TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Trakiškiai piktinasi gamtosaugos planais

2007 09 07 0:00
G.Abaravičius įsitikinęs, kad buferinė parko apsaugos zona neleis verteivoms Trakų paversti antrąja Lietuvos sostine.
Nuotrauka: © Lietuvos žinios

Trakų miesto ir rajono gyventojai susijaudino sužinoję, kad plečiamos vaizdingose apylinkėse įkurto Trakų istorinio nacionalinio parko (TINP) ribos. Jie prezidentui, premjerui ir aplinkos ministrui išsiuntė laišką, kuriame piktinasi būsimais draudimais ir ribojimais.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) prie Aplinkos ministerijos direktorė Rūta Baškytė LŽ patvirtino, kad šios tarnybos užsakymu Valstybinio žemėtvarkos instituto Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyrius baigė rengti TINP ir jo buferinės apsaugos zonos ribų bei tvarkymo planų projektus.

Dabar TINP plotas yra 8150 hektarai. Siūloma prie parko prijungti 158 hektarus (Lentvario dvaro sodybą rytinėje parko dalyje ir kalvotą teritoriją prie Užpelkių, šalia kelio Trakai-Aukštadvaris) ir "išimti" 20 hektarų Serapiniškių karjero prie Senųjų Trakų.

Parkas padidėtų

Kitos planuojamos naujovės parke: pasiūlyta šiek tiek praplėsti Varnikų gamtos rezervatą, o šiaurinėje dalyje, kur telkšo Šulininkų, Dydiškių, Apvaluko, Apušės, Birvos ir Vėžio akies ežerai, įsteigti Šulininkų kraštovaizdžio draustinį. Istoriškai susiklosčiusiose buvusiose karaimų žemės valdose tarp kelio, vedančio į Semeliškes, ir Plomėnų ornitologinio draustinio numatoma įsteigti Karališkųjų laukų kraštovaizdžio draustinį.

Naujas - Lentvario kraštovaizdžio - draustinis numatytas ir Lentvario dvaro sodybos teritorijoje. Bražuolės hidrografinį draustinį pasiūlyta keisti kraštovaizdžio draustiniu. Analogiškai pervardijamas ir Varnikėlių bei Serapiniškių kaimų architektūros draustinis. Prie Senųjų Trakų piliavietės rezervato prijungiama pietinė Senųjų Trakų kaimo istorinė dalis, tačiau atsisakoma Senųjų Trakų archeologinio draustinio.

Pietinėje Trakų miesto dalyje numatoma urbanistinė plėtra, gamybinių komunalinių teritorijų transformavimas į gyvenamąją.

Pasiūlyta plėsti rekreacinio (turizmo ir poilsio) prioriteto zonas rytinėje Skaisčio ežero ir pietinėje Akmenos ežero pakrantėje, taip pat tarp Bitiškių ir Ilgučio ežerų, tarp Akmenos ir Galvės ežerų. O Kulpio ežero pietinėje pakrantėje, taip pat tarp Babruko ir Gilušio ežerų, pusiasalyje tarp Galvės ir Nerespinkos ežerų, pietrytinėje Lukos ežero pakrantėje numatytos naujos rekreacinio prioriteto zonos.

Juostų buferinė zona

Dar svarbesnis trakiškiams yra kitas planas. Kaip jo įžangoje teigia šio projekto rengėjai, siekiant apsaugoti TINP bei aplink jį istoriškai susiformavusį kraštovaizdį nuo neigiamo ūkinės veiklos poveikio pasiūlyta įsteigti parko buferinės apsaugos zoną, kurios plotas - beveik 6446 hektarai.

Šiaurinėje parko dalyje ši zona apimtų į TINP nepatekusius septynis ežerus, Bevandeniškių mišką su Sausių ir Bevandeniškės pilkapiais, Bražuolės kalvyną. Kai kurie kaimai būtų buferinės apsaugos zonoje.

Menki ribojimai?

Paklausti, ar naujieji dokumentai neribos statybų TINP, aplinkosaugininkai ramino. "Buferinėje apsaugos zonoje numatyti tik minimalūs ribojimai: nestatyti aplinką teršiančių objektų, taip pat riboti kraštovaizdį darkančių daugiaaukščių, didelių pastatų statybą", - sakė VSTT direktorė R.Baškytė.

