. Net žiūrėti pro langą - kad kas nors nepamatytų mėlynių ant jų veidų. Tačiau apie tai teisėsaugininkams jau po tragedijos papasakojo vyriausias, septynmetis, G.Podlipskienės sūnus, rastas tą lemtingą praėjusio birželio 6-osios vakarą žaidžiantis su penkerių metų ir aštuonių mėnesių broliais šalia nebegyvo Genočkos.

Apie nelaimę policijai tada pranešė Alytaus ligoninės, į kurią tądien buvo paguldyta šių berniukų motina, medikai. Kai jų pacientė, kuriai vėliau atlikta plyšusios blužnies pašalinimo operacija ir taip išgelbėta gyvybė, nes jau buvo prasidėjęs vidinis kraujavimas, gavo SMS žinutę. Ją atsiuntęs J.Vaitekėnas, likęs prižiūrėti vaikų, parašė, kad Genočka mirė, o jis bėga iš namų. Atskubėjusi policija iš tikrųjų vaikus rado vienus. Vyriausias iš berniukų, buvusių viename kambaryje su lovoje be gyvybės ženklų gulinčiu broliu, vos pralemeno, kad tėtis, pasiėmęs kuprinę, išėjo Genai kviesti greitosios, nes šis nebekvėpuoja.

Sukrečianti patirtis

Ant mažojo velionio kūno tada buvo aptikta ne tik naujų (labiausiai į akis krito kraujosruva bei gumbas ant kaktos), bet ir senų mėlynių. Apie jų kilmę kitą dieną papasakojo jau minėtas vyriausias nužudyto mažylio brolis, iš kurio išvakarėse tepavyko išpešti, kad Geną sumušė tėtis. Naktį vaikų globos namuose, kuriuose gyvena iki šiol, su broliais praleidęs septynmetis pasakojo, kad Juozas (taip jis vadindavo motinos sugyventinį, kai ant šio pykdavo) įsiuto, kai Gena nenorėjo valgyti vien vandeniu užpiltų sausų dribsnių. Tačiau buvo priverstas mušamas laidu bei gavęs kumščiu per nugarą suvalgyti visą didžiulį jų dubenį. Prieš tai dar jėga buvo išžiodytas ir į burną supilta šaukštas druskos, nuo to Geną supykino. (Teisme paaiškėjo, kad kitais atvejais jis būdavo verčiamas valgyti žalių svogūnų galvas.) Tačiau dažniausiai Genai būdavo liepiama lipti ant taburetės ir daryti pritūpimus arba atsilenkimus. O jo broliams - nusisukti į sieną ir užsikimšti ausis bei užsidengti akis. Anot septynmečio, mušdavo Juozas ir jį. Bent kartą per savaitę. O Geną, kaip ir kitą, penkiametį, brolį, - beveik kasdien. Neliesdavo tik mažiausiojo.

Paskutinė išdaiga

Tačiau kas atsitiko tą lemtingąjį Genai rytą, jo vyriausias brolis teigė nematęs. Tėvų kambario, į kurį jis vėl "už kažką" buvo nusivestas, durys tada buvo uždarytos. Parvestas iš ten ir paguldytas ant čiužinio, kuris buvo patiestas ant grindų, Gena tik tyliai aimanavo. Po kurio laiko ėmė sunkiai kvėpuoti, galiausiai - kriokti.

Atvertus bylą teisme paaiškėjo, kad paskutinė šio mažylio išdaiga, kainavusi jam gyvybę, buvo susijusi su svečiuose užsibuvusiu "tėčio" draugu Vaidu Diškevičiumi. Šis 37 metų Alytaus gyventojas šiandien teisiamas kartu su 35-erių J.Vaitekėnu. Kaip ir šiam, jam pateikti kaltinimai dėl fizinio skausmo mažamečiams sukėlimo. V.Diškevičius neneigė sudavęs tądien Genai ranka per sėdmenis. Už tai, kad šis numetė nuo palangės ant grindų jo kojų tepalą. Nesusivaldęs, nes matęs, kaip nukrito dangtelis, ir nebuvo įsitikinęs, ar vaikas neparagavo tūtelės turinio. Buvo apie šešta ryto - už sienos miegoję berniukų tėvai jau buvo atsikėlę. Dėl to jis nuėjo pas J.Vaitekėną ir pasakė, ką išdarinėja Gena. Netrukus jo draugas su sugyventine bei mažuoju neklaužada užsidarė savo kambaryje. Po kurio laiko ten pasigirdo bildesys, lydimas G.Podlipskienės klyksmo: "Ką padarei?!" Anot V.Diškevičiaus, jis bandęs eiti pažiūrėti, kas ten vyksta. Tačiau duris užrėmusi G.Podlipskienė pasakė: "Negalima."

