TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Trigalvį slibiną pakeitė "Lietuvos energija"

2014 08 13 7:25
Algirdas Sysas. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Per dvejus Vyriausybės veiklos metus Lietuvoje gimė didžiulė monopolinė įmonė, savo rankose baigianti sutelkti kone visas energetikos šakas. Tarsi tik dabar praregėję politikai pradeda nuogąstauti, kad įmonių grupė ateityje gali tapti mūsų šalies įnašu į pradėtą gaivinti atominės jėgainės projektą.

„Galiu atsakyti Vytauto Landsbergio žodžiais: o kas galėtų paneigti?“ - „Lietuvos žinioms“ sakė Seimo vicepirmininkas, vienas Socialdemokratų partijos (LSDP) lyderių Algirdas Sysas, paklaustas, ar sukurtas monopolinis Lietuvos energetikos įmonių holdingas nevirs mūsų šalies įnašu į gaivinamą atominės elektrinės statybos projektą.

Kaip žinoma, liepos 30-ąją daugeliui netikėtai energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius ir „Hitachi–GE Nuclear Energy Ltd” prezidentas Hirotas Uozumis pasirašė Supratimo memorandumą dėl būsimosios atominės jėgainės projekto įgyvendinimo. Neįpareigojančiame dokumente numatoma, kad iki rugsėjo vidurio turėtų būti parengtas Visagino atominės elektrinės statybos įmonės kūrimo planas.

Anksčiau, dirbant Andriaus Kubiliaus vadovaujamai centro dešiniųjų Vyriausybei, atominės jėgainės statybos projektui įgyvendinti buvo įkurta bendrovė Visagino atominė elektrinė (VAE), kuri valdė didžiąją dalį elektros energetikos sektoriaus įmonių. Į valdžią atėjus Algirdo Butkevičiaus vadovaujamai centro kairiųjų Vyriausybei, jas perėmė valstybinė bendrovė „Lietuvos energija“, po kurios sparnu pamažu atsidūrė beveik visas energetikos ūkis.

„Šioje situacijoje galima įžvelgti visokių dalykų. Deja, aiškios diskusijos, kuria kryptimi Lietuvos energetika turi plėtotis, nebuvo nei valdančiojoje koalicijoje, nei Socialdemokratų partijoje“, - tvirtino A. Sysas.

Įmonės – indėlis į projektą

Dar 2010 metais tuometinis energetikos ministras Arvydas Sekmokas paskelbė apie įvykdytą Lietuvos energetikos reformą. Tiesa, tuo metu pertvarka apėmė tik elektros energetikos sektorių: remiantis vadinamuoju III energetikos paketu, reikalaujančiu atskirti gamybos ir tiekimo veiklas, buvo sukurti perdavimo, gamybos, skirstymo ir aptarnavimo blokai. Virš jų netrukus atsirado už Lietuvos dalies investicijas į planuotą naują atominę jėgainę atsakinga bendrovė VAE.

Jau tuo metu Lietuvos verslas viešai reiškė nuogąstavimų, kad naujasis darinys atkartoja skandalingai kurtą, o paskui skandalingai ardytą atominiam projektui įgyvendinti skirtą bendrovę „Leo LT“ – esą elektros energetikos sektoriuje suformuotas monopolinis darinys, ateityje galintis visas ar iš dalies pereiti į atominiame projekte dalyvausiančių užsienio investuotojų rankas, mat lietuviško kapitalo įmonių bent iš pradžių į šią veiklą nenorėta įsileisti.

Tokius samprotavimus pakurstė ir tuomečio energetikos ministro teiginiai. Paklaustas, ar VAE, kaip skirstomųjų tinklų ir gamybos bloko akcijų valdytoja, gali tapti įnašu į būsimos atominės elektrinės projektą, A. Sekmokas žiniasklaidai aiškino, kad monopolinė bendrovė matoma kaip šaltinis, „kuriuo didesne ar mažesne dalimi bus galima pasinaudoti formuojant Lietuvos dalį atominėje elektrinėje“. Kartu jis atviravo, kad finansiniai būsimojo projekto šaltiniai galėtų būti VAE jungiamų įmonių dividendai, taip pat „dalies jų (įmonių – red.) akcijų pardavimas, gali būti akcijų emisijos“.

Viskas vienose rankose

2012-ųjų pabaigoje į valdžią atėjusi centro kairiųjų Vyriausybė netryško entuziazmu įgyvendinti atominį projektą. Politikai rėmėsi ką tik įvykusio referendumo, kuriame už atominę jėgainę pasisakė vos daugiau kaip trečdalis balsavusių piliečių, rezultatais. Premjeru tapęs A. Butkevičius neslėpė esąs prieš atomines statybas, o jo vedami socialdemokratai didžiavosi referendume raginę piliečius pasisakyti prieš projektą.

Naujosios Vyriausybės iniciatyva praėjusių metų balandį Seime buvo pristatytas Elektros energetikos sistemos perspektyvinės raidos ir atominės jėgainės ekonominio efektyvumo tyrimas. Jį atlikę Energetikos instituto specialistai siūlė pagerinti projekto sąlygas, kad didžiulės išlaidos negultų tik ant Lietuvos piliečių pečių. Tačiau tuo pačiu metu Vyriausybė, kaip teigiama, mažai derindama net su valdančiosios koalicijos politikais Seime, tyliai toliau didino energetikos įmonių koncentraciją. 2013-ųjų rugpjūčio 30 dieną valstybės valdoma energetikos įmonių grupė ir jos patronuojanti bendrovė VAE buvo prijungta prie „Lietuvos energijos“.

