TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Trakų pasaka susidomėjo teisėsaugininkai

2012 08 16 7:39
Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos (TINP) pastangomis Trakuose esantis valstybinis miškas virto... nežinia kuo. Tai leido prie ežero išlakiais medžiais apaugusioje miesto centre esančioje teritorijoje, greta kurios šliejasi koplytstulpis šv. Jonui Nepomukui, grąžinti 12,75 aro žemės sklypą Seimo nario Jaroslavo Narkevičiaus sutuoktinei Irenai Narkevič, jos seseriai ir broliui.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas. Aiškinamasi, ar teisėtai Trakų centre esantis sklypas grąžintas buvusio savininko turto paveldėtojams, o Vilniaus apygardos prokuratūroje renkama informacija, ketinama kreiptis į teismą ir, ginant viešąjį interesą, užprotestuoti sklypo grąžinimą.  

Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja I.Narkevič, jos brolis ir sesuo miesto centre, greta Karaimų gatvės, esantį per 12 arų žemės sklypą paveldėjo po tėvo Piotro Karpovičiaus mirties. Šis sklypą buvo paveldėjęs iš savo tėvo brolio Boleslovo Karpovičiaus ir prieš 20 metų buvo pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises. Šios teisės 2011 metų lapkričio 30 dieną buvo atkurtos Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Tačiau vietos gyventojai neoficialiai kalba įtariantys, kad tokį žingsnį savivaldybė galėjo žengti ir dėl to, kad sklypo paveldėtoja savivaldybėje eina aukštas pareigas, be to, ji yra Seimo nario žmona. I.Narkevič LŽ tikino, kad šioje istorijoje viskas teisėta. Tą patį teigia ir Trakų rajono savivaldybė.

I.Narkevič teigia, kad nei jos einamos pareigos, nei jos vyro J.Narkevičiaus Seimo nario mandatas neturėjo reikšmės grąžinant žemę Trakų centre.

Planuoja statybas

"Politikai šią istoriją naudoja savo rinkimų kampanijai", - teigia parlamentaro, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos nario, žmona, praėjusią kadenciją ir pati nesėkmingai siekusi Seimo nario mandato. Ji rodo publikacijas rajono spaudoje. I.Narkevič tvirtina, kad jos tėvo paveldėtas turtas - žemės sklypas Trakų centre - jiems grąžintas teisėtai, o politikai prieš naujus rinkimus į Seimą tenori "papildomai prisirinkti balų". Esą grąžintas žemės sklypas yra medžiais apsodintoje vietoje, vietinių žmonių vadinamas skveru, nors nei skvero, nei parko teisinio statuso neturi. Trakų rajono savivaldybės valdininkė LŽ prasitarė, kad, nelaukdama, kuo baigsis galimi teisiniai nagrinėjimai ir ginčai, jau sukirtusi rankomis su architektu.

"Nesiruošiame laukti, kol baigsis ši istorija. Mėginama eskaluoti, kad kėsinamasi į viešąjį interesą. Niekas nesikėsina. Pradėta detaliojo plano rengimo procedūra ir tik vykstant procesui paaiškės, ką bus galima daryti. Registro išrašas rodo masę apribojimų. Tačiau jei galima atkurti istorinius namus, jie turėtų įgyti tą stilių, koks buvo XIX amžiuje", - ateities planais dalijosi I.Narkevič. LŽ patikslina Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos žodžius - Nekilnojamojo turto registre įrašyta, kad šioje vietoje galima statyti ne tik gyvenamąjį namą, bet ir viešbutį.

Trakų rajono meras V.Kapočius (kairėje) ir Seimo narys J.Liesys po "posėdžio" pabėgo nuo žurnalistų.

