TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Tramdomieji marškiniai „minimumui“ algų nesubalansuos

2016 03 17 6:00
Valdančiųjų politinė taryba yra nusprendusi, kad nuo šių metų liepos MMA didės iki 380 eurų. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Vyriausybės rūmuose entuziastingai sutiktas Tarptautinio valiutos fondo (TVF) siūlymas pristabdyti minimalios mėnesio algos (MMA) didinimą. Tačiau profsąjungų atstovai mano, kad turėtų augti tiek „minimumas“, tiek kiti atlyginimai, nes pagal sukuriamą bendrąjį vidaus produktą (BVP) vis kylame aukštyn.

Kad atlyginimai mūsų šalyje, palyginti su būtinosiomis išlaidomis, yra maži, sutinka ir profsąjungų, ir darbdavių atstovai. Tačiau priežastys, kodėl algos menkos, matomos skirtingos: darbuotojai mano, jog darbdaviai nelinkę dalytis pelnu, o šie sako, kad atlyginimus lemia verslo efektyvumo lygis.

„Darbiečiai“ pasišiaušė

Anot TVF misijos Lietuvai vadovo Christopho Klingeno, siekiant didesnio produktyvumo, Vyriausybė turėtų užtikrinti, kad atlyginimų augimas nebūtų pernelyg greitas. „Šiame kontekste rekomenduotume pristabdyti MMA kėlimą, kuris nuo 2012 metų buvo gana spartus“, – teigė jis.

Premjero Algirdo Butkevičiaus tikinimu, pastaruoju metu prasidėjo diskusija: didinti ar nedidinti „minimumą“. „Turime tam tikrų pageidavimų iš profsąjungų lyderių, kad reikėtų neskubėti, o atlikti analizę, pasitarti Trišalėje taryboje ir priimti sprendimus. Optimizmo, koks buvo anksčiau, kad reikėtų kuo dažniau kelti minimalų atlyginimą, nėra. Reikia vertinti ir ekonominę padėtį regionuose, tad elgsimės labai atsakingai“, – sakė jis.

Tokie TVF siūlymai ir A. Butkevičiaus pareiškimai iškart sulaukė valdančiosios koalicijos partnerių nepasitenkinimo. Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis piktinosi, kad TVF neteikia rekomendacijų, kaip didinti Lietuvos piliečių pajamas, kurios yra mažiausios tarp kaimynių šalių. „Kodėl? O TVF – tai kas? Gaila, kad premjeras, gavęs tokį pasiūlymą, priima jį tarsi maną iš dangaus ir puola pritarti. Lietuvos piliečiai yra kantrūs ir pakentės arba išvažiuos. Su tokia pozicija nei aš, nei Darbo partija nesutiks. Toliau darysime viską, ką galime, kad žmonių, šeimų pajamos, taip pat ir MMA, kuris privalo būti sulygintas su neapmokestinamuoju pajamų dydžiu (NPD), didėtų“, – prieš rinkimus būdinga retorika prabilo jis.

Profsąjungų būgštavimai

Profesinių sąjungų konfederacijos (PSK) pirmininko Artūro Černiausko teigimu, MMA didinimas yra vienintelė galimybė valstybei daryti įtaką darbo užmokesčio, kuris mūsų šalyje yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje (ES), augimui. „Kitų svertų, išskyrus biudžetinį sektorių, valstybė neturi“, – sakė jis.

Artūras Černiauskas: "Darbo rinkoje klostosi nepageidaujama situacija, kai dalies kvalifikuotų specialistų darbo užmokestis susilygino su nekvalifikuotų." /LŽ archyvo nuotrauka

Tačiau, anot A. Černiausko, profsąjungoms kelia nerimą tai, kad didėjant „minimumui“ taip pat sparčiai neauga didesni atlyginimai. Todėl darbo rinkoje klostosi nepageidaujama situacija, kai nekvalifikuotų specialistų darbo užmokestis susilygino su dalies kvalifikuotų. Tai neverčia žmonių tobulėti, kelti kvalifikaciją, būti produktyvesniems. „Darbo rinka tikrai nesureguliuoja darbo užmokesčio. Bijome, kad dar labiau padidinus MMA ją gaus didesnis procentas darbuotojų, taip pat ir kvalifikuoti, o tada sustos visas ekonomikos vystymasis“, – būgštavimais dalijosi jis.

