TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Treniruočių stovykla - energetikos įmonės

2012 06 04 7:36

Artėjant Seimo rinkimams, Ūkio ministerija ėmė tyliai gaivinti "Visuomio" idėją. Nors sumanymą skeptiškai vertina dauguma valdančiajai koalicijai atstovaujančių ministrų, jo principus jau gerą pusmetį bando diegti Energetikos ministerija, nuostolius skaičiuojančiose energetikos bendrovėse kurianti naujas nemenkai mokamas pareigybes.

Šiandien Vyriausybės pasitarime ministrai turėtų svarstyti Ūkio ministerijos (ŪM) parengtą nutarimo "Dėl valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo" projektą. Šios idėjos centrinė ašis - kuriamas Valdymo koordinacinis centras (VKC), kurio funkcijas iki liepos 31-osios atliktų ŪM, o vėliau jas perleistų Valstybės turto fondui.

Pagal ministrams pateiktą nutarimo projektą aiškėja, kad VKC iš esmės taptų superministerija, perimsiančia dabar šakinių ministerijų atliekamas funkcijas, pirmiausia - jų įtakoje esančių valstybinių įmonių valdymą. "VKC funkcijos bus stebėti ir analizuoti valstybės valdomų įmonių veiklos finansinius ir nefinansinius rodiklius bei teikti pasiūlymus Vyriausybei ir valstybei atstovaujančiai institucijai dėl valstybės valdomos įmonės efektyvumo didinimo, rengti pasiūlymus Vyriausybei ir ŪM dėl valstybės valdomų įmonių valdymo politikos tobulinimo ir t. t.", - nurodoma LŽ perduotame ŪM Viešųjų ryšių ir protokolo skyriaus atsakyme.

Politikai svarsto, kad šis sumanymas - tai prieš dvejus metus tuomečio ūkio ministro Dainiaus Kreivio ir premjero Andriaus Kubiliaus bandyto prastumti "Visuomio" projekto, taip pat turėjusio iš esmės pakeisti valstybinių įmonių valdymo principus, modifikacija. Tik dabar projektą bandoma įgyvendinti be Seimo sutikimo, įtvirtinus jį Vyriausybės nutarimu.

"Regis, nepavykus įkurti "Visuomio" pagal įstatymą, bandoma veikti kitaip. Anksčiau girdėjau kalbų, kad tai bus bandoma padaryti Vyriausybės nutarimu vasarą, kai nevyks plenariniai posėdžiai Seime. Tiesa, maniau, kad tokiai kvailystei valdantieji nesiryš, bet, atrodo, klydau", - LŽ tvirtino opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Nepritarė net savi

2010 metų rugsėjį Seimo nariai buvo supažindinti su bendrovės "Visuomis Holding Company, AB" projektu - valstybės valdomų įmonių pertvarkos scenarijumi. Sumanymas steigti valstybines bendroves kontroliuojančią superkompaniją "Visuomis" buvo grindžiamas ŪM kartu su Finansų ministerija parengta valstybės įmonių veiklos efektyvumo didinimo strategija. Pagrindinis sumanymo akcentas buvo žadamas valstybinių įmonių depolitizavimas, sumažinant politikų valdomų ministerijų įtaką, o bendrovių valdymą patikint nepriklausomiems vadybininkams.

"Bet nepamirškime, kad "Visuomis" bus tiesiogiai atskaitingas Vyriausybei. Taigi "vyriausiuosius" valstybės vadybininkus prižiūrės premjeras ir jo aplinka. Kas galėtų paneigti, jog holdingo kūrimas - tik jėgų perskirstymas ir koncentravimas vienose rankose?" - tuo metu kalbėjo opozicinei Darbo partijai atstovaujantis parlamentaras Kęstutis Daukšys.

Ketintą steigti "Visuomį" skeptiškai sutiko ne tik opozicija - jį kritikavo ir valdančiajai Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) atstovaujantys politikai. Seimo TS-LKD frakcijos posėdyje, kuriame A.Kubilius ir D.Kreivys bandė partijos kolegas įtikinti projekto nauda, konservatoriai tiesiog išsityčiojo iš sumanymo, vadindami "Visuomio" kūrimą labai panašiu procesu į tuo metu jau numarintos nacionalinio investuotojo bendrovės "Leo LT" formavimą.

Ateitis - vadybininkai

"Kai "Visuomio" sumanymas patyrė nesėkmę Seime, premjeras A.Kubilius akivaizdžiai leido suprasti, kad, nepavykus jo prastumti pro duris, jis bus įkeltas pro langą. Manau, dabar ŪM pateiktas planas - modifikuotas "Visuomio" variantas. Kadangi projektui pateikti Seime reikėtų keisti daug įstatymų, jį bandoma priimti paprasčiau - per Vyriausybę", - LŽ aiškino opozicinės partijos "Tvarka ir teisingumas" frakcijos Seime seniūnas Valentinas Mazuronis.

