TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Tramvajaus lankstinuko mitai

2007 03 14 0:00
Savivaldos rinkimų išvakarėse vilniečiai ir miesto svečiai buvo kviečiami apžiūrėti tramvajaus maketo.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Apie tramvajaus linijos tiesimo Vilniuje avantiūrą jau yra kalbėję ir rašę transporto ir eismo specialistai, taip pat šio straipsnio autorius. Deja, užuot pateikusi motyvuotus atsakymus į pareikštas kritines pastabas, Vilniaus savivaldybė išleido lankstinuką "Greitasis Vilniaus tramvajus", kuriame ir toliau klaidina sostinės gyventojus.

Lankstinuko paskirtis - "demaskuoti" mitus apie tramvajų, tačiau jo autoriai, siekdami atitraukti visuomenės dėmesį nuo svarbiausių dalykų, kuria naujus mitus.

Būgštauja ir Londone

Stengdamiesi paneigti nuomonę, kad tramvajus yra atgyvenusi transporto priemonė, jie teigia, jog tramvajus buvo grąžintas į Londoną, Paryžių, Dubliną ir kitus miestus, tačiau pamiršta pridurti, jog Londone šie planai sulaukė didžiulio gyventojų pasipriešinimo. Londoniečiai pagrįstai būgštauja, kad tramvajus smarkiai sutrikdys automobilių ir kitokio transporto atkarpas, todėl vairuotojams teks sukti į šalutines gatves.

Pragaištingų pasekmių turės ir daugelį metų truksiantys tramvajaus linijos statybos darbai, nukentės šios Londono dalies verslas, mat parduotuvių ir paslaugų įmonių negalės pasiekti nei tiekėjai, nei klientai.

Apie Paryžiaus tramvajų iškalbingai byloja faktas, jog šiame mieste tramvajus perveža tik 1,9 proc. visų keleivių. Be to, nė viename iš lankstinuke minimų miestų nėra gerai išplėtoto troleibusų tinklo.

Kuriuos namus griausime?

Lankstinuke mėginama paneigti teiginį, kad nutiesus tramvajaus liniją kitų transporto priemonių eismas Kalvarijų ir Pylimo gatvėmis būtų uždraustas. Atseit "beveik visoje tramvajaus trasoje, išskyrus nedideles atkarpas Pylimo g., kito transporto eismui numatyta palikti po 1-2 eismo juostas viena kryptimi". Ir čia pat pridedama schema, kurioje matyti net 6 eismo juostos - dvi tramvajaus ir po dvi iš abiejų pusių.

Kyla klausimas, kurioje Kalvarijų ir Pylimo gatvių atkarpoje įmanoma įrengti 6 juostų trasą neišgriovus abipus stovinčių namų? Ir ką reiškia frazė "išskyrus nedideles atkarpas Pylimo gatvėje"? Juk visiems puikiai žinoma, kad Jogailos, Pylimo, Gėlių ir Sodų gatvėse įmanomas tik 3 arba 2 eilių eismas, vadinasi, įrengus tramvajaus liniją, ten nebeliks vietos nei troleibusams, nei autobusams, nei mikroautobusams. Tai pripažįsta ir Vilniaus savivaldybės įmonės filialo "Vilniaus tramvajus" (jau įkurta ir tokia įstaiga, nors tramvajaus dar nė padujų) direktorius J. Čekurašvilis, teigiantis, jog "kebliose atkarpose... gali būti svarstomas ir eismo apribojimas". Ar tai reikštų, kad prieš "keblią atkarpą", kur nors Pylimo gatvėje, prie Vingrių stotelės ar arčiau, bus įrengtas troleibusų ir autobusų žiedas, kur šie apsisuktų ir važiuotų atgal? O gal numatoma čia išvis išmontuoti troleibusų tinklą ir neleisti nei autobusų, nei mikroautobusų, nei asmeninių automobilių?

Teks keliauti pėsčiomis

Panagrinėkime smulkiau, su kokiomis problemomis susidurtų daugelio Vilniaus mikrorajonų gyventojai, jeigu neliktų įprasto troleibusų tinklo.

Jau dabar girdėti kalbų, kad Antakalnio gyventojai bus vežami į stotį autobusais Olandų gatve, o Žvėryno - per Taurakalnį (V. Kudirkos g.), ir taip perpildytą automobilių.

Jau nekalbant apie tai, kad tokiu atveju smarkiai pamėltų oras ir Antakalnyje, ir Žvėryne, ir kitose miesto dalyse, reikia pabrėžti dar svarbesnį dalyką: esamomis troleibusų ir autobusų linijomis į stotį važiuoja tik nedidelė keleivių dalis. Daugelis jų važiuoja į centrinę miesto dalį, būtent Jogailos ir Pylimo gatvės bei jų aplinka yra didžiausias žmonių traukos centras. Čia didžiulės parduotuvės "Grand Duke Palace", "Flagman", netrukus atsidarysiantis "Gedimino 9", ir smulkesnių krautuvių rajonas Vilniaus, Jogailos, Trakų gatvėse, čia pat Centrinis paštas, Vyriausybės rūmai, opera ir du dramos teatrai, keli bankai. Toliau, Pylimo gatvėje ir jos prieigose, keli knygynai, stambus kalbų mokymo centras, įvairiapusę veiklą plėtojantys Mokytojų namai, S. Nėries gimnazija, Vilniaus Gedimino technikos universiteto fakultetas. Iš čia nesunku pasiekti Jaunimo ir "Lėlės" teatrus, Filharmoniją, daugelį restoranų ir kitas vietas. Visas jas galės pasiekti Santariškių ir Jeruzalės gyventojai, o kas beliks daryti kitų rajonų keleiviams? Kaskart keliauti į Kalvarijų gatvę ir ten persėsti į tramvajų arba kulniuoti nemažus atstumus pėsčiomis.