Gyveno Karpovičių šeima

Toje vietoje, kur I.Narkevičių giminei grąžintas žemės sklypas, anksčiau stovėjo keletas namų. Nuo pagrindinės - Vytauto - gatvės  ežero link ėjo trumpa Žiemos gatvelė. XIX amžiaus pradžioje, vykstant gyventojų surašymui, Žiemos g. 3 numeriu pažymėtame name gyveno Boleslovas Karpovičius su žmona Karolina ir keturiais vaikais: Helena, Vanda, Janu bei Aleksandru. Surašinėtojo taip pat pažymėta, kad tame pačiame name gyveno ir Alfonsas bei Heronimas Karpovičiai, tačiau kokiais giminystės ryšiais jie buvo susiję su B.Karpovičiumi, iš LŽ turimų dokumentų spręsti keblu. Viena aišku, Alfonsas ir Heronimas gyventojų surašymo metu buvo perpus jaunesni už B.Karpovičių, tačiau šiek tiek vyresni už Boleslovo vaikus. Vėlesniame gyventojų surašyme teigiama, kad B.Karpovičiui priklausė 280 sieksnių - per 12 arų žemės sklypas.

I.Narkevič LŽ tikino, kad B.Karpovičiaus palikuonių Lietuvoje nėra. Valdininkė sakė girdėjusi, kad jie emigravo į Lenkiją ir Angliją, o dėl tėvo ar senelio turėto turto grąžinimo nesikreipė.

Kelių gyvenamųjų namų kvartalas Žiemos gatvėje 1947 metais visiškai sudegė. Plyne tapusi paežerė netrukus apžėlė savaime sudygusiais medžiais ir krūmais, vėliau dar buvo užsodinta ir kitais medžiais. Greta Šv. Jono Nepomuko koplytstulpio esanti beveik hektaro ploto vieta tapo Trakų gyventojų ir svečių pamėgtu parku, kuris pastaraisiais metais buvo sutvarkytas vietos valdžios. Miškotvarkininkų projektuose medynais apaugusi buvusi Žiemos gatvės teritorija buvo žymima kaip valstybinės reikšmės miškas.

Naujieji žemės sklypo Trakų centre savininkai bene labiausiai turėtų dėkoti TINP direktoriui G.Abaravičiui, pasistengusiam teritorijai "panaikinti" miško statusą.

Buvo praleidęs terminus

I.Narkevič teigimu, prašymą susigrąžinti jam priklausantį sklypą mieste jos tėvas pateikė dar 1991 metų pabaigoje, tačiau ilgą laiką jokio atsakymo nei iš žemėtvarkininkų, nei iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos negavo.

"Gal nenorėjo grąžinti? Man kyla daug įtarimų. Galima įvairiai svarstyti, kodėl taip ilgai neatsakyta į prašymą. Gal veikė tam tikros politinės jėgos, kurios perkėlinėja žemes Lietuvoje, ir dar nespėjo sau pasiimti to sklypo? Neįsivaizduoju, kas vyksta, tačiau, mano manymu, viskas atlikta pagal Lietuvos įstatymus, konstitucinę teisę. Todėl aš nesiruošiu nieko aiškinti. Jei nori, tegu aiškinasi tam tikros tarnybos, o aš ginsiu savo konstitucinę teisę ir kaip tarnautoja, ir kaip pilietė", - tvirtino dešimtmetį Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja dirbanti I.Narkevič. Valdininkė teigia gerai išmananti įstatymus ir tikina, kad nei jos einamos pareigos, nei vyro - Seimo nario - statusas neturėjo reikšmės praėjusių metų pabaigoje mirusiam tėvui grąžinti žemę.

Vis dėlto valdininkė nevisiškai teisi. Pagal LŽ turimas dokumentų kopijas akivaizdu, kad dėl žemės grąžinimo Trakų centre kovos užvirė tik 2007 metų rudenį. Advokatas Romas Sadauskas, atstovaujantis I.Narkevič tėvui P.Karpovičiui, 2007 metų rugsėjį kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją, prašydamas atsakymo dėl pateiktos 1923 metų archyvinės pažymos. Klausta, ar jos pakanka nuosavybės teisėms atkurti. Advokatas savo prašymą motyvavo Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus raštu, kuriame buvo teigiama, kad nepakanka dokumentų, kuriais remiantis galima grąžinti nuosavybę P.Karpovičiui. Be to, rajono žemėtvarkininkai informavo P.Karpovičių, kad jis praleido įstatymo numatytus terminus pateikti dokumentus dėl nuosavybės teisės ir giminystės ryšių įrodymo.