Iš tiesų - kaip ir kuriant "Visuomį", taip ir dabar ūkio ministras Rimantas Žylius tvirtina, kad planuojamos reformos esmė - "atitolinti" valstybines įmones, kurių bendra turto vertė siekia apie 18 mlrd. litų, nuo ministerijų, šių bendrovių valdybose sutelkiant nepriklausomus profesionalius narius. Šiuos nepriklausomus valstybinių įmonių valdybos narius, turinčius užtikrinti atsiribojimą nuo politikų, skirs Nominavimo komitetas, susidedantis iš... ūkio, finansų ir šakinių ministrų. Jam pagalbą teiks specialus departamentas, tai yra VKC, kuris rinks potencialius kandidatus, vertins jų kvalifikaciją, taip pat galės deleguoti ir savo atstovus.

"Šiuo projektu siūloma iš esmės pakeisti valstybės valdomų įmonių valdymo organizavimą, kolegialių valdymo organų sudarymą, strateginių sprendimų priėmimą ir jų įgyvendinimo kontrolę. Projekto lydimuosiuose dokumentuose visiškai nepaaiškintas ir nepagrįstas siūlomų sprendimų naudingumas valstybės valdomų įmonių veiklai ir valstybės finansiniams rodikliams. Projekto lydimuosiuose dokumentuose visiškai nėra pagrįsti VKC sukūrimo ekonominiai ir teisiniai pagrindai", - nuostabos partnerių kuriamu sumanymu neslėpė jį vertinusi Susisiekimo ministerija.

"Švogerių" krašto ypatumai

"Kalbant apie tai, kad valstybinės įmonės dabar valdomos neprofesionaliai, o profesionalų valdymą gali užtikrinti tik nepriklausomi ekspertai, pirmiausia galima niūriai pajuokauti, kad Lietuvoje, kuri yra gerai žinoma kaip "švogerių" kraštas, rasti nepriklausomą ekspertą būtų gal dar sunkiau nei kompetentingą politiką", - prieš kurį laiką viešame laiške būsimą pertvarką įvertino susisiekimo viceministras Arūnas Štaras.

Žinant šios, jau kadenciją baigiančios, Vyriausybės polinkį valstybę valdyti remiantis įvairaus plauko konsultantų paslaugomis, susisiekimo viceministro samprotavimai atrodo gana pagrįsti. Juolab kad valstybinių įmonių pertvarkos projektas, kurio autorystę prisiima ŪM, gana tiksliai atkartoja asociacijos "Baltic institute of corporate governance" (BICG, Baltijos korporatyvinio valdymo institutas), tarp kurio kūrėjų matyti ir šios Vyriausybės ypač pamėgta konsultantų bendrovė "Ernst & Young", dar 2010-ųjų birželį paskelbtas Valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių valdymo gaires Baltijos šalims.

Tai, kad BICG, kurio rengiamų seminarų klausytojais tapo ne vienas šios valdančiosios daugumos atstovas, aktyviai dalyvauja planuojant valstybinių įmonių pertvarką Lietuvoje, rodo Energetikos ministerijos (EM), dar pusmetis iki prasidedant oficialioms diskusijoms dėl šio projekto pavertusios savo valdomas bendroves bandymų poligonu, pavyzdys. Keturiolikoje EM pavaldžių energetikos bendrovių jau nuo praėjusių metų rudens buvo pritaikytas pagrindinis būsimos pertvarkos postulatas - įvestos nepriklausomų valdybos narių pareigybės.

Kaip galima spręsti iš oficialaus EM pranešimo, eiti šiuo keliu buvo apsispręsta 2011 metų pabaigoje, kai "keleto Lietuvos energetikos įmonių akcininkai aktyviai diskutavo, kokia turi būti įmonių valdybos sudėtis, siekiant maksimalaus valdymo efektyvumo".

"Mes esame dėkingi BICG už pagalbą parenkant šiuos nepriklausomus valdybų narius. Tikimės, kad tai padės įmonėms dar efektyviau dirbti", - EM pranešime cituojamas energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Tai, kad šis EM žingsnis suderintas su ŪM, rodo kiek vėliau nuskambėjęs ministro R.Žyliaus pareiškimas. "Kaip rodo energetikų ir mūsų bandymai skirti nepriklausomus valdybos narius, kvalifikuotus žmones pritraukti dirbti valdybose tikrai įmanoma", - pasidžiaugė jis.

