TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Triguba katastrofa Japonijoje

2011 03 14 0:00
AFP/Scanpix nuotrauka

Žemės drebėjimas, cunamis, atominis reaktorius - trys nelaimės, viena už kitą baisesnės, užgriuvo tvarkingų ir darbščių japonų kraštą.

Galingo žemės drebėjimo ir po jo atsiritusio cunamio nusiaubta Japonija vis dar apimta šoko. Sklando pranešimai, kad aukų bus daugiau nei 10 tūkstančių. Milijonai gamtinę katastrofą išgyvenusių japonų neteko namų, neturi geriamo vandens, elektros ir maisto, tačiau bene didžiausią susirūpinimą kelia, kas įvyko Fukušimos atominėje elektrinėje. Ištvėrę žemės drebėjimą ir cunamį žmonės gali būti paveikti radiacijos. Kol kas informacija apie tai nelabai išsami ir prieštaringa.

Sprogimas atominėje elektrinėje

Šeštadienį 16 val. vietos laiku Fukušimos atominėje elektrinėje, kuri yra stambiausias atominės energetikos kompleksas (jį sudaro dvi 8800 megavatų galingumo jėgainės) pasaulyje, tiekiantis elektros energiją ir Tokijui, pasigirdo sprogimas, po kurio į orą ėmė kilti balti dūmai ar garai. Sprogimas sugriovė išorines vieno iš keturių elektrinės pastatų konstrukcijas. Du elektrinės darbuotojai buvo sužeisti. Šalia elektrinės užfiksuotas radioaktyvaus cezio nutekėjimas. Taip galėjo atsitikti išėjus iš rikiuotės reaktoriaus aušinimo sistemai ir išsilydžius branduolinio kuro strypams.

Jėgainės operatoriai mėgino sumažinti temperatūrą ir spaudimą reaktoriaus viduje, kai dėl žemės drebėjimo nutrūko elektros tiekimas ir sugedo atsarginiai generatoriai, todėl išsijungė pagrindinė aušinimo sistema.

Užfiksuota 400 kartų stipresnė nei įprasta spinduliuotė, dėl radioaktyviųjų medžiagų nuotėkio teko evakuoti 200 tūkst. gyventojų. Taip pat pranešama, kad radiacija paveikė 160 žmonių. Dešimtys jų paguldyti į ligonines, bet neaišku, kokiu mastu jie buvo apšvitinti.

Aušinimo sistemos neveikia dar viename iš šešių reaktorių, taip pat trijuose reaktoriuose netoliese esančioje Fukušimos-Daini elektrinėje. Japonijos ministrų kabineto vyriausiasis sekretorius Yukio Edano neatmeta galimybės, kad gali sprogti ir Fukušimos komplekso trečiame skyriuje esantis reaktorius. Tuomet tragedija būtų dar didesnė, nes jis maitinamas plutoniu ir uranu, kai kituose reaktoriuose naudojamas tik uranas.

Nepaprastoji padėtis vakar paskelbta dar vienoje atominėje elektrinėje - Onagavos. Ten taip pat užfiksuota pernelyg didelė spinduliuotė.

Pranešimai apie rimtus gedimus atominėse jėgainėse po stipraus žemės drebėjimo ir cunamio tapo smūgiu visai Japonijos taikiai atominei programai.

"Krizinė situacija dviejuose Fukušimos atominės jėgainės reaktoriuose verčia nuogąstauti dėl branduolinės energijos saugumo. Atominės energijos kritikai jau seniai abejojo, ar reikia statyti atomines elektrines tokiuose rajonuose kaip Japonija, kur didelis žemės drebėjimų pavojus. Japonijos reaktorių statytojai atsižvelgė į žemės drebėjimų grėsmę, bet, remiantis pirminiais vertinimais, projektuojant Fukušimos atominę elektrinę per mažai dėmesio skirta cunamių pavojui", - rašo "The New York Times".

Dienraštis primena, kad būtent cunamis, o ne požeminiai smūgiai išvedė iš rikiuotės sistemas, užtikrinančias reaktorių aušinimą, nors neatmetama versija, kad gedimai atominėje elektrinėje gali būti susiję su neteisingais personalo veiksmais.

JAV atominės energetikos specialistas Nilsas Diazas mano, kad Fukušimos elektrinės darbuotojai per vėlai ėmė aušinti reaktorių. Galbūt jiems reikėjo išleisti nedidelį radiacijos kiekį ir taip sumažinti didesnės katastrofos atominėje elektrinėje pavojų, tačiau tai galėjo būti nepadaryta, nes Japonijoje itin skausmingai reaguojama į pranešimus net apie mažiausią radiacijos nuotėkį.

Japonija - viena didžiausių pasaulyje branduolinės energijos vartotojų. Šalyje veikia 17 atominių jėgainių, kurios turi 55 reaktorius. Jos patenkina 30 proc. šalies elektros energijos poreikio. Tačiau dabar gyventojai perspėti pasiruošti dideliems elektros tiekimo apribojimams.

Ieškoti dingusiųjų padeda internetas

Vyriausybė padvigubino gelbėjimo darbams pasiųstų karių skaičių iki 100 tūkst., tačiau tikrasis pražūtingų stichijų padarinių mastas dar iki galo nežinomas. Oficialiai skelbiama, kad žuvo 1200 žmonių - šios mirtys patvirtintos. Dar kelių šimtų žmonių pasigendama. Tačiau baiminamasi, kad vien Mijagio prefektūroje, turinčioje 2,3 mln. gyventojų, žuvo daugiau kaip 10 tūkst. žmonių. Mijagio prefektūra yra viena iš trijų, labiausiai nukentėjusių per penktadienį Japoniją užklupusią gamtinę nelaimę. Vakar Japonijos pareigūnai padidino žemės drebėjimo galingumą nuo 8,9 balo Richterio skalės iki 9 balų. Bet kuriuo atveju tai - vienas didžiausių kada nors pasaulyje užregistruotų drebėjimų. Po šio galingo smūgio sekė 150 pakartotinių.

Gelbėtojai ieško dingusiųjų palei visą šimtus kilometrų nusidriekusią Japonijos pakrantę, o šimtai tūkstančių alkanų gyvųjų telkiasi gelbėjimo centruose, kurių daugelis taip pat neturi elektros ir yra atkirsti nuo pagalbos. Vandens neturi 1,4 mln. Japonijos namų ūkių, be elektros liko 2,5 mln. šeimų. Naktį temperatūra lauke nukrito iki nulio. Dideli Japonijos rajonai tebėra apsemti vandens ir nepasiekiami, uždarytos degalinės. Žmonės palieka kai kuriuos miestelius, nes ten nėra elektros, maisto, degalų, neveikia jokios parduotuvės.

Kita vertus, daugybei japonų surasti artimuosius padėjo ne kapstymasis po griuvėsius, o internetas: paieškų sistema "Google", socialinis tinklas "Twitter" ir kiti portalai. Šeštadienį nuslūgus cunamio bangų vandenims susirūpinę draugai ir artimieji puolė prie kompiuterių ieškoti informacijos apie žmones, kurių buvimo vieta nebuvo žinoma nuo tada, kai milžiniškos bangos smogė pakrantėms. "Google" asmenų paieškos sistemoje buvo paskelbta daugiau nei 33 tūkst. įrašų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"