"Prašau sudaryti sklypo, į kurį atkuriamos teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą", - Vilniaus apskrities viršininko administracijai adresuotame prašyme valdininkus ragino advokatas R.Sadauskas, nors dar buvo neaišku, ar minėtas žemės sklypas iš tiesų priklauso P.Karpovičiui.

Valdininkai skubėjo

Tačiau advokatui R.Sadauskui turėjo būti puikiai žinoma, kad joks galiojantis įstatymas neleidžia grąžinti žemės TINP teritorijoje, kur yra valstybinės reikšmės miškas. Tad logiška būtų nė nesistengti raginti valdininkų "nustatyti sklypo ribas". Tačiau įvykiai klostėsi gana sparčiai. Jau 2007 metų gruodžio viduryje Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjui atnaujino praleistą įstatymo numatytą terminą pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį įrodančius dokumentus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo. Motyvuota tuo, kad P.Karpovičius yra senyvo amžiaus, serga sunkia liga, o nuosavybės teisių atkūrimo procesas užsitęsė, be to, pareiškėjas dėl teisinio neišprusimo neturėjo galimybės sužinoti apie įstatymo pakeitimus.

Teismui dar nepriėmus šio sprendimo, P.Karpovičiaus norus tenkinti suskubo ir vietos valdininkai. 2007 metų spalio pabaigoje Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas Algis Podrezas paragino būsimą sklypo savininką atvykti į vietą kartografuojant žemės sklypą. Nors šis valdininkas taip pat privalėjo žinoti, kad minėtoji teritorija yra valstybinės reikšmės miškas ir žemė jame buvusiems savininkams negrąžinama. Nepaisydami to, rajono žemėtvarkininkai pateikė dokumentus Vilniaus apskrities viršininko administracijai, kad būtų grąžintas P.Karpovičiui testamentu paveldėtas sklypas.

Patarė, kaip susigrąžinti

2009 metų vasarą Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Pranas Čepauskas Trakų rajono žemėtvarkininkus informavo, kad žemės sklypas, kurį nori susigrąžinti P.Karpovičius, priskirtas valstybės išperkamam. Tokią pačią informaciją sklypo paveldėtojui netrukus išsiuntė ir Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius Rimantas Kulys.

Nors P.Karpovičiui buvo atsakyta aiškiai, kad sklypas, į kurį jis pretenduoja, yra išperkamas valstybės, pretendentas 2009 metų gruodį parašė naują raštą. Vilniaus apskrities viršininko ir Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo P.Karpovičius ultimatyviai prašė: "Vykstant ilgam procesui, (...) Trakuose atsirado problema - sklypas patenka į valstybinės reikšmės miškų schemą. Norint pradėti rengti kadastrinius matavimus, būtinas sklypo išėmimas iš miškų schemos. Raštas Trakų rajono savivaldybei dėl inicijavimo išimti šią teritoriją iš valstybinės reikšmės miškų schemos išsiųstas. (...) Prašau numatyti galimybę suformuoti lygiavertį sklypą ir suderinti su manimi visas kitas galimybes."

Toks P.Karpovičiaus ultimatumas apskrities vadovams galėjo gimti neatsitiktinai. Mat prieš tai Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius R.Kulys savo pavaduotojos tėvą raštu informavo, kad "Trakų rajono savivaldybės administracija galėtų nagrinėti klausimą dėl žemės sklypo (...) kadastrinių duomenų rengimo, jei būtų patikslinta valstybinės reikšmės miškų schema".