Į šalutinę gatvę, kurios nėra

Dar blogesnė situacija susiklostytų mažiausiai penkerius metus (beveik garantuotai kur kas ilgiau) tiesiant tramvajaus liniją - tada troleibusai negalės kursuoti nė Kalvarijų gatve, o juk tai pagrindinė transporto rūšis šioje eismo arterijoje. Visi persėsime į autobusus? Kiek jų reikės papildomai pirkti? Ir į kokias šalutines gatves suks Kalvarijų ir Pylimo gatvių transporto priemonės? Jokių tam tinkamų šalutinių gatvių šioje trasoje tiesiog nėra.

Automobilių neatsisakys

Tačiau visų didžiausias mitas - tramvajus sumažins transporto spūstis. Mat, mero Artūro Zuoko įsitikinimu, dauguma asmeninių automobilių vairuotojų paliks juos garažuose ir persės į tramvajų. Bet štai mano atliktos mažos apklausos rezultatai: iš beveik 50 apklaustų pažįstamų automobilių savininkų nė vienas net nemano dėl tramvajaus atsisakyti kelionių po miestą savo automobiliu.

Be to, prisiminkime, kad įlaipinant ir išlaipinant iš tramvajaus keleivius visas kitas transportas turi sustoti ir laukti, o įvykus nors ir menkiausiai avarijai tramvajus, kitaip nei kur kas manevringesnis troleibusas, nesugebės apvažiuoti avarijos vietos ir ilgam sustabdys eismą. Tad dėl tramvajaus linijos gerokai susiaurėjus ir dabar netuščioms gatvėms, transporto spūstys smarkiai padidėtų ir kur kas pablogintų dabartinę padėtį. Tai patvirtina prancūzų specialistų tyrimai: Paryžiaus pakraštyje atidarius tramvajaus liniją eismo pralaidumas sumažėjo 20 procentų.

Kol statybininkai nemoka baudų

Mažinti spūstis ir be tramvajaus dar yra rezervų. Dažnai tos spūstys - nerūpestingo atitinkamų savivaldybės padalinių darbo rezultatas. Štai praėjusių metų rugpjūtį, kai miestas buvo ištuštėjęs, gatvėse beveik nebuvo matyti remontininkų, tačiau po rugsėjo 1-osios, kai miestą vėl užplūdo automobilių srautas, lyg tyčia daug kur pradėta kasti ir siaurinti važiuojamąją gatvių dalį.

Pusę metų kentėjome didžiules spūstis prie Žaliojo tilto. Tą laiką buvo galima gerokai sutrumpinti organizavus intensyvesnį remontininkų darbą (kai kuriomis dienomis ten krapštydavosi vos keli darbininkai), taip pat ir darbą poilsio dienomis.

Naujausias pavyzdys: statant namų kvartalą prie Kosciuškos ir Sluškų gatvių sankryžos, ilgą laiką buvo užtvertas išvažiavimas iš Antakalnio (Vileišio gatvės). Dėl to jau nuo 7 val. susidarydavo spūstis prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios. O jeigu savivaldybė būtų pareikalavusi iš statybininkų mokėti baudas už kiekvieną užtvėrimo dieną (kaip tai daroma daugelyje šalių), visiems nuostolingų spūsčių laikas būtų buvęs kur kas trumpesnis.

Metro svajokliams

Pabaigoje - dar vienas kiek kurioziškas mitas: Vilniuje yra žmonių, pasiryžusių rimtai svarstyti metro statybos idėją. Bent jau taip mano minėto lankstinuko autoriai ir aiškina, kad metro linijos vienas kilometras kainuotų 300 milijonų litų. Juos galima suprasti - proteguoja tramvajų, kurio linijos kilometras kainuoja 40 milijonų litų (tačiau užmiršta paminėti, jog troleibuso linijos 1 km atsieina tik 2,6 milijono litų).

Vis dėlto apie metro Vilniuje gali svajoti tik visiškai praradę realybės jausmą žmonės. Jau nekalbant apie milijardines išlaidas, pusę Vilniaus namų, ypač senamiestyje, ištiktų panašus likimas kaip tą nelaimėlį Šiaulių gatvėje. Todėl metro šalininkams siūlyčiau apsvarstyti dar vieną - kosminio transporto - projektą: įrengiame starto aikšteles Santariškėse, Fabijoniškėse, Pašilaičiuose ir kitur, lipame į kosmines kapsules, šauname it kulkos į stratosferą ir tuoj pat tupiame prie geležinkelio stoties. Jokių problemų - nei spūsčių, nei bėgių, nei tunelių. O kaina? Bet argi tokiems turtuoliams kaip mes kaina svarbi?

Na, o jeigu rimčiau, norisi tikėti, kad naujoji Vilniaus savivaldybė miesto transporto problemas spręs ūkiškiau ir nešvaistys milijardų vėjais. Jeigu sunkiai randame 5 milijonus litų pagelbėti Alytaus tekstilininkams ir užkirsti kelią humanitarinei katastrofai Dzūkijoje, kodėl turėtume žerti šimtus milijonų pasenusiai transporto priemonei, užmiršę, jog už nepalyginti mažesnę kainą gausime kur kas geresnį rezultatą, plėsdami modernių troleibusų tinklą, kuriuo pasigirti gali toli gražu ne visi Europos miestai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"