TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Trejus metus gyventojai gina savo teisę ramiai gyventi

2006 09 26 0:00
Butų, biuro, kavinės langai žvelgia į nedidelį uždarą kiemą.
Nuotrauka: @ "Lietuvos žinios"

Sostinės Savičiaus gatvės 6-ojo namo gyventojai nesutinka, kad prieš jų valią jų name įkurtoje kavinėje būtų prekiaujama alkoholiu. Kavinės savininkai šešiolika daugiabučio gyventojų padavė į teismą. Teismas sprendžia bylą trejus metus.

Iš pirmo žvilgsnio situacija paprasta kaip du centai: kavinę Vilniaus senamiestyje, Savičiaus gatvės 6-ojo namo pirmame aukšte, įkūrusi UAB "Tranzit Kontakt" joje nori prekiauti alkoholiu. Gyventojai nesutinka, jie nori gyventi ramiai. Tokią teisę - neįsileisti į namą prekybos svaigalais ir gyventi ramiai - turi.

Gyventojų argumentai

Tame senamiesčio name alkoholis niekada nebuvo pardavinėjamas - niekada jame nebuvo jokios parduotuvės nei kavinės. Taigi kavinės savininkai pagal šiuo metu galiojančias teisės normas turi gauti daugumos gyventojų (per 50 proc.) sutikimą. Savičiaus gatvės 6-ajame name 977-ąją daugiabučio namo savininkų bendriją (DNSB) įkūrę gyventojai verslininkų prašymą atmetė. Be to, kavinės savininkai norėtų kieme iškrauti atsivežamas prekes. Gyventojams tai irgi nepriimtina - kiemas pernelyg mažas, iš jo į kavinę įėjimo nėra, į kiemą žvelgia kavinės langai.

Žodžiu, namo gyventojai nenori, kad kiemas būtų užgriozdintas krovininių automobilių, nesutinka, kad šalia jų gyvenimo ir poilsio vietos būtų prekiaujama alkoholiu, kad pro atvirus kavinės langus į kiemą sklistų triukšmas, kvapai.

Virš kavinės gyvenantys žmonės nuogąstauja, kad plonos perdangos nesulaikys muzikos ir triukšmo. Jie sako, kad kieme žaidžia vaikai, kurie neturėtų matyti įkaušusiųjų.

Kavinės savininkai, motyvuodami, kad beveik 158 kvadratinių metrų ploto patalpos tinka kavinei, 2003 metais padavė gyventojus į teismą, jog šie varžo jų valdymo ir disponavimo nuosavu turtu teises. Vilniaus 3-iasis apylinkės teismas bylą sprendžia iki šiol.

Noriu būti teisėja

Ieškau taisyklių, kurios reglamentuoja prekybą alkoholiu gyvenamuosiuose namuose, daugiabučiuose. Randu du dokumentus: 2004 metų gegužės 20 dienos Vyriausybės nutarimą (papildytą 2005 metų kovo 21 dieną) ir Vilniaus savivaldybės patvirtintą "Licencijų verstis mažmenine alkoholinių gėrimų prekyba išdavimas" tvarką.

Vyriausybės nutarime skaitau: "Licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėms, įrengtoms gyvenamuosiuose namuose, išduodamos tik tuo atveju, jeigu pagrindinis įėjimas, skirtas pirkėjams, nesutampa su įėjimu į namo laiptinę. Licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais neišduodamos prekybos įmonėms, kurios nėra visiškai izoliuotos nuo gyvenamųjų ar kitų patalpų, nesusijusių su prekių pardavimo organizavimu ar jų laikymu sandėlyje".

Savivaldybės patvirtintame dokumente nurodoma, kad norint gauti leidimą prekiauti alkoholiu gyvenamajame name reikia DNSB susirinkimo arba gyventojų daugumos sutikimo, patvirtinto notaro.