Motina jau nuteista

Pati G.Podlipskienė apie tai, kas tada įvyko, ėmė pasakoti ne iš karto. Iš pradžių ji, kaip ir J.Vaitekėnas, kuris buvo sulaikytas po kelių dienų Vilniuje, teigė, kad Geną užmušė V.Diškevičius. Dėl to šis tada taip pat buvo sulaikytas ir praleido už grotų du mėnesius. Tačiau vėliau paleistas, nes sutiko bendradarbiauti su teisėsaugininkais ir papasakoti, ką žino apie savo draugo J.Vaitekėno vaikų auklėjimo metodus. G.Podlipskienė už tai, kad davė melagingus parodymus, jau nuteista. Alytaus rajono apylinkės teismas baudžiamuoju įsakymu jai skyrė laisvės apribojimą - nuo 22 iki 6 val. būti namuose bei užsiregistruoti Darbo biržoje. Minėtas nuosprendis jau įsiteisėjęs. Kauno apygardos teisme, nagrinėjančiame jos sūnaus žūties aplinkybes, G.Podlipskienė jau davė kitus parodymus, nors galėjo ir neduoti, nes teisiamasis - jos buvęs sugyventinis. G.Podlipskienė pasakojo, kad tą lemtingą rytą, kai V.Diškevičius papasakojo J.Vaitekėnui, ką jam iškrėtė Gena, sugyventinis liepė jai atvesti neklaužadą. Po to nurodė paimti laidą ir suduoti juo mažyliui per užpakalį, nes, "kai jis pats imsis šį auklėti, bus tris kartus blogiau". G.Podlipskienė prisipažino sudavusi sūnui tris kartus, tačiau nestipriai. Dėl to Juozas vėl liepė Genai lipti ant taburetės ir daryti atsilenkimus.

Vienas kartas nemelavo

Anot G.Podlipskienės, naujasis "tėtė" jau taip buvo išmuštravęs Geną, kuriam po pusantro mėnesio turėjo sueiti tik ketveri, kad šis darydavo pritūpimus ir atsilenkimus apie 15 minučių. Tačiau tą rytą jis nukrito nuo taburetės. Matyt, neišlaikęs pusiausvyros, nes po išvakarėse patirto muštro jautėsi silpniau. Ar jau tada jis atsitrenkė galva į grindis, G.Podlipskienė teigė nežinanti. Tuo metu, kai tai įvyko, ji barėsi su Juozu. O sūnui nukritus, dar labiau pratrūko, dėl to sugyventinis trenkęs jai kumščiu į pilvą. Nors skausmas buvo nežmoniškas, ji pirmiausia puolė kelti sūnaus. Tačiau bandant išeiti su juo iš kambario, Juozas pakišo Genai koją, nuo to šis jau trenkėsi visu ūgiu bei svoriu veidu į grindis. Tai sukėlė sugyventiniui garsų juoką, nors mažylis jau pats atsikelti nesugebėjo, o pastatytas - svirduliavo. Netrukus Geną pradėjo pykinti, dėl to G.Podlipskienė bėgusi į vaistinę, nes maniusi, kad vaikas apsinuodijo vakarykščiais dribsniais. Grįždama iš vaistinės blogai pasijuto ir ji. Pamanė, kad sunegalavo operuota širdis. Išsikviesti greitosios medikai nusprendė nerizikuoti, o paklausti, ką daryti su taip pat negaluojančiu sūnumi, liepė šį stebėti ir, jeigu bus blogiau, vėl kviesti juos. G.Podlipskienė buvo išvežta į ligoninę apie 16 valandą. Ji tvirtino, kad jokio gumbo ar kraujosruvos ant Genos kaktos dar nebuvo. Kad šis mirė, su berniukais likęs J.Vaitekėnas jai parašė tik apie 21 valandą.

Už fizines bausmes baudžiama

Pats J.Vaitekėnas, kuriam tai jau mažiausiai šeštoji akistata su Temide (Lietuvoje jis teistas už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, vagystę bei pasipriešinimą pareigūnams, nors kalbama, kad pirmasis teistumas buvo Baltarusijoje - už veršelių vagystę), nesutinka nė su vienu jam pateiktu kaltinimu. Jis pareiškė duosiąs teisme parodymus tik po visų liudytojų apklausos. Nors jau pirmajame posėdyje išsidavė, kad teisme greičiausiai vers visą kaltę žuvusio mažylio motinai, kuri neva tą lemtingą rytą, suėmusi jį už ausies, taip pakėlė nuo grindų ir trenkė į žemę, kad mažylis apie 15 minučių gulėjo. Tačiau kaltinimas panašiai tragedijos išvakarėse smurtavus prieš velionį pateiktas jam pačiam.

