TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Trauma treniruotėje: kai kaltųjų nėra

2013 08 14 6:00
Mergaitė net kelerius metus lankė jojimo treniruotes. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotraukos

Artėjant naujiems mokslo metams ši istorija galėtų būti puiki pamoka daugelio mokinių tėvams - rinkdami savo atžaloms būrelį ar sporto šaką neturėtume prarasti budrumo, apsvarstyti ne vien jų patrauklumą, bet ir galimus pavojus.

Per jojimo treniruotę nuo žirgo nukritusiai 12 metų mergaitei buvo diagnozuotas stuburo slankstelio lūžis. Jos motina dėl to kaltina trenerę ir teisybės ieško teismuose, nors pirmąjį teisinį mūšį pralaimėjo. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime konstatavo, kad leisdami vaiką į jojimo treniruotes tėvai turėjo suvokti šios sporto šakos pavojingumą.

Tačiau traumą patyrusios mergaitės motina pasiryžusi nenuleisti rankų. „Skaudi patirtis parodė, kad vaikus ugdo ir tie, kurie neturi pedagoginės patirties. Pavojingo sporto moko net nelankiusieji pirmosios pagalbos kursų“, – LŽ tikino mergaitės motina. Jos bei kitų šios istorijos herojų vardų ir pavardžių neminėsime, nes jos aplinkybes veikiausiai teks nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

LŽ kalbinta mergaitės trenerė jai išsakytus priekaištus ir kaltinimus atmetė pabrėždama, jog tokia byla Lietuvoje yra pirma, tad tikimasi, kad ji suteiks aiškumo žirgų (ir ne tik) sporto srityje.

Tuo metu Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas LŽ teigė, kad vaikus nuo panašių ir kitokių rizikų būtina apdrausti. Tėvai tai daro vis dažniau - populiariausia drausti nuo traumų, o atsižvelgiant į sporto rizikos laipsnį galima pasirinkti ir draudimo sumą.

Traumos pasekmės liko

Mergaitės mama (pavadinkime ją Ilona) dukros trenerei negaili piktų žodžių. Nelaimingas atsitikimas įvyko pernai liepą. Ilonos teigimu, žirgas buvo neramus nuo pat treniruotės pradžios, o nuvestas į kitą aikštelę ėmė nebeklausyti. Trenerė esą skatino mergaitę raginti žirgą, suduoti steku, o kai ji taip ir padarė, nukrito nuo supykusio žirgo.

Medike dirbanti Ilona tikino, esą trenerė nuo žirgo nukritusią jos dukrą bandė pakelti, nuvesti į kitą vietą. „Vadinasi, žmogus neturi supratimo apie pirmosios pagalbos suteikimą. Po tokios traumos žmogaus negalima judinti“, – aiškino ji. Moteris prisipažino tik po nelaimės sužinojusi, kad trenerės įkurta įstaiga turi įstatus, tačiau esą neturi nei treniruočių aprašų, nei metodikos. Ilonos teigimu, trenerė nebuvo davusi pasirašyti sutarties tarp įstaigos ir vaiko atstovų, taip pat nereikalavo vaiko sveikatos patikrinimo pažymos. „Dvejus metus leidome vaiką į treniruotes ir nežinojome visų tų dalykų. Viską sužinai tik tuomet, kai kas nors atsitinka“, – kalbėjo mergaitės mama.

Nuo žirgo nukritusi mergaitė per pusmetį pagijo, tačiau patirtos traumos pasekmės liko. „Dabar ji šlubuoja viena koja“, – LŽ sakė moteris. Anot jos, po traumos dukrai reikia lankytis pas psichologą, o apie žirgus ji nebenori nieko žinoti. „Ją kamuoja potrauminio streso sindromas. Mano pagrindiniai klausimai: ar kas nors kontroliuoja tokias įstaigas, ar treneriai tik gauna leidimą ir gali dirbti bet kas? Kodėl griežčiau neprižiūrima, kaip veikia sporto būreliai?“ – nenurimo Ilona.

Precedento neturinti byla

Pirmosios instancijos teismas liepos pradžioje Ilonos pateiktą ieškinį atmetė, tačiau ji pasiryžusi pateikti apeliacinį skundą. Teismas konstatavo, kad nors šalys ir nebuvo sudariusios sutarties, tarp jų buvo susiklostę jojimo paslaugų teikimo santykiai. Teismas priėjo prie išvados, kad net kelerius metus jojimo treniruotes lankiusi mergaitė pati nusprendė nušokti nuo žirgo, todėl patyrė traumą. „Tėvai, leisdami dukrą į jojimo pamokas, suvokė arba turėjo suvokti šios sporto šakos pavojingumą ir prisiėmė su tuo susijusią riziką“, - rašoma teismo sprendime.

Trenerė sakė nusprendusi nebetreniruoti vaikų, kurių bent vienas iš tėvų tam nepritaria.

Trenerė pasakojo, kad mergaitė buvo nukritusi nuo arklio ir praėjusių metų kovą. „Ji toks raitelis - supanikuoja ir šoka nuo arklio. Buvo nusibrozdinusi, tačiau netrukus turėjo atvažiuoti mergaitės tėvas, tad ji sakė, kad neverta skambinti. Jai su tėvu grįžus namo, sulaukiau pikto motinos skambučio. Moteris mane kaltino, kodėl nepaskambinau. Vėliau man paskambino pati mergaitė, ji atsiprašė už mamą. Tas įvykis privertė susimąstyti. Svarsčiau, ar turėčiau toliau treniruoti vaiką, nes supratau, kad mama yra prieš“, – kalbėjo ji. Tačiau matydama, kaip mergaitė vis dėlto nori jodinėti, trenerė tęsė užsiėmimus. Ji tikino daugiau neleidusi treniruojamajai joti ant žirgo, nuo kurio ši buvo nukritusi.