Įžvelgia valdančiųjų žaidimus

"Iš pradžių nutarkime, ką reiškia nepriklausomi valdybų nariai? - stebisi Seimo narys V.Mazuronis. - Ir jūs, ir aš žinome, kad tie "nepriklausomieji" neabejotinai priklausys valdančiųjų gretoms - tegu bus ne partijos nariai, bet gal pažįstami, pažįstamų pažįstami ir t. t. Tai panašu į bandymą, rengiantis artėjantiems Seimo rinkimams ir prognozuojant jų rezultatus, susodinti visur, kur galima, savo žmones."

Iš primo žvilgsnio atrodytų, kad šie nuogąstavimai nėra pagrįsti, nes viešai prieinamas energetikos įmonių valdybas papildžiusių nepriklausomų ekspertų sąrašas džiugina akį. Jame - iš tiesų iškilūs verslo aplinkos žmonės, susiję su perspektyviai skambančias idėjas siūlančiu BICG.

Tačiau viešojoje erdvėje yra ir kita informacija, galinti pagrįsti Seimo opozicijos nerimą.

Antai įdomus paskyrimas - jau šių metų balandį priimtas sprendimas elektros perdavimo tinklą valdančios bendrovės "Litgrid" valdybos nepriklausomu nariu skirti Valentiną Milaknį. Šis verslininkas, nors ir nepriklausantis valdančiajai partijai, viešai laikomas aktyviu TS-LKD rėmėju. Šios Vyriausybės kadencijos pradžioje V.Milaknis vadovavo valstybės turto pertvarką strategavusiai Saulėlydžio komisijai.

"Tokie paskyrimai rodo, kad dabartiniai valdantieji siekia išdalyti darbo vietas ir aprūpinti pajamomis savo žmones bei ateityje per juos išlaikyti įtaką valstybės bendrovėse. Tai - atsitraukiant kuriamas minų laukas tiems, kurie ateis po jų", - įsitikinęs V.Mazuronis.

Iš tuštėjančios kišenės

Šis "minų laukas", kaip jį vadina opozicijos atstovai, po rinkimų be darbo likusiems valdančiųjų komandos nariams gali garantuoti ir neblogas pajamas.

"Šį pavasarį metinio akcininkų susirinkimo metu buvo priimtas sprendimas nepriklausomiems valdybos nariams mokėti atlyginimą už faktinį darbą įmonių valdybose. Tokiu atveju, sudarius atitinkamą sutartį su įmone, valdybos narys galės gauti 150 litų valandinį atlygį, bet ne daugiau kaip 3500 litų per mėnesį", - teigia energetikos ministro patarėjas Kęstutis Jauniškis.

Deja, jis nenurodo, kad tipinėse sutartyse numatyta ir daugiau kompensacijos mechanizmų nepriklausomiems valdybos nariams: už kelionių, apgyvendinimo, transporto, maitinimo kelionės metu patiriamas išlaidas, už "protingumo kriterijus atitinkančias" išlaidas, atlygiui už išorinių patarėjų, auditorių, teisininkų paslaugas.

Toks išlaidų kompensavimo ir atlyginimo mechanizmas būtų suprantamas, jei nepriklausomus valdybos narius tolesniam augimo skatinimui samdytųsi našiai dirbančios privačios bendrovės. Tačiau EM valdomų energetikos įmonių situacija - kitokia. Po A.Sekmoko inicijuotos ir konsultantų pasiūlytos elektros energetikos sektoriaus pertvarkos monopolinės šios srities įmonės, turėjusios pradėti taupyti valstybės lėšas ir duoti pelno, dirba nuostolingai.

Reorganizuota "Lietuvos energijos" grupė, jungianti pagrindines šalies elektrines, pernai gavo 20 proc. mažiau pajamų nei 2010 metais, jos grynasis pelnas smuko nuo 27 mln. litų iki 11 mln. litų.

Elektros skirstomųjų tinklų operatoriaus "Lesto" grupės, pernai gavusios 2,24 mlrd. litų pajamų, grynasis nuostolis sudarė 65,8 mln. litų, nors tais pačiais metais bendrovė esamoms skoloms refinansuoti ir investicijoms finansuoti pasiskolino 230 mln. litų.

Įmonių grupės "Litgrid", 2011-aisiais gavusios 434,8 mln. litų pajamų, grynieji nuostoliai sudarė 18,5 mln. litų. Neseniai "Litgrid" paskelbė, kad skolinasi 200 mln. litų - apyvartiniam kapitalui finansuoti ir dividendams išmokėti.

Dividendai iš valstybinių energetikos įmonių teka į jų didžiąją akcininkę - valstybės valdomą bendrovę Visagino atominę elektrinę.  Ši įmonė, pernai gavusi 3 mlrd. litų pajamų, patyrė 114,3 mln. litų nuostolį - 73,4 mln. litų didesnį nei 2010 metais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"