Iš pradžių pastarosios pavaldume atsidūrė elektros energijos gamybos, skirstymo ir aptarnavimo įmonės. Šiandien šis valstybinis monopolininkas valdo elektros gamybą, elektros tinklus, dujų importą ir infrastruktūrą – pradedant dujotiekiais ir baigiant statomu suskystintų gamtinių dujų terminalu, taip pat planuoja veiklą šilumos ūkio sektoriuje.

„Mūsų vizijoje – dar labiau integruota „Lietuvos energijos“ įmonių grupė. Bendrų grupės įmonių ir jos akcininkės valstybės tikslų sieksime derindami skirtingas įmonių veiklas bei efektyviai naudodami turimus resursus“, – taip bendrovės veiklos viziją nusakė „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius Dalius Misiūnas. Jis neslėpė, kad suvienytų įmonių tikslas – kuo labiau padidinti kompanijos vertę.

Konkurencijos prievaizdai tyli

„Įtarimų dėl to, kodėl po „Lietuvos energijos“ sparnu staiga atsiranda visos įmonės, prieš tai skaidytos vadovaujantis III energetikos paketo reikalavimais, gali kilti. Keista buvo ir tada, kai konservatorių laikais atominės elektrinės statybai sukurta VAE, negeneruodama nė lito, manipuliavo didžiulėmis sumomis. Dabar ji prijungta prie „Lietuvos energijos“. Tai panašu į priedangos dalykus, skirtus tam tikriems veiksmams paslėpti. Labiausiai gaila, kad įtarimai dėl tokių veiksmų krinta Socialdemokratų partijai, nes niekas juk nekalba apie tai, kad tokį variantą pasiūlė energetikos ministras“, - LŽ sakė A. Sysas.

Konkurencijos politiką mūsų šalyje įgyvendinanti Konkurencijos taryba LŽ nurodė per pastaruosius dvejus metus nagrinėjusi du pranešimus apie koncentraciją energetikos sektoriuje, „Lietuvos energijai“ siekiant įsigyti iš pradžių 56,6 proc., paskui – iki 100 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų, ir tam pritarusi.

Pasiteiravus, ar Konkurencijos taryba pritaria tam, kad „Lietuvos energijos“ rankose atsiduria visų energetikos šakų įmonės, šios institucijos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Marija Grybauskaitė nurodė: „Koncentracija yra laikomas sandoris, kurio pagrindu įgyjama kito ūkio subjekto kontrolė arba dėl kurio pasikeičia esama kontrolė ūkio subjekte. Atvejis, kai yra įsteigiama dukterinė bendrovė, kuriai pavedamas tam tikros veiklos vykdymas, nepatenka į koncentracijų priežiūros sritį.“

Rizika – didėsiančios kainos

Pirmasis Nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos energetikos ministras dr. Leonas Ašmantas stebisi tokio darinio energetikoje, kokiu šiuo metu virsta „Lietuvos energija“, nebuvus net sovietų laikais. „Tokia didelė skirtingų šakų koncentracija nieko gero nežada. Iš karto dingsta skaidrumas, nes nelieka atsakingų už kiekvienos šakos, kiekvienos įmonės veiklą. Gali būti, kad ši koncentracija skirta sutelkti šalies energetiniam turtui, kuris taptų garantija investuotojams į atominę elektrinę. Valstybė gali per savo patikėtinius priimti tokius sprendimus, bet tokiu atveju mūsų laukia tik nuostoliai“, - aiškino energetikos specialistas.

Seimo Energetikos komisijos pirmininko Kęstučio Daukšio teigimu, sprendimus dėl energetikos pertvarkos Vyriausybė priima nesitardama nei su Seimu, nei su valdančiosios koalicijos politikais. „Iš vienos pusės, įmones reikia sutvarkyti, bet kai darinys pasidaro per didelis, kyla problemų. Šiuo metu matau, kad „Lietuvos energija“ verčiama pelninga bendrove, kurios akcijomis būtų galima prekiauti. Tokiu atveju Lietuva turės listinguojamą bendrovę, kurios akcijos bus brangios, o visi vartotojai gaus šiek tiek brangesnę elektros energiją, nei ji galėtų būti“, - svarstė parlamentaras.

Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas dr. Valdas Lukoševičius įsitikinęs, kad įmonių koncentravimas padeda pagerinti kreditinius rodiklius: stambi įmonė turi galimybę ne tik daugiau, bet ir pigiau skolintis.

„Kai Lietuvoje nėra daug energetikos įmonių ir konkurencijai nėra galimybės, ar veiks viena, ar dvi įmonės, didelio skirtumo nėra. Šiandieną logiška viską koncentruoti, nes vienu metu statome kelis stambius objektus. Į tuos projektus sudėtinga pritraukti daug smulkaus kapitalo, o ir patyrimo dar tokio neturime, todėl „Lietuvos energijos“ dalyvavimas yra kaip stabilumo, patikimumo garantas“, - tvirtino jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"