Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Tremtinių kapai – tik savanorių rūpestis

 
G.Alekna LŽ archyvo nuotrauka

Mūsų šaliai neturint sutarties su Rusija dėl karių ir civilių karo, represijų aukų kapaviečių išsaugojimo bei priežiūros, Vyriausybei siūloma panaikinti kaimynėje valstybėje tuo turėjusio rūpintis Lietuvos kultūros paveldo atašė pareigybę.

Kultūros ministerijos parengtame nutarimo projekte Vyriausybei siūloma atsisakyti prieš mažiau nei metus įsteigtos specialiojo atašė Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių kapų bei palaidojimo vietas žyminčių paminklų priežiūros klausimams pareigybės mūsų šalies diplomatinėje atstovybėje Maskvoje. Drauge norima įsteigti kultūros atašė pavaduotojo pareigybę.

Kol susitarimas su Rusija nepasirašytas, ištremtų lietuvių kapais gretimoje šalyje galima rūpintis tik visuomeniniais pagrindais. Tačiau eksperto nuomone, specialus atstovas šiam reikalui galėtų būti paskirtas ir Lietuvoje.

Atstovybė koordinuoti negali

Aiškinama, kad kol nepasirašytas dvišalis susitarimas, kuris reglamentuotų Lietuvos ir Rusijos įsipareigojimus, užtikrinančius asmenų, žuvusių dėl karo, represijų ar jų padarinių, kapaviečių išsaugojimo ir tinkamos jų priežiūros abiejų valstybių teritorijose, tokia veikla negali būti koordinuojama abiejų šalių atstovybių Lietuvoje ir Rusijoje lygiu. Esą kol kas šie veiksmai gali būti atliekami tik nevyriausybinių organizacijų pastangomis.

Todėl, pasak kultūros ministro atstovės spaudai Dalios Vencevičienės, nuspręsta minėtą pareigybę panaikinti. Norima įsteigti naują – kultūros atašė pavaduotojo - pareigybę. Šias pareigas einantis žmogus rūpintųsi ilgalaikiais darbais, kurių esą nemažai. Kol kas nepasirašytas Lietuvos ir Rusijos susitarimas dėl bendradarbiavimo kultūros, mokslo, švietimo ir jaunimo politikos srityse, nesutarta dėl Lietuvos valstybės ir kino archyvų grąžinimo. Teigiama, kad mūsų šalies poeto Jurgio Baltrušaičio vardo namai tapo Lietuvos kultūros ir meno sklaidos centru Maskvoje, jo, kaip pagrindinės erdvės renginiams, galimybės lieka nevisiškai išnaudojamos dėl žmogiškųjų išteklių stokos. Taip pat nurodoma, kad 2014-2017 metams yra numatoma intensyvi kultūros bendradarbiavimo su Rusijos kultūros ministerija programa.

Kaip vyks bendradarbiavimas su Rusija kapaviečių priežiūros srityje, priklausys nuo sutarties, kuri bus pasirašyta. Ji esą rengiama.

Nesudaro sąlygų

Tai, kad norima panaikinti kultūros paveldo atašė Rusijoje pareigybę, Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos pirmininko pavaduotojas Arimantas Dumčius vertina neigiamai. Tačiau, jo teigimu, tai – ne mūsų kaltė, tiesiog Lietuvai dėl šios pareigybės nepavyko susitarti su Rusija. „Ji neigia terorą, genocidą, mano, kad nebuvome nuskriausti. Apskritai, ji neatsižvelgia į mūsų siūlymus ir derybos nevyksta – keliolika metų nėra jokių rezultatų“, - aiškino parlamentaras.

A.Dumčius pabrėžė, kad mūsų šalis sudaro sąlygas sovietų karių kapams prižiūrėti, juos tvarkyti įpareigojamos ir savivaldybės. Seimo narys apgailestavo, kad tokio geranoriškumo iš Rusijos nesulaukiame. Pasak konservatoriaus, kaimynė šalis valstybiniu lygiu nesudaro reikiamų sąlygų tvarkyti tremtinių ir politinių kalinių kapines. Tačiau jis tikisi, kad savanorių pastangomis kapai bus tvarkomi toliau.

Tautiečių kapai nyksta

Ekspedicijų į Sibirą organizatoriaus ir dalyvio Gintauto Aleknos teigimu, mūsų tremtinių, politinių kalinių kapai yra atsidūrę prie išnykimo ribos. Mediniai kryžiai baigia supūti ir nuvirsti, nyksta medinės tvorelės, nemažai kapų sudegė taigoje siaučiant gaisrams.

Anot G.Aleknos, lietuvių kapų niekas neprižiūri. Daugiausia juos aptvarko tik nuvykę tautiečiai ar tose teritorijose esančios bendruomenės. Tačiau tai daroma nesant bendros sistemos ir tvarkos, dėl to kapai kartais tiesiog sunaikinami. Todėl ekspedicijų dalyvis daug vilčių siejo su kultūros paveldo atašė pareigybe.

„Ji turėjo didžiulę perspektyvą šioje srityje. Seniai tokia pareigybė turėjo būti – jeigu ne Rusijos teritorijoje, tai bent jau Lietuvoje. Reikalingas žmogus, kuris reguliuotų, kontroliuotų ir lydėtų ekspedicijas. Tam, kad jos nepridarytų žalos, nes kai kurios savarankiškai išvykusios ekspedicijos nežino, ką ten galima daryti, o ko – ne“, - pabrėžė G.Alekna.

Jo nuomone, svarbu, kad bent jau mūsų šalyje, pavyzdžiui, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre ar kitoje institucijoje, būtų įsteigta tautiečių kapų Rusijoje priežiūra besirūpinančio asmens pareigybė. Tačiau, pasak G.Aleknos, šiam reikalui valdžia neskiria reikiamo dėmesio.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"