Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
LIETUVA

Trečias konservatorių bandymas

 
2017 03 17 11:20
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Grupė parlamentarų jau trečią kartą inicijuoja Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo kūrimą, nors ankstesni bandymai patyrė fiasko.

Mažintų atskirtį

Pasak projektą registravusio opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos (TS-LKD) nario Lauryno Kasčiūno, įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Seimo teisininkų pateiktas pastabas dėl praėjusių metų pabaigoje 20 parlamentarų registruoto dokumento. „Tačiau išlieka pats principas – fondas reikalingas gyventojų ūkinio, socialinio ir kultūrinio užimtumo plėtrai skatinti, Pietryčių Lietuvos regiono socialinei ir ekonominei atskirčiai mažinti“, – „Lietuvos žinioms“ pabrėžė parlamentaras.

Gausiai tautinių mažumų gyvenamas Pietryčių Lietuvos regionas apima Vilniaus ir Šalčininkų rajonus. Anot L. Kasčiūno, siekiant mažinti šių bei gretimų rajonų socialinius ir ekonominius skirtumus bei sparčiau juos integruoti į Lietuvos valstybės gyvenimą, buvo parengta speciali Rytų Lietuvos rajonų socialinio plėtojimo 1996–2003 metų programa. Tačiau vėliau, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, centrinė šalies valdžia Pietryčių Lietuvai skyrė vis mažiau dėmesio. Manyta, kad šiam specifiniam regionui pavyks pritraukti ES finansinės paramos lėšų ir jas tikslingai bei efektyviai panaudoti. Tačiau taip neatsitiko.

Nors Vilniaus apskritis tapo ekonomiškai stipriausiu šalies regionu, niekur kitur neišryškėjo tokie dideli vidiniai raidos netolygumai. Pietryčių Lietuvos rajonai smarkiai atsiliko nuo apskrities centro – Vilniaus miesto – ir tapo ekonomiškai vieni silpniausių šalyje. „Tad minėto regiono problemoms spręsti nepakanka Regioninės plėtros įstatymo, Vilniaus regiono plėtros plano, Vilniaus regiono integruotos teritorijų vystymo programos ir Šalčininkų rajono savivaldybės probleminės teritorijos plėtros programos“, – sakė L. Kasčiūnas.

Laurynas Kasčiūnas: „Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo įstatymo projektui pritaria TS-LKD frakcija, dėl jo palaikymo lyg ir sutarėme su liberalais, tariamės ir su kai kuriais „valstiečiais“.“

Prižiūrėtų centrinės institucijos

Jau trečią dokumento variantą įregistravę parlamentarai siūlo, kad Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondą valdytų Vyriausybė. Taip vietos gyventojai nebūtų priklausomi vien nuo savivaldos finansinių sprendimų, būtų iš dalies eliminuojama savivaldos įtaka regionui.

Įstatymo projekte neminima, kokios apimties būtų minėtas fondas, tačiau numatoma, kad jį sudarytų valstybės biudžeto asignavimai, kitos teisėtai įgytos lėšos. Pinigų sumą nustatytų pati Vyriausybė, atsižvelgdama į finansines galimybes. Fondas veiktų prie Vidaus reikalų ministerijos, jo tarybą tvirtintų Vyriausybė.

„Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo įstatymo projektui pritaria TS-LKD frakcija, dėl jo palaikymo lyg ir sutarėme su liberalais, kalbuosi su kai kuriais „valstiečių“ frakcijos atstovais. Todėl tikiuosi, kad bus įsiklausyta į mūsų pasiūlymus ir bent jau sudaryta galimybė šį projektą svarstyti Seime“, – vylėsi L. Kasčiūnas.

Fondas nereikalingas?