Pasitarnavo TINP administracija

2005 metų Vyriausybės nutarime sakoma, kad žemės sklypas, į kurį taip atkakliai pretendavo P.Karpovičius, patenka į TINP priskirto valstybinės reikšmės miško 82 kvartalo 4 ir 5 sklypus. Kaip galėjo atsitikti, kad 2011 metų pabaigoje Vyriausybė nutarė atsisakyti valstybinio miško, taip atverdama duris susigrąžinti nekilnojamąjį turtą pretendentui P.Karpovičiui? To LŽ mėgino teirautis TINP direktoriaus Gintaro Abaravičiaus, nes būtent jį įstatymas įpareigoja rūpintis parko teritorijoje esančiu valstybiniu turtu.

Paklaustas, ar kartais ne parko administracijos iniciatyva medžiais apaugusi teritorija iš miško virto nežinia kuo, G.Abaravičius iš pradžių gynėsi nežinantis, kas yra tokių pokyčių iniciatorius. "Nežinau, ar čia parko iniciatyva, ar todėl, kad yra miesto viduryje", - muistėsi TINP direktorius. Vėliau jis aiškino, kad dar 2004 metais parko direkcijos valdyti miškai perduoti Trakų rajono miškų urėdijai. Tačiau LŽ paprieštaravus, kad taip nėra, ėmė kalbėti kitaip.

"Taip, Trakų miesto teritorijoje palikti miškai buvo palikti TINP direkcijai. Ir prasidėjo tokie įdomūs dalykai", - kita linkme kalbą pakreipė G.Abaravičius, tačiau nepatikslino, kas slypi už žodžių "įdomūs dalykai". TINP direktorius buvo linkęs akcentuoti, esą jų "valdoma miškų dalis neatitinka Miškų įstatymo, nes tam tikras plotas turi būti apaugęs tam tikru medžių kiekiu". O reikiamo medžių kiekio, G.Abaravičiaus teigimu, ten nebuvo, tad vietovėje esantys medžiai atitiko ne Miškų, bet Želdynų įstatymą.

Kaip alibi, kad toje vietoje tikrai nėra miško, G.Abaravičius siūlė LŽ žvilgtelėti į 1950-1960 metais darytas nuotraukas, kuriose, girdi, jokio miško nematyti. Tik paklausus, ar tiesa, kad TINP administracijos iniciatyva miesto centre buvęs valstybinis miškas prarado šį statusą, G.Abaravičius pakėlė rankas: "Jūs galite parašyti, kad Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija dėl miesto želdinių kreipėsi į atitinkamas institucijas siūlydama persvarstyti jų statusą ir įvertinti, ar jie atitinka Miškų įstatymą. Toje vietoje bus atkurtas senamiestis."

Atskleidė paslaptį

LŽ pasidomėjo, kaip Trakų mieste dingo valstybinės reikšmės miškai, o Valstybinės miškų tarnybos Miškotvarkos skyriaus vedėjas Leandras Deltuva LŽ išdėstė visą istoriją.

"2008 metų vasario 25 dieną TINP direkcija mums pateikė dokumentą-aktą, kuriuo specialistai vertino Trakų mieste esančius miškus. Mes tuo metu rengėme Trakų rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų schemos pakeitimo projektą. Į šį direkcijos raštą neatsižvelgėme ir naują projektą nusiuntėme derinti suinteresuotoms institucijoms, tarp jų ir TINP direkcijai. 2008 rugpjūčio 28 dieną gavome raštą, kad TINP direkcija nederina mūsų pateiktų schemų, nes nėra atsižvelgta į jos minėtame rašte išdėstytą prašymą patikrinti, ar tam tikri sklypai, tarp jų ir 82 kvartalo 1-10 sklypai, atitinka Miškų įstatymo reikalavimus", - pasakojo L.Deltuva. Valdininko teigimu, naują miškotvarkos schemą miškotvarkininkai pakoregavo atsižvelgdami į TINP direkcijos reikalavimus. Todėl jau 2011 metų gegužę priimtame Vyriausybės nutarime minėtoji vietovė jau nebėra valstybinės reikšmės miškas. L.Deltuva svarstė, kad TINP direkcija galbūt pasinaudojo Seimo dar 2007 metais priimtu, tačiau tik 2008 metų pradžioje įsigaliojusiu Želdynų įstatymu. Jame miesto ar miestelio sodu įvardijama ne mažesnė nei 0,5 hektaro, miesto parku - ne mažesnė negu 1 ha medžiais apaugusi vietovė. Tokiu atveju, pasak miškotvarkos specialisto, galima keisti ir medynų priklausomybę.