Sutikimo nereikia, jeigu prieš tai gyvenamajame name tose pačiose patalpose veikusi įmonė turėjo licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.

Kaip minėjau, Savičiaus gatvės 6-ojo namo DNSB sutikimo prekiauti alkoholiu neduoda, ir man neatrodo, kad ginčas vertas trejų metų teisėjų darbo. Todėl norėčiau būti teisėja - gauti gerą valstybės garantuotą atlyginimą ir visas socialines garantijas už tokių bylų "sprendimą". Aš neturiu teisinio išsilavinimo, bet leiskite suabejoti jį turinčių Vilniaus 3-iojo apylinkės teismo teisėjų kompetencija - per trejus metus byla net nepradėta spręsti iš esmės. Trejetą metų kartą ar du per metus teismas leidžia ar paprašo bendrovės "Tranzit Kontakt" vis patikslinti ieškinį. Bendrovė per trejus metus tai daro jau ketvirtą kartą. Deja, Zina Nosovienė, bendrovės "Tranzit Kontakt" ir kavinės "Itališkas sodas" direktorė, komentuoti situacijos nepanoro.

Teisinis maratonas

Vilniaus 3-iasis apylinkės teismas bendrovės "Tranzit Kontakt" pareiškimą, kad Savičiaus gatvės 6-ojo namo gyventojai neduoda sutikimo prekiauti alkoholiu, gavo 2003 metų rudenį. Kaip minėjau, teismas jau keturis kartus leido ieškovui tikslinti ieškinį - 2004, 2005 ir 2006 metais ir visai neseniai antrą kartą šiais metais - rugsėjo 21 dieną.

"Akivaizdu, kad procesas šioje byloje vilkinamas", - gyventojų nuomonę apibendrina viena iš bylos atsakovių - Emilija Bugailiškienė.

Dėl begalinio bylos vilkinimo rugpjūčio 8 dieną Vilniaus apygardos teismui buvo įteiktas skundas. Tačiau nei gyventojams atstovaujantis advokatas, nei gyventojai atsakymo iki šiol negavo.

Gyventojų įtarimai

Namo gyventojai mano, kad byla vilkinama neatsitiktinai, galbūt laukiama naujų Vyriausybės nutarimų ar Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų.

"Trejus metus kalbame apie tą patį, teismas trejus metus nepriima sprendimo akivaizdžiai aiškiu ir suvokiamu klausimu. Tad atsiranda pagrįstų abejonių, ar specialiai nelaukiama kokių nors įstatymo pataisų? Nemanome, kad sudėtinga išspręsti aiškų klausimą, juolab nemanome, kad mūsų daugiabučio bendrija - Lietuvoje vienintelė, neleidžianti prekiauti alkoholiu savame name. Turbūt tokių atvejų buvo ne vienas. Girdime, kad Europos teismai vadovaujasi nuostata, jog žmogus turi teisę ne tik į gyvenamąjį plotą, bet ir į ramų gyvenimą. Mūsų atvejis kaip tik toks, nes iškilo pavojus prarasti ramybę. Be to, jei name atsirastų kavinė, kur lietųsi alkoholis, kristų mūsų butų vertė. Teismas, kuris turėtų atstovauti valstybei, nepalaiko valstybės tikslų užtikrinti savo piliečiams saugų ir ramų gyvenimą. Alkoholio kontrolės įstatymas remia laisvą nuo alkoholio gyvenamąją aplinką, skatina socialinę aplinką be alkoholio. Mūsų byloje teismas apie tai girdėti nenori", - kantrybės netekę vienas per kitą piktinasi Savičiaus gatvės 6-ojo namo gyventojai.

"Jei daugiabučio namo savininkų bendrija pagal galiojančius teisės aktus turi teisę apsispręsti dėl prekybos alkoholiu daugiabutyje, tai kodėl į tą teisę neatsižvelgia teismas?" - negali suprasti bendrijos pirmininkė Melita Diamandidi. Ji parodė iš Vilniaus miesto savivaldybės gautą raštą, kuriame dar kartą patvirtinta, kad "sutikimą turi duoti daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos susirinkimas (valdyba)".