Tai jau trečias Seimą pasiekiantis Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo įstatymo projektas. Pernai gruodžio 1 dieną Seimas užkirto kelią, kad būtų steigiamas toks fondas. Gruodžio pabaigoje buvo įregistruotas naujas šio projekto variantas, bet ir jis sulaukė Seimo teisininkų kritikos. Kaip teigiama Privatinės teisės skyriaus vedėjos Dainos Petrauskaitės pasirašytose išvadose, pagal Seimo statutą, atmetus Seimui posėdyje įstatymo projektą, pateiktasis ar analogiško turinio įstatymas Seime pakartotinai svarstyti gali būti teikiamas tik po 6 mėnesių.

Be to, įstatymo projektu siūloma įsteigti valstybės finansinių išteklių fondą, iš kurio būtų skiriamas finansavimas Pietryčių Lietuvos regionui. Tačiau toks siūlomas teisinis reguliavimas esą nederėtų su Biudžeto sandaros įstatymu, kuriame numatyta, kad šalyje surenkami mokesčiai, privalomos įmokos ir rinkliavos gali būti perskirstomi tik per valstybės ir savivaldybių biudžetus, Valstybinio socialinio draudimo fondą, Privalomojo sveikatos draudimo fondą, Rezervinį (stabilizavimo) fondą, Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondą, Garantinį fondą, Ilgalaikio darbo išmokų fondą.

Pasak Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojo liberalo Kęstučio Glavecko, Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad bet kokių fondų kūrimas prieštarautų įstatymams. „Manau, kad iniciatyva kurti tokį fondą buvo orientuota į rinkimus, o tai ateina ir praeina“, – „Lietuvos žinioms“ sakė K. Glaveckas.

Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo įstatymo projekto naują variantą Seimui (opozicijos darbotvarkėje) ketinama teikti šioje pavasario sesijoje.

Reikia, bet ne tokio

Tautinių mažumų departamento Tautinių mažumų politikos analizės ir informacijos skyriaus vedėja Vaiva Vėželytė-Pokladova palaiko nuomonę, kad Pietryčių Lietuvos regionui būtinas išimtinis dėmesys. „Šį regioną pirmiausia matome kaip tam tikrą kultūrų tiltą. Jame gyvenantys lietuviai, lenkai, rusai, baltarusiai ir kitų tautybių asmenys tarpusavyje kasdien bendrauja“, – aiškino V. Vėželytė-Pokladova.

Anot jos, nors departamentas remia tautinių bendrijų vietos iniciatyvų projektus Pietryčių Lietuvoje, skatina mokyklų bendradarbiavimo projektus, tačiau „būtinas kompleksinis valstybės indėlis į šį regioną“. Mat šiuo metu įvairūs duomenys rodo ekonominį Pietryčių Lietuvos regiono atsilikimą – nedarbo lygio, pašalpų gavėjų rodikliai lenkia šalies vidurkį. Ekonominiai vardikliai veikia ir regiono gyventojų pilietines bei visuomenines nuostatas. Išskirtinis valstybės dėmesys ir investicijos suteiktų šiam regionui tokį reikalingą atramos tašką. Esą išlyginus ekonominius skirtumus, Lietuvos Pietryčių regionas galėtų tapti neišnaudotų verslo galimybių, investicijų, turistų traukos centru, duodančiu šaliai ekonominės naudos.

Pietryčių Lietuvoje gyvenanti žurnalistė publicistė Aurelija Arlauskienė „Lietuvos žinioms“ teigė, kad naudos tikrai būtų, jei toks fondas padėtų regionui ekonomiškai sustiprėti, pritrauktų verslą. Tačiau esą gali būti, kad jį sukūrus visi pinigai bus skirstomi „per Vilnių“. Tuomet esą gali kilti vietos žmonių susipriešinimas. „Vietos savivaldybių politikus išrinko tose vietose gyvenantys žmonės. Nors akcentuojama, kad Pietryčių Lietuvos savivaldybės yra vienos partijos rankose, bet mes, čia gyvenantys lietuviai, to nelabai jaučiame – plėtojame savo veiklą, savo verslą“, – tikino A. Arlauskienė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"