A. Černiauskas pabrėžė, kad profsąjungos yra pasiūliusios Vyriausybei numatyti, kad darbdaviai turėtų dalytis su darbuotojais pelnu arba dividendais. „Turėtų būti gana aiškiai pasakyta, kad jeigu įmonė išmoka dividendus, dalis jų turėtų būti skiriama darbuotojams kaip paskatinimas už gerą darbą, pasiektus rezultatus“, – kalbėjo jis.

Taip pat profsąjungos nori, kad darbdaviai numatytų skaidrią darbo apmokėjimo sistemą, nes šiuo metu mūsų šalyje ji yra viena liberaliausių – esą daugiau nei „minimumą“ uždirbantiems darbuotojams už tokį pat darbą vienoje įmonėje mokama labai nevienodai.

Valdančiųjų politinė taryba yra nusprendusi, kad nuo šių metų liepos MMA didės iki 380 eurų. A. Černiauskas sutiko, kad toks didinimas yra normalus, bet kartu reikia peržiūrėti mažiausiai uždirbančių biudžetinio sektoriaus darbuotojų algas.

Kur dingsta pinigai?

PSK atstovė Trišalėje taryboje Gražina Gruzdienė apgailestavo, kad nė viena Vyriausybė iki šiol nenorėjo kalbėti apie darbo užmokesčio politiką. Ji priminė, kad pagal vienam gyventojui tenkantį BVP pralenkėme Graikiją, Estiją, Lenkiją, tačiau pagal atlyginimų dydį esame treti nuo galo ES. Esą kitose Bendrijos šalyse minimalų darbo užmokestį gauna keli procentai darbuotojų, o Lietuvoje – ketvirtadalis. „Tai kur dingsta tas iškeptas pyragas?“ – klausė PSK atstovė.

Pasak jos, darbdaviai nenori dalytis pelnu, nes nėra pakankamo darbuotojų spaudimo. Nuo tokių darbo santykių pavargę žmonės paprasčiausiai emigruoja. MMA didinimą G. Gruzdienė mato kaip vienintelę svarią galimybę darbo užmokesčiui nuolat kilti. Esą atskiros profsąjungų derybos su darbdaviais dėl algų kėlimo mūsų šalyje vyksta labai sunkiai.

Taip pat G. Gruzdienė pažymėjo, kad mūsų šalies įmonėse būtina sukurti skaidrią darbo užmokesčio sistemą, pagal kurią nustatant algą būtų atsižvelgiama į kvalifikaciją, atsakomybę, patirtį. Esą dabar Lietuvoje atlyginimo dydį dažnai lemia darbdavio simpatijos, giminystės ryšiai ir pan.

Siūlo rūpintis perkamąja galia

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidiumo nario Danuko Arlausko manymu, MMA didinimas turėtų būti depolitizuotas, t. y. priklausyti ne nuo politikų valios, o nuo ekonomikos rodiklių, pavyzdžiui, vidutinio darbo užmokesčio augimo. Tai esą atitinka TVF poziciją.

D. Arlausko nuomone, reikia kalbėti ne apie mažus atlyginimus Lietuvoje, o apie perkamąją galią – prekių ir paslaugų kiekį, kurį galima įsigyti už lietuviškus atlyginimus. Darbdavių atstovas teigė, kad rūpindamasi žmonėmis valdžia turėtų didinti jų perkamąją galią – kelti NPD, mažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) pagrindiniams maisto produktams, naikinti visuotinę PVM lengvatą šildymui ir teikti paramą mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams, kad jie galėtų susimokėti už šilumą.

„Čia turime tikrai labai daug rezervų. Reikia ieškoti mechanizmų, kaip ištraukti sunkiausiai gyvenančius žmones iš skurdo ir patenkinti jų poreikius, kad jie jaustųsi oriai“, – pabrėžė jis.

Aiškindamas, kodėl Lietuvoje vienam gyventojui tenka daugiau BVP nei kaimynėse šalyse, bet algos yra mažesnės, D. Arlauskas sakė, kad tai yra tam tikra mįslė. Tačiau jis akcentavo, kad mūsų šalies įmonių pelningumas nėra didesnis nei, pavyzdžiui, estiškų. Anot D. Arlausko, Estijoje algos didesnės, nes tos šalies verslas pagamintą produkciją užsienyje sugeba parduoti gerokai brangiau. Be to, Lietuvoje esą labai menkai apmokestintas žemės ūkio sektorius, kuriame sukuriama nemaža BVP dalis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"