TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Tremtinė pasijuto apgauta ir apiplėšta

2013 03 08 4:08
Oresto Gurevičiaus nuotraukos

Už šeimos, išvežtos į Sibirą, likusį nekilnojamąjį turtą valstybė prieš dešimtmetį Laimutei Meilūnienei pasiūlė 6 tūkst. Rytų skirstomųjų tinklų akcijų. Pernai moteris sužinojo, kad jų beliko 4 tūkstančiai. "Kai pabandžiau aiškintis, man pasiūlė tuo pasidžiaugti", - pasakojo moteris.

L.Meilūnienės, paveldėjusios valstybės kompensaciją akcijomis už tėvuko, su šeima ištremto į Sibirą, valdytą žemę Marijampolėje, turimų vertybinių popierių skaičius sumažėjo 2011-aisiais. Tų metų pradžioje Rytų skirstomieji tinklai (RST) bei bendrovė VST (Vakarų skirstomieji tinklai) buvo sujungti ir įsteigta "Lesto". Pagal nustatytus koeficientus konvertavus RST bei VST akcijas, jų turėtojai buvo pradžiuginti naujai įkurtos "Lesto" vertybiniais popieriais.

Deja, nei L.Meilūnienės, nei daugelio kitų smulkiųjų akcininkų pertvarkos organizatoriai nesiėmė informuoti apie rengiamus pakeitimus. Vėliau teigta, kad žmonės, dažnas - garbingo amžiaus, patys turėjo sekti Lietuvos elektros sektoriaus pertvarkų naujienas. L.Meilūnienė apie sumažėjusį valdomų akcijų skaičių sužinojo tik po metų, pradėjusi domėtis jai priklausančiais dividendais.

"Kai sužinojau, kad iš mano turėtų 6 tūkst. akcijų beliko 4 tūkst., pasiekiau, kad mane priimtų "Lesto" vadovai. Jie paaiškino, kad turiu džiaugtis: esą nors anksčiau turėjau ir didesnį kiekį, bet RST akcijų, o dabar mano rankose - visoje Lietuvoje veikiančios "Lesto" akcijos. Bet koks man skirtumas? Man svarbiau, kad buvo nugvelbta trečdalis mano turėtų akcijų. Ir mano brolio, ir sesers, ir, matyt, kitų žmonių", - kalbėjo L.Meilūnienė.

L.Meilūnienė iš kuriamos "Lesto" nesulaukė jokio pranešimo apie jos akcijų konvertavimą.

Užsiminė apie riziką

Atlyginti piliečiams už išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą valstybei nuosavybės teise priklausančiomis akcijomis Vyriausybė nutarė 2002-ųjų vasarą, po kelerius metus trukusių ginčų.

Tuometinis procesą kontroliavusio Valstybės turto fondo (VTF) generalinis direktorius Povilas Milašauskas tvirtino, kad Vyriausybė, nustatydama kompensavimo akcijomis mechanizmą, įgyvendino politinę valią, išreikštą 1998 metais Seimo priimtuose įstatymuose.

"Kiekvienas pilietis, kuriam priklauso kompensacijos už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą, laisva valia gali pasirinkti - gauti akcijas šiandien (suprantama, prisiimant ir tam tikrą akcijų kurso kritimo riziką) ar laukti išmokų grynaisiais pinigais ateityje. Manau, kad dvi galimybės visada geriau už vieną", - kalbėjo jis.

Nuo 2003-iųjų sausio iki 2011 metų rugpjūčio pabaigos, kai kompensavimas vertybiniais popieriais buvo sustabdytas valstybei jų pritrūkus, VTF duomenimis, 11 449 piliečiams už išlikusius pastatus ir žemę atlyginta 221 mln. litų vertės vertybiniais popieriais. Prieš dešimtmetį Vyriausybė atlyginti už išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą skyrė "Lietuvos telekomo" (dabar - "Teo Lt"), "Lietuvos jūrų laivininkystės" (LJL), RST ir VST akcijų.

Vos per kelis mėnesius tokią kompensacijos formą pasirinkę piliečiai išgraibstė LJL akcijas. Tada teigta, kad tik šios bendrovės akcijų vertė, kurią kompensacijoms apskaičiuoti patvirtino Privatizavimo komisija, sutapo su realia verte Nacionalinėje vertybinių popierių biržoje.

