TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Tremtiniai susirūpinę komunistinių judėjimų gausa

2012 08 04 15:19
LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvos politiniai kaliniai, tremtiniai ir laisvės kovų dalyviai teigia esantys susirūpinę, kad prieš Seimo rinkimus gausu "prorusiškų, atvirai komunistinių ir tiesiog populistinių" partijų ir judėjimų.

Tai rašoma šeštadienį Ariogaloje vykstančiame politinių kalinių, tremtinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydyje priimtoje rezoliucijoje.

"Sąskrydžio dalyviams didelį susirūpinimą kelia naujai susikūrusių ir dar skubotai besikuriančių prorusiškų, atvirai komunistinių ir tiesiog populistinių partijų ir apsimetėliškų visuomeninių judėjimų gausa", - teigiama dokumente.

"Tokios partijos ir visuomeniniai judėjimai, kaip A.Paleckio Socialistinis liaudies frontas, K.Prunskienės Lietuvos liaudies partija, K.Brazauskienės Demokratinė darbo ir vienybės partija, V.Romanovo Lietuvos žmonių partija, V.Žiemelio Krikščionių partija ir visai "šviežios" N.Venckienės, D.Kuolio ar žurnalisto L.Balsio bei kitos, dažnai neturinčios nei rimtesnių programų, nei pakankamai konsoliduotų komandų, kad galėtų dalyvauti šalies valdyme, bet urmu besiveržiančios į rinkimus, tik kelia sumaištį žmonių galvose", - sakoma rezoliucijoje.

Sąskrydžio dalyviai kita rezoliucija išreiškė susirūpinimą, kad dabartinei šalį valdančiai koalicijai vis nepavyksta iki galo užbaigti teisėsaugos, socialinės apsaugos, sveikatos ir švietimo sisteminių reformų.

"Raginame Seimą ir Vyriausybę energingiau vykdyti pradėtas, įpusėtas ir baigiamas energetikos sektoriaus ir socialinės apsaugos reformas. Raginame švietimo ir sveikatos apsaugos reformas įtvirtinti taip, kad ateityje nebūtų lengva jų iškraipyti ar nepagrįstai pasukti visuomenės raidai žalinga kryptimi. Pabrėžiame valstybės saugumui ypatingai svarbų energetikos nepriklausomumą ir Visagino atominės elektrinės statybos būtinumą, remiantis Seimo priimtais įstatymais", - teigiama dokumente.

Buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai ragina prezidentę ir teisingumo ministrą energingiau vykdyti teisėsaugos ir teismų sistemines reformas, greičiau įteisinti teismų tarėjų instituciją.

"Pritariame prastai dirbančių ar susikompromitavusių valstybinių įstaigų vadovų ar teisėjų atleidimams ir pakeitimams, bet manome, jog to nepakanka, kad esmingai keistųsi šių, ypač visuomenei reikšmingų įstaigų darbas", - tvirtina sąskrydžio dalyviai.

Jie šeštadienį priėmė dar tris rezoliucijas. Vienoje iš jų reiškiamas gilus pasipiktinimas dėl kai kurių mokslininkų nepasitenkinimo iškilmingu 1941 metų Lietuvos laikinosios vyriausybės (LLV) vadovo Juozo Brazaičio palaikų perlaidojimu.

"Sutinkame, kad žydų bendruomenės sunaikinimas buvo visais atvejais smerktinas didžiulis nusikaltimas, kuriam nėra jokio moralinio ir politinio pateisinimo. Bet šį baisų nusikaltimą vykdė nacių okupacinis režimas, deja, padedamas ir pavienių lietuviškų jo kolaborantų, kaip buvo ir kitose tuo metu nacių okupuotose Europos šalyse. Todėl istoriniu požiūriu neteisinga, o moraliniu – nesąžininga dėl to kaltinti LLV ir jos ministrą pirmininką Juozą Brazaitį, kurie pagal to meto galimybes stengėsi sušvelninti žydų padėtį", - teigiama dokumente.

Dar vienoje rezoliucijoje sąskrydžio dalyviai pasveikino Vyriausybės mėginimą suaktyvinti sovietinės okupacijos žalos atlyginimo išieškojimą iš Rusijos ir teigė pritariantys nuolatinės komisijos, kuri gvildens žalos atlyginimo klausimus, steigimui.

"Derantis su Rusijos Federacija, prašome Vyriausybę, Užsienio reikalų ministeriją ir Vyriausybės steigiamą Komisiją pirmiausia kelti klausimą dėl atlyginimo politiniams kaliniams ir tremtiniams už priverstinį darbą sovietiniuose konclageriuose ir tremtyje atšiauriausio klimato tolimiausiuose, iki tol neapgyvendintose arba mažai apgyvendintose ir kitose buvusios SSRS (dabar Rusijos FR) teritorijose. Prašome reikalauti, kad Rusijos FR sumokėtų pensijas už politinių kalinių ir tremtinių dirbtą laiką bei kompensacijas už sužalotą sveikatą", - sakoma joje.

"Daugumai politinių kalinių ir tremtinių, pretenduojančių į tokias išmokas, yra per 80 metų, jie silpnos sveikatos, kasmet apie pusę tūkstančio jų iškeliauja Anapilin. Todėl pirmiausia reikia spręsti nors paskutinių jų gyvenimo metų sveikatos ir buities problemų klausimus. Mūsų nuomone, Rusijos FR Vyriausybės sutikimas svarstyti šį klausimą būtų jos humaniškas poelgis, atitinkantis civilizuotos Europos valstybės įvaizdį, į kurį Rusijos FR politikai dažnai apeliuoja", - teigia buvę tremtiniai.

Ariogaloje patvirtintoje rezoliucija taip pat sakoma, "šalyje trūksta vieningo bendros istorijos ir tautos bei valstybės praeities suvokimo, kuris turėtų tarnauti konsoliduojant tautą".

Anot rezoliucijos autorių, trūksta aiškios, įstatymiškai suformuluotos istorinės atminties saugojimo ir nuolatinio jos puoselėjimo politikos. Tikimasi, kad šią spragą užpildys Seime užregistruotas Tautos istorinės atminties įstatymas.

Buvę tremtiniai teigia, kad būtina atstatyti Balandiškių kaime likusią sugriuvusią istoriškai svarbią Sajų sodybą.

Taip pat primenama, kad "seniai reikia gerų vaidybinių filmų apie partizanų karą ir tremtį", sisteminti ir stiprinti Tremties muziejų veiklą, organizuoti turistinius maršrutus po pasipriešinimo kovų vietas, pastatytų paminklų teritorijų tvarkymą ir priežiūrą.

"Mums labai nemalonu jau daug metų vis priminti Seimui, Vyriausybei ir Vilniaus savivaldybei, kad jau 15 metų nevykdomas Seimo nutarimas dėl iškilaus paminklo visų laikų kovotojams už Lietuvos laisvę Lukiškių aikštėje. Mus labai nuvylė Vyriausybės atsisakymas leisti JAV gyvenančiam architektui R.Mulokui savo lėšomis be konkurso pastatyti paminklą pagal jo tėvo skulptoriaus parengtą, tautiniais motyvais paremtą projektą. Šis atsisakymas, mūsų nuomone, reiškia eilinį paminklo Lukiškių aikštėje statybos žlugdymą", - tvirtina tremtiniai.

Iš viso 1940-1953 metais iš Lietuvos į tremtį ir GULAG‘o lagerius išvežta daugiau nei 280 tūkst. žmonių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"