Meras... pabėgo

"Kam pučiamas sklypo Trakuose skandalas?" - tokį retorinį klausimą viešai iškėlė Trakų rajono savivaldybė vietos žiniasklaidoje publikuotame pareiškime. Jame teigiama, kad skandalas - viso labo viešųjų ryšių akcija tų politikų, kurie ketina dalyvauti Seimo rinkimuose. O I.Narkevič, jos seseriai ir broliui tekęs sklypas Trakų miesto viduryje grąžintas teisėtai, remiantis įstatymais ir teisės aktais.

LŽ žurnalistas ketino išklausyti ir Trakų rajono savivaldybės mero Vinco Kapočiaus nuomonę dėl I.Narkevič bei jos giminei grąžinto žemės sklypo ir paklausti, kodėl ketinama naikinti vieną gyventojų labiausiai pamėgtų poilsio vietų. Tačiau mero sekretorė pareiškė, kad jos viršininkas kalba tik su tais, kurie iš anksto užsirašo į priėmimą, be to, "meras posėdžiauja".

Kai žurnalistui lūkuriuojant prie mero kabineto prasidėjo pietų metas, prasivėrė ir mero kabineto durys. Paaiškėjo, kad "posėdžiavo" trijulė - meras, Seimo narys liberalcentristas Jonas Liesys ir jo padėjėjas. LŽ mėgintas užkalbinti V.Kapočius staiga... greitai nėrė į kairę, o nebyliu tapęs Seimo narys J.Liesys - į dešinę.

Pareigūnams - daug klaustukų

I.Narkevič ir jos seseriai bei broliui grąžinto žemės sklypo istoriją tiria ne tik teisėsaugos pareigūnai, bet ir žemėtvarkininkai. "Ar teisėtai buvo grąžintas žemės sklypas pretendentui, galėsime pasakyti tik mėnesio pabaigoje. Tačiau jau šiandien kai kurie faktai kelia įtarimų. Įstatymas reikalauja nekilnojamąjį turtą grąžinti natūra tose pat ribose, kuriose jis buvo. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad naujasis sklypas neatitinka galimų seno sklypo ribų", - LŽ sakė Nacionalinės žemės tarnybos Rizikos valdymo ir veiklos kokybės užtikrinimo skyriaus laikinasis vedėjas Marius Buja.

Vilniaus apygardos prokurorė Ugnė Arlauskaitė-Rinkevičienė LŽ teigė renkanti dokumentus dėl galimybės ginti viešąjį interesą teisme. "Kelių institucijų prašėme pateikti visą turimą informaciją, sietiną su šia istorija. Kaip ir žemėtvarkininkai, pirmiausia atkreipėme dėmesį, kodėl grąžinta faktiškai visuomeninės paskirties žemė. Juk šioje teritorijoje įrengtas parkelis su pasivaikščiojimams skirtais takais, kodėl sklypas neatitinka ankstesnės vietos. Byloje dėl žemės  grąžinimo yra dokumentų lenkų kalba, tačiau jie, kaip reikalauja įstatymas, neišversti į valstybinę kalbą. Akis užkliuvo ir už dviejuose dokumentuose minimų skirtingo amžiaus Boleslovų Karpovičių. Galbūt tai vienas ir tas pats asmuo, o gal ir paprasčiausi bendravardžiai", - LŽ vardijo prokurorė. Į šiuos klausimus bus galima atsakyti tik gavus ir išnagrinėjus visus su šia istorija susijusius dokumentus. U.Arlauskaitė-Rinkevičienė pabrėžė, kad galimą kriminalinę šios istorijos dalį per pradėtą ikiteisminį tyrimą mėgins aiškintis ir jos kolegos iš Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"