Kitų bendrovių akcijos kompensacijų pageidaujantiems piliečiams buvo ne tokios patrauklios, nors analitikai 2003-iaisiais prognozavo galimą privatizuoti ruoštų RST ir VST verčių kilimą. 2003-iųjų pradžioje, šių bendrovių vertybiniais popieriais pradėjus dalyti kompensacijas, RST ir VST akcijos Privatizavimo komisijos sprendimu buvo įvertintos 1,05 lito kiekviena, nors reali jų vertė rinkoje siekė vos 80 centų.

Informuota nebuvo

L.Meilūnienės artimiesiems atlyginti už prarastą turtą valstybės įmonės vertybiniais popieriais buvo nutarta 2003-iųjų balandį. Jiems, įvertinus turėtą turtą, teko 11 702 vardinės RST akcijos, įkainotos litu už vienetą. 2004-aisiais L.Meilūnienė paveldėjo 5851 RST akciją, netrukus dar šiek tiek nusipirko ir 2007-ųjų pradžioje jau valdė 6 tūkst. akcijų paketą.

2011-ųjų pradžioje, vykdant energetikos sektoriaus reformą, RST ir VST buvo sujungtos ir sukurta bendra įmonė "Lesto". Jokių pranešimų iš reorganizuojamų bendrovių nesulaukusi L.Meilūnienė savo akcijomis pradėjo domėtis tik 2012-aisiais, ketindama atsiimti dividendus.

"Mane ištiko šokas, kai sužinojau, kad turiu nebe 6 tūkst., bet 4269 naujosios bendrovės "Lesto" akcijas (vienos vertė - litas) - tai nurodoma 2012 metų gegužės 29 dieną bendrovės "Finasta" išduotoje pažymoje", - LŽ pasakojo moteris.

Tik šių metų sausio 18-ąją L.Meilūnienė sulaukė "Lesto" išaiškinimo dėl sumažinto akcijų skaičiaus. "Pagal reorganizacijos sąlygų nuostatas "Lesto" akcininkais tapo asmenys, buvę RST ir VST akcininkais. Jų akcijos į "Lesto" akcijas buvo iškeistos pagal RST ir VST akcijų vertes ir keitimo sąlygas, nurodytas reorganizavimo sąlygose. Dėl to jūsų 2010 metų gruodžio 31 dieną turėtų RST akcijų kiekis ir po reorganizacijos gautas "Lesto" akcijų kiekis vienetais nesutampa", - nurodyta "Lesto" finansų ir administravimo tarnybos direktorės Ramutės Ribinskienės pasirašytame rašte.

Ten pat pažymėta, kad įmonių reorganizavimo sąlygos (kartu su RST ir VST valdybų ataskaitomis bei reorganizavimo sąlygų vertinimo ataskaita) nuo 2010-ųjų rugsėjo iki gruodžio 13 dienos buvo viešai skelbiamos RST ir VST interneto tinklalapiuose, su jomis taip pat buvo galima susipažinti RST ir VST buveinėse - esą akcininkai patys turėjo stebėti situaciją.

Siūlo reikalauti atlyginimo

Jungti RST ir VST buvo apsispręsta 2010 metų rudenį, vykdant elektros energetikos sektoriaus pertvarką, turėjusią efektyvinti Lietuvos elektros energetikos ūkį bei didinti šalies energetinę nepriklausomybę. Kaip LŽ nurodė "Lesto" atstovas ryšiams su visuomene Ernestas Naprys, tuo metu RST akcijos buvo įvertintos bendra 1,622 mlrd. litų (po 3,29 lito už akciją) suma, o VST - 1,174 mlrd. litų (po 315,8 lito už vieną akciją). Pritaikius koeficientus, nustatytus vadovaujantis RST ir VST 2010 metų birželio 30 dieną nustatyta buhalterine grynojo turto verte bei vidutine bendrovių vertybinių popierių kaina rinkoje per 6 mėnesius, buvę RST akcininkai už vieną akciją gavo 0,71 naujos "Lesto" akcijos, o VST - 68,21 akcijos.

Toks akcijų konvertavimas stebino ne tik smulkiuosius akcininkus. 2010-ųjų gruodžio 13 dieną vykusiame RST akcininkų susirinkime antrasis pagal dydį bendrovės akcininkas - Vokietijos energetikos koncernas "E.ON Ruhrgas" - paprašė įtraukti į protokolą pastabą dėl to, kad nesutinka su nustatytu akcijų keitimo santykiu.