Kaip jau užsiminta, sulaikytas ir vedamas į teismą suimti J.Vaitekėnas tvirtino, kad sugyventinės sūnų užmušė V.Diškevičius, gyvendavęs pas juos savaitėmis, kol abu rasdavo laikraštyje skelbimą dėl darbo. Bėgdamas nuo tokio kaltinimo, pastarasis prisipažino smurtavęs ne tik prieš Genočką, bet ir prieš jo penkerių metų brolį. Tačiau tai tebuvo sudrausminimas už išdykavimą diržu per sėdmenis. Taip buvę, kai paprašytas sugyventinių jis porą savaičių prieš tragediją buvo likęs prižiūrėti berniukų, o Gena išgėrė iš mažiausiojo brolio buteliuko sultis ir po to sviedė į jį tuščią tarą. Vyresniajam Genos broliui tada kliuvo už tai, kad numetė šį mažylį nuo lovos. V.Diškevičius tikino, kad panašus incidentas, kai jis tragedijos rytą vėl sudavė Genai, buvo tik antras kartas. Pagal Lietuvos įstatymus, pirmą kartą teisiamam V.Diškevičiui gresia  laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Žiaurumu pranoko tėvą

J.Vaitekėnui gresia laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki 20 metų (arba iki gyvos galvos). Adutiškio seniūnijos, kurioje šis gyveno iki persikėlimo į Alytų, darbuotojai LŽ teigė netikintys, kad G.Podlipskienė paliko dėl jo savo vyrą. Nors ir pastarasis nebuvo "dovanėlė". Tačiau J.Vaitekėnas garsėjo žiaurumu, kurį paveldėjo taip pat iš ne kartą kalėjusio už muštynes savo tėvo. Nors, anot pačios J.Vaitekėno motinos, su juo dar būdavo galima susikalbėti, kai būdavo blaivus. O sūnus, augęs vienas su trimis seserimis, būdavo žvėrimi ir blaivus, ir girtas. J.Vaitekėno motina kartu su dukromis dalyvavo ir Genos laidotuvėse. Teigiama, kad tada jai ir paskambinęs besislapstantis sūnus. "Kodėl tu taip negražiai padarei?" - ėmė gėdinti ji sūnų. Nors šis bandęs tikinti, kad tai - ne jo darbas. Tuomet motina paklausė: "O kur tu esi?" "Miške", - atsakė J.Vaitekėnas. Po to motina galutinai jį pasmerkė: "Jeigu esi nekaltas, tai ką ten veiki?"

G.Podlipskienė teigia palikusi savo vyrą Genadijų dėl šio smurto prieš ją. Tai LŽ patvirtino ir vyro motina. Tačiau ši tikino žinanti tik du tokius atvejus ir abu susiję su abiejų sutuoktinių neištikimybe. Pirmą kartą marti mušta, kai sūnui dėl jos pasiskundė meilužė. Antrasis kartas, anot paties G.Podlipskio, buvo prieš pat žmonos pabėgimą. Tada jis užtiko šią burkuojančią telefonu su meilužiu, kuris, kaip paaiškėjo tik vėliau, buvo jo draugu dėjęsis J.Vaitekėnas.

Šantažas suveikė?

Anot artimųjų, G.Podlipskis pradėjo smurtauti prieš žmoną tik po to, kai buvo per vienas Jonines stipriai sumuštas ir 12 dienų buvo ištiktas komos. LŽ jis tikino, kad jeigu ne J.Vaitekėnas, būtų gyvenęs su žmona ir toliau. Vien dėl vaikų. O vedė jis Genoefą vos grįžęs iš kariuomenės, kai po trijų mėnesių draugystės ši, dar neturėdama 18-os, tapo nėščia. Nors šeiminiame gyvenime buvo visko, nei G.Podlipskis, nei G.Podlipskienė, abiejų tvirtinimu, nė karto nebuvo pakėlę rankos nė prieš vieną iš savo keturių vaikų. G.Podlipskio įsitikinimu, trečiasis iš jo sūnų užsitraukė žmoną nuviliojusio J.Vaitekėno rūstybę, nes, kaip ir jis, turėjo Genadijaus vardą. Be to, šis sūnus, skirtingai nei vyresnieji, dar nemokėjo meluoti. Kai jis skambindavo berniukų motinai ir prašydavo leisti su vaikais pakalbėti, du vyresnieji į klausimą, ar šie jį myli, atsakydavo neigiamai. G.Podlipskienės teigimu, minėtų pokalbių visada klausydavosi naujasis "tėtė". Tik Genočka, nekreipdamas į tai dėmesio, sakydavo savo tėvui, kad šį tebemyli. Anot G.Podlipskienės, mėgdavo J.Vaitekėnas tyčiotis iš jos sūnaus ir klausinėdamas mažylio, ar šis labiau myli motiną, ar jį. Vaikui atsakius, kad motiną, vėl prasidėdavo šiurpieji sugyventinio "pedagogikos" seansai. Pavyzdžiui, kartais jis liepdavo kandžioti Genai motinos rankas iki kraujų. Ir šis iš baimės tai darė. Kodėl G.Podlipskienė taip pat bijojo rimčiau pasipriešinti J.Vaitekėnui, teisme atskleidė jos sesuo. G.Podlipskienė šiai buvo prasitarusi, kad sugyventinis turėjo savo telefone jos nuogos nuotrauką ir grasindavo, kad jeigu ši sugalvotų jį palikti, tą vaizdelį paviešins. Šiandien G.Podlipskienė prašo priteisti iš J.Vaitekėno 50 tūkst. litų tik už sunkų jos sveikatos sutrikdymą. Tačiau paklausta, ar nereikalauja jokio moralinio atlygio ir už nužudytą sūnų, atsakė: "Nei jis mokės, nei ką..."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"