Ar į buferinę apsaugos zoną patekusiuose miesteliuose, kaimuose bus galima statyti gyvenamuosius namus tankiau? "Tai priklausys nuo Trakų rajono bendrojo plano - jeigu jame vadinamasis sutankinimas bus numatytas, tai ir aplinkosaugininkai neprieštaraus", - atsakė gamtosaugininkė.

Parko direktorius Gintaras Abaravičius su naujaisiais parko dokumentais sieja daugiau vilčių. "Verteivos norėjo Trakus paversti antrąja Lietuvos sostine, tačiau buferinė parko apsaugos zona to padaryti neleis. Kaimuose, vienkiemiuose statybos nebus ribojamos, tačiau užstatyti paežerių, paupių nepavyks", - kalbėjo jis.

Skirtingi reikalavimai

TINP biologė ekspertė Andželika Kriaučiūnienė ir paminklotvarkininkas Stanislovas Čepinskas LŽ patikslino, jog planuojama buferinė apsaugos zona suskirstyta į keletą tipų, juose numatyti skirtingi apribojimai. Specialistai tikino, kad naujų statybų numatoma neleisti tik vienoje - kultūros paveldo objektų vizualinės apsaugos - zonoje, kuri yra pati mažiausia ir numatyta tik vienoje vietoje: šalia senųjų Trakų piliavietės.

"Visose kitose zonose statybos būtų leidžiamos, be to, joms būtų keliami daug mažesni reikalavimai, nei TINP teritorijoje", - pabrėžė A.Kriaučiūnienė.

Bendros vizualinės apsaugos zonose būtų leidžiama statyti iki dviejų aukštų ir šlaitiniais stogais pastatus, bet jų aukštis būtų ribojamas iki 10 metrų, o užstatymo plotas - iki 200 kvadratinių metrų. Šie reikalavimai galiotų ir hidrogeologinės ir hidrologinės apsaugos zonose.

Kultūrinės vertės požymių turinčių kraštovaizdžio objektų apsaugos zonose naujus pastatus būtų leidžiama statyti tik vieno aukšto, jų stogai - šlaitiniai. Fasado apdailai būtų rekomenduojama naudoti medieną. Pastatų plotį numatyta riboti iki 8,50 metro, aukštį iki 8 metrų, užstatymo plotą iki 170 kvadratinių metrų, tankį - ne daugiau kaip 10 proc. sklypo teritorijos.

Hidrogeologinės apsaugos zonose pasiūlyta uždrausti statyti didelius aplinką teršiančius objektus (pramonės įmones, pavojingų atliekų saugyklas, naftos produktų sandėlius), įrengti smėlio ar žvyro karjerus.

Bendros vizualinės apsaugos zonose būtų draudžiama statyti didelio tūrio, aukštus ir vizualiai nepatrauklius pastatus (pramonės įmones, garažų bendrijas, stambius gamybinius kompleksus).

Kultūrinės vertės požymių turinčių kraštovaizdžio objektų apsaugos zonose siūloma nekeisti istoriškai susiklosčiusios gyvenviečių planinės struktūros, taip pat drausti statyti transporto magistrales, estakadas, tiltus, žymiai keisti reljefą, augmeniją.

Savivaldybė prieštarauja

Aplinkosaugininkai argumentuoja, jog buferinės apsaugos zonos įteisintos Saugomų teritorijų įstatyme. Tiesa, jie patys ir parengė šį teisės aktą. Jame rašoma, jog šios zonos privalo būti visuose nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose.

Trakų rajono savivaldybė naujiems gamtosaugos planams nepritaria. "Mūsų rajono žmonės protestuoja: kodėl suplanuota tiek daug draudimų ir ribojimų? Peržiūrėję siūlomus planus mokslininkai nustatė, jog tai - draudimų sąvadas. Mūsų rajono teritorijoje yra ne tik Trakų istorinis nacionalinis, bet ir Aukštadvario, Neries regioniniai parkai, kur taip pat galioja nemažai ribojimų. O dabar suplanavo dar vieną didžiulę keleto kilometrų pločio draudimų zoną. Tai ką - visame rajone bus vien draudimai, trukdantys mūsų žmonėms normaliai gyventi? Ką bloga esame padarę, kad teks gyventi tarsi kolonijoje?" - piktinosi Trakų rajono meras Vytautas Petkevičius.

Pasak jo, savivaldybė jokiu būdu nesutiks su naujų planų projektais, o savivaldos žodis savo teritorijoje yra lemiamas. Tokiu atveju Kultūros ministerija, kuriai pavaldus TINP, vargu ar ryžtųsi tvirtinti naujuosius dokumentus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"