Anot trenerės, nelaimės dieną mergaitei buvo paskirtas labai ramus arklys. Manieže mergaitei išties buvo pasakyta jį paraginti, bet esą ne ten, kur viskas nutiko. „Ji pasielgė visai nebūdingai. Arkliui nepraėjus pro kliūtį, ji ne apvedė jį, kaip turėtų būti, bet ėmė bausti steku. Šis pradėjo šuoliuoti, o posūkyje jojikė tikriausiai supanikavo ir šoko nuo arklio bei nukrito šonu“, – lemtingą įvykį prisiminė trenerė. Ji mergaitės išklausinėjo, ką skauda, patikrino, ar ši gali judinti rankas ir kojas, ir tik pačiai jojikei pakilus esą padėjo jai paeiti į pavėsį. Trenerės tikinimu, mergaitė prašė neskambinti mamai, nes ši dirba. Tuomet trenerė paskambino tėvui. Kaip ji pasakojo, tėvas, kuris pats yra gydytojas, paklausė atvažiavusių greitosios pagalbos medikų, ar negali būti slankstelio kompresinio lūžio. Buvo atsakyta neigiamai, nes priešingu atveju mergaitė justų didžiulį skausmą.

Trenerė teigė, kad yra baigusi jojimo trenerių kursą, kur privalomas ir pirmosios pagalbos kursas. Trenerio licencija, jai išduota ketveriems metams, galioja iki 2014-ųjų lapkričio. Taip pat trenerė patvirtino, kad buvo pamiršusi atnešti pasirašyti sutartį tarp šalių mergaitės tėvui tą kartą, kai buvo sutarta. „Tai yra mano kaltė. O sveikatos pažymų reikia tik dalyvaujant varžybose“, – tikino ji. Trenerė pabrėžė, kad su mergaitės tėčiu buvo aptarta, jog ši turi draudimą nuo nelaimingų atsitikimų, nes tai būtina. Vaikas buvo apdraustas kaupiamuoju gyvybės draudimu.

Sveikatos patikrinimas - būtinas

Lietuvos žirginio sporto federacija LŽ pabrėžė, kad už reikiamus dokumentus, treniruočių vietą, veiklos priežiūrą, sutartis tarp šalių, treniruojamojo asmens sveikatos patikrinimą atsako pati įstaiga ar privatus asmuo pagal nustatytas vidaus taisykles. Kaip treneriai vykdo veiklą, kontroliuoja ir atsako darbdavys, pavyzdžiui, sporto mokymo įstaigos vadovas, taip pat tikrina darbo inspekcija bei kitos institucijos. Jei treneris dirba individualiai pagal verslo liudijimą, tuomet galioja paslaugų santykiams keliami reikalavimai, taigi už teikiamų paslaugų kokybę ir teisėtumą atsako paslaugos teikėjas, o kontroliuoti, pasitikrinti ir pasirinkti paslaugų teikėją yra paslaugos gavėjo teisė ir pareiga.

Kūno kultūros ir sporto įstatymas numato, kad asmenys, lankantys bet kokios formos kūno kultūros ir sporto pratybas ir dalyvaujantys varžybose, privalo reguliariai tikrintis sveikatą. Sporto pratybų ir varžybų organizatoriai privalo neleisti dalyvauti pratybose ir varžybose asmenims, kurie nustatytu laiku nepasitikrino sveikatos ir nepateikė nustatytos formos pažymos.

Drausti nuo rizikų - būtina

LŽ kalbintas Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas A.Bakšinskas pusiau juokais priminė, kad "ne laikas galvoti apie parašiutą, kai jau krinti iš lėktuvo". „Vaikus patariame drausti visada, nesvarbu, ar jie lanko sporto būrelius, ar ne. Žinoma, ypač rekomenduojame drausti tuos, kurie užsiima energinga veikla“, – sakė A.Bakšinskas. Pasak asociacijos prezidento, apdraudžiamų vaikų kasmet daugėja, dažniausiai sudaromos mišrios draudimo sutartys. Vienoje sutartyje gali būti numatytos skirtingos draudimo rūšys: nuo traumų, nelaimingų atsitikimų, neįgalumo, kritinių ligų. „Dažniausios sutartys yra kaupiamosios su papildomais rizikos elementais. Ne gyvybės draudimo bendrovės teikia atskiras paslaugas, kai draudžiamos tik rizikos. Vaikus populiariausia drausti nuo traumų. Atsižvelgiant į sporto rizikos laipsnį, galima pasirinkti ir draudimo sumą“, – sakė A.Bakšinskas ir pabrėžė, kad draudimas nuo nelaimingų atsitikimų paprastai apima ir traumų draudimą, ir neįgalumo, ir mirties dėl nelaimingo atsitikimo. Gyvybės draudimas taip pat yra atskira draudimo rūšis, bet jis gali apimti draudimą ir nuo traumų, ir nuo nelaimingų atsitikimų. Taigi norėdami apdrausti sportuojantį vaiką tėvai vienoje sutartyje gali suderinti įvairius draudimus, priklausomai nuo sporto šakos rizikingumo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"