TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Trijulė, kuri rengiasi mus valdyti

2016 09 14 6:00
Gabrielius Landsbergis Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Balsuodamas už socdemą gali išrinkti tikrą konservatorių, o atiduodamas balsą už „valstietį“ – gryniausią tautininką. Lietuvos politikoje daug kas apversta aukštyn kojomis. „Socialdemokratai“, „valstiečiai“, „konservatoriai“ – paprastai taip pristatomos trys partijos, kurios, anot apklausų, sulauks didžiausio rinkėjų palaikymo per Seimo rinkimus. Tačiau kas slepiasi po jų iškabomis?

Socialdemokratams labiau tiktų „valstiečių“ etiketė, nes pagrindinis partijos elektoratas – ne didmiesčių gyventojai. Lietuvos socialdemokratų partijoje (LSDP) socialistinės idėjos sumišusios su konservatyviomis, tautinėmis. Tuo metu konservatoriais vadinama Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) buria nemažai kairiosios ekonominės minties šalininkų, o moralės klausimais – ir pačių tikriausių liberalų. Valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) apskritai derina tai, kas, regis, nesuderinama. Galiausiai „valstiečių“ sąrašo viršuje – tarsi nepartinių veikėjų būrelis.

Konservatorius A. Butkevičius

Algirdas Butkevičius

Premjero Algirdo Butkevičiaus vadovaujamoje LSDP ryškesnių pokyčių per pastaruosius ketverius metus nematyti. Partijos viršūnėse – tie patys gerai žinomi veidai. Nauja kylančia žvaigžde būtų galima laikyti nebent pernai į LSDP įstojusią dabartinę finansų ministrę Rasą Budbergytę, o užgesusia – partiją apleidusį Druskininkų merą ir buvusį LSDP pirmininko pavaduotoją Ričardą Malinauską.

Ką LSDP turi bendra su vakarietiška socialdemokratija? Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorė Ainė Ramonaitė LSDP linkusi apibūdinti kaip partiją, nusitaikiusią į platų elektoratą, arba kaip partiją, kuri bando orientuotis į visa apimančią strategiją (angl. catch all). Anot jos, būtent dėl tokios laikysenos LSDP šiek tiek išlaiko ideologines gaires, tačiau jos – išplaukusios.

„Didelė įvairovė ir partijos viduje. Ekonominėje plotmėje ji bent deklaruoja panašesnes vertybes, o moralinėje – gana ryškios skirtys. Nuo liberalių pažiūrų, sutampančių su liberalų, iki konservatyvių. Pavyzdžiui, A. Butkevičiaus pažiūros gana konservatyvios“, – aiškino politologė.

Tarkime, Marijos Aušrinės Pavilionienės ir Giedrės Purvaneckienės pažiūros gerokai skiriasi nuo Juozo Bernatonio ar Juozo Oleko bei daugumos frakcijos narių. „Moralinėje plotmėje LSDP laikosi „brazauskiškos“ politikos, kuri gana konservatyvi, ne visiškai atitinkanti tą socialdemokratinę ideologiją, kaip ji įsivaizduojama Vakaruose. Toks „tautinis komunizmas“. Socialistinės idėjos sumišusiomis su konservatyviomis, savotiškai tautinėmis. Ir net krikščioniškomis vertybėmis. Tai toks mišinys, kuris labai gerai subalansuotas vidutiniam rinkėjui“, – dėstė A. Ramonaitė.

Progresinių mokesčių pasaka

VU TSPMI docentas politologas Kęstutis Girnius pabrėžė, kad LSDP vadinti kairiąja partija sunku. Lakmuso popierėlis, anot jo, – progresiniai mokesčiai, apie kuriuos socialdemokratai daug šnekėjo, tačiau mokesčių reformos taip ir nesiėmė.

Apie tai šių metų pradžioje vėl prabilo Algirdas Sysas. Tačiau kalbų apie progresinius mokesčius būta ir 2007 metais, kai buvo teikiamas biudžeto projektas. Tuometis finansų ministras Rimantas Šadžius 2008-aisiais irgi minėjo tokių mokesčių galimybę jau 2009 metais.

Kas LSDP skiria nuo kitų partijų? „Ironiška, tačiau ją labiau tiktų vadinti „valstiečių“ partija. Vakaruose socialdemokratai paprastai turi didžiausią palaikymą miestuose, o LSDP miestuose itin silpna, jos elektoratas – regionuose. Tai išskirtinis dalykas, nebūdingas kairiesiems“, – tvirtino K. Girnius.

Beje, dar 2012 metais, po Seimo rinkimų, per kuriuos socialdemokratams labai nepasisekė didžiųjų miestų vienmandatėse apygardose, A. Butkevičius perspėjo partijos kolegas: „Nesutvirtinę savo įtakos miestuose, netolimoje ateityje rizikuojame prarasti pozicijas visos Lietuvos mastu.“

Dar viena detalė: TSPMI mokslininkai yra ištyrę, kad dalies rinkėjų politines nuostatas labiausiai lemia partijų požiūris į sovietinius laikus. Teigiamai juos vertinantieji dažniausiai balsuoja už socialdemokratus arba Darbo partiją, neigiamai – už liberalus ir konservatorius.

Nauja iškaba, senos problemos

Požiūris į istoriją – svarbus TS-LKD tapatybės ir atpažįstamumo dėmuo. Nors prie partijos vairo jau pusantrų metų yra naujas lyderis Gabrielius Landsbergis, skelbiantis apie atsinaujinimą, dauguma TS-LKD nuostatų kol kas nekinta.