Kol kas pataisų nėra

Bendrijos narių įtarimai dėl laukiamų įstatymo pataisų pasitvirtina. Kaip tik šiomis dienomis Seimo komitetuose svarstomos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, pateiktos Seimo narių Rimanto Remeikos, Armino Lydekos ir Ramunės Visockytės. Gyventojų džiaugsmui, juose nekalbama apie prekybą alkoholiu daugiabučiuose.

Ūkio ministerijos sekretorė Alina Mačiulytė patikino, kad nauja įstatymo redakcija tikslina savivaldybių teises dėl prekybos alkoholiu licencijavimo, tačiau netikslina ir kitaip nereglamentuoja prekybos alkoholiu daugiabučiuose namuose. "Vadinasi, galioja ir galios 2004 metų Vyriausybės nutarimas, kuris reikalauja, kad prekybai alkoholiu gyvenamajame name pritartų daugiau nei pusė to namo gyventojų", - patikino Mačiulytė. Tiesa, ji patikslino, kad kol įstatymo redakcija svarstoma, įvairių pataisų atsirasti dar gali.

Senamiestis be kavinių?

Nemanau, kas Savičiaus gatvės 6-ojo namo gyventojai nusiteikę prieš kavines. Tikriausiai ne vienas ir ne vienoje lankosi, juolab kad toje pat gatvėje jų yra bent kelios. Aš irgi už tai, kad senamiestyje būtų kavinių. Tad kaip elgiasi savininkai kitų kavinių ir restoranų, įsikūrusių gyvenamųjų namų pirmuose aukštuose?

Restoranų tinklo "Katpėdėlė" direktorius Kęstutis Černius, paklaustas apie kavines ir restoranus daugiabučiuose namuose, tik atsiduso. "Dėl sudėtingų derinimo procedūrų dabar kavines stengiamės kurti didžiuosiuose prekybos centruose. Vienintelė "Katpėdėlė" daugiabutyje - Vilniaus Antakalnio mikrorajone. Kai ji buvo įkurta, aš čia dar nedirbau, tačiau, kiek žinau, buvo pagelbėta gyventojams įrengti užtvarą į kiemą, gal dar kuo nors patalkinta. Tačiau turime gyventojų sutikimą dirbti tik iki 22 valandos, laikomės tos tvarkos, nors dėl to labai mažėja apyvarta", - sakė Černius.

"Forto" restoranų grupės atstovas Kęstutis Markevičius akcentavo bendras gyventojų ir įmonės pastangas netrukdyti vieni kitiems. "Investavome į namo aplinką, atsižvelgėme į pastabas dėl per garsios muzikos, keitėme ventiliacijos sistemą", - apie restoraną sostinės Algirdo gatvės daugiabutyje pasakojo Markevičius.

Europos ir Vilniaus praktika

Kiti kalbinti Lietuvos verslininkai apie maitinimo įstaigas ir alkoholį daugiabučių namų pirmuose aukštuose atvirai nekalbėjo. Tik vienas jų papasakojo, kad Vakarų Europos miestų senamiesčiuose susiklosčiusi praktika, jog norėdami pirmame aukšte įrengti restoraną verslininkai perka visą namą. "Be to, kavinei ar restoranui neužtenka vien patalpų, reikia ir automobilių privažiavimo, stovėjimo vietos, norint pagaminti geros kokybės maisto, reikia geros įrangos, o tai susiję su elektros galia, ventiliacijos sistema ir kitais įrenginiais. Visa tai pritaikyti gyvenamajame name sudėtinga. Manau, kad kavinių ar restoranų veiklą ir gyventojų teises tų šalių teisės aktai reglamentuoja daug detaliau", - dėstė pašnekovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"