Buvęs premjeras ekonomistas Gediminas Vagnorius mano, kad anksčiau turėtų RST akcijų skaičiaus sumažinimas, ją jungiant į "Lesto", galėjo reikšti viena - per įmonių jungimą RST kapitalas buvo nuvertintas. "Žinoma, reikėtų pamatyti finansinius duomenis, bet paprastai jungimo metu mažųjų akcininkų stengiamasi neerzinti ir nominalią jų akcijų vertę išsaugoti, o kartais - net šiek tiek padidinti, siekiant išvengti nepasitenkinimo. Jei įvyko priešingai, negražu politiškai. Ir ekonomiškai, abejoju, ar yra teisinga", - LŽ sakė ekspremjeras.

Pasak G.Vagnoriaus, akcijų konvertavimas jų realios vertės nekeičia. "Bet akcijos gali būti nuvertinamos ar nuvertėti. Todėl reikėtų pirmiausia patikrinti, kokios prieš jungimąsi buvo RST ir VST vertės, ir tada galima spręsti, ar nebuvo apgaudinėjama. Tuo atveju mažieji akcininkai turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti žalos atlyginimo", - kalbėjo jis.

G.Vagnorius tvirtina, kad jungiant įmones paprastai smulkiųjų akcininkų bandoma neerzinti. /Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Vertė krinta

Banko "Finasta" analitikas Tadas Povilauskas LŽ tvirtino, kad jungiamų bendrovių akcijų konvertavimas yra visiškai įprastas dalykas. "Jokios apgavystės nebuvo. Gal kartais smulkiesiems akcininkams kyla abejonių dėl sumažėjusio valdomo vertybinių popierių skaičiaus. Bet jų turimų akcijų vertė realiai nepasikeitė. Tarkime, jeigu minima ponia anksčiau turėjo tik RST akcijų, dabar ji valdo bendrame "Lesto", apimančio visą Lietuvą, katile esančius vertybinius popierius. Ir nors jos turimų akcijų skaičius sumažėjo, "Lesto" yra didesnė įmonė nei buvo RST, ir jos vertė atitinkamai didesnė", - aiškino jis.

Vis dėlto analitikas pripažįsta, kad nuo 2011-ųjų pradžios, kai atsirado "Lesto", šios bendrovės akcijos gerokai pigo: 2011 metų sausio 17-ąją, biržoje pradėjus prekiauti "Lesto" akcijomis, jų vertė buvo 0,939 euro ( 3,19 lito), šiuo metu akcija kainuoja 0,618 euro (2,1 lito), taigi, trečdaliu mažiau.

"Žinoma, tai yra blogai. Jei akcininkas jas dabar pardavinėtų, patirtų nuostolį. Vertinant ilgesnį laikotarpį, ši įmonė gali brangti, bet tikėtis, kad kainuos daugiau artimiausiu metu - matyt, neverta", - kalbėjo T.Povilauskas.

RST smulkusis akcininkas, verslininkas ir politikas Vidmantas Martikonis šią situaciją vadina "valstybės žaidimais".

"Jungiamų įmonių vertėmis tuo metu buvo manipuliuojama, turtas įkeitinėjamas. Jei tokias manipuliacijas su akcijomis būtų daręs privatus asmuo, tuo būtų domėjęsi prokurorai. Valstybei, pasirodo, viskas leidžiama", - apie vykusį "Lesto" kūrimą kalbėjo jis.

V.Martikonis: "Suprantu, kad žmonėms skaudu, bet atsikratyti akcijų skubėti nereikėtų." /Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

V.Martikonis akcentuoja ir tai, kad nuo RST bei VST sujungimo "Lesto" akcijų vertė gerokai mažėjo. "Įmonė pinga dėl jos valdymo, dėl to, kad sprendimai priimami remiantis ne ekonominiais, bet politiniais argumentais. "Lesto" vadinu ne verslo, bet socialine įmone. Šiandien jos vertė juokingai maža, investuotojai bendrove nesidomi, bet ir toliau vyksta kažkokie žaidimai", - kalbėjo verslininkas.

Vis dėlto V.Martikonis svarsto, kad šios energetikos įmonės akcijų atsikratyti skubėti nereikėtų. "Suprantu, kad su negarbingais valstybės sprendimais susidūrusiam žmogui skaudu. Deja, Lietuvoje, susisiejus su akcijomis, politinė rizika yra didelė. Vis dėlto, tikiuosi, kad ekonominė logika pagaliau nugalės, ir jei žmogui gauti pinigų už turimas akcijas šią akimirką nėra gyvybiškai svarbu, tegu jas laiko, neparduoda. Gal po kokių penkerių metų atsiras sveiko proto", - aiškino jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"