Komunikacijos specialistai TS-LKD ne kartą siūlė persivadinti tiesiog „konservatoriais“, nes dvigubas pavadinimas – ir pernelyg ilgas, ir neatspindintis partijos veiklos esmės. Regis, būtent todėl dar rinkimų kampanijos pradžioje konservatoriai skelbė, kad „Nauja Tėvynės sąjunga – naujų galimybių Lietuvai“, ir krikščionių demokratų nepaminėjo neatsitiktinai.

„Tie du flangai – konservatoriškasis ir krikdemiškasis – labai juntami. Kai partijos susijungė, jėgos persiskirstė. Tačiau yra dalis žmonių, kurie linkę palaikyti centro arba kairiąją ekonominę politiką. Bet labiau rūpinasi moralės klausimais, reguliavimu šioje srityje. Kita dalis – liberalesnės ekonomikos šalininkai. Ta skirtis ryški, taigi pačioje partijoje vyksta tam tikros kovos“, – kalbėjo A. Ramonaitė.

Krikdemams partijoje atstovauja Irena Degutienė, Valentinas Stundys, Žygimantas Pavilionis, Laurynas Kasčiūnas. O „nauji veidai“ – tai G. Landsbergio šalininkai Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Tadas Langaitis, Monika Navickienė, Vytautas Kernagis ir kiti.

Pašalino socialdemokratus

Šiemet konfliktas su TS-LKD „socialdemokratais“, bent taip juokaudavo patys partijos nariai, Vida Marija Čigriejiene ir Arimantu Dumčiumi pasiekė piką – šie asmenys buvo pašalinti iš partijos. Tuo metu į antrą planą nustumti kai kurie ilgamečiai TS-LKD veikėjai ne kartą pasirūpino, kad nesutarimai partijoje pasiektų viešąją erdvę – buvo nutekinti e. laiškai partijos pirmininkui ir pan.

„Trinties tarp konservatorių ir krikdemų esama. Tačiau daugiau yra to, kas juos vienija, o ne skiria. Ryškesnė ne idėjų, bet vietų konkurencija – konservatorių ir I. Degutienės žmonių. Ir tų, kurie buvo šalia Vytauto Landsbergio. Čia daugiau ne ideologijos kovos, o kovos dėl įtakos pačioje partijoje – kas ir kokią poziciją užims, – įsitikinęs K. Girnius. – Daug vyresnių partijos narių mano, kad vaikaitis gali paveldėti iš senelio sodą, bet negali paveldėti partijos. Ar tam yra pagrindo? Man regis, taip.“

TS-LKD garsėja kaip moralės arba, kaip patys akcentuoja, tradicinių vertybių sergėtojai. A. Ramonaitė pažymėjo, kad „tautos dorovės“ srityje konservatoriai – ne monopolininkai. „Yra ta krikščioniškoji partijos dalis, bet nepasakyčiau, jog šiuo atveju TS-LKD turi kokį nors pranašumą kitų partijų atžvilgiu. Kai kurios kitos partijos irgi nori užimti tą pačią nišą, pavyzdžiui, LVŽS. Moralės srityje ji irgi konservatyvių pažiūrų. Arba, pavyzdžiui, „Tvarka ir teisingumas“, net socialdemokratai. Neatrodo, kad šioje srityje galima taip lengvai nukonkuruoti kitus“, – sakė politologė.

Anot A. Ramonaitės, vyresniajai kartai svarbus partijų požiūris į sovietmetį, o jaunesnioji šio dėmens apskritai nevertina. Tiek LSDP, tiek TS-LKD politika mažiau besidomintis jaunimas laiko jas tiesiog „senomis“, „atėjusiomis iš kitų laikų“.

„Dvi didžiosios partijos patenka į vieną kategoriją, nebematoma, kad čia yra skirtis, kaip sovietinių laikų palikimas. Todėl dalis elektorato nelabai „pagauna“ ir konkurencinės partijų logikos – kas su kuo kovoja“, – aiškino A. Ramonaitė.

Dažniausias apibūdinimas – „eklektika“

Saulius Skvernelis ir Ramūnas Karbauskis

O štai Ramūno Karbauskio vadovaujama LVŽS sunkiai pasiduoda kokiems nors apibūdinimams. „Eklektika“ – šis žodis dažniausiai skamba iš politologų lūpų. Prieš 2012-ųjų Seimo rinkimus „valstiečiai“ pasižadėjo ginti žaliąsias idėjas ir pasivadino LVŽS. Tąsyk rinkėjų neįtikino – šiuo metu partija parlamente turi vienintelę atstovę Rimą Baškienę.

Prieš šiuos rinkimus R. Karbauskis po partijos sparnu ėmė burti nepartinius kandidatus – visuomenininkus ir anksčiau kitoms politinėms organizacijoms priklausiusius asmenis, o jų lyderiu tapo Vidaus reikalų ministerijai kurį laiką vadovavęs buvęs policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis.

Lietuviškieji „valstiečiai“ su „žaliųjų“ priemaiša – tarsi kažkas nesuderinama. „Taip, žaliųjų dėmuo prideda gerokai eklektiškumo. Paprastai žalieji Vakaruose būna kairieji, ypač moralės srityje. Tuo metu LVŽS atstovai pagal skelbiamus duomenis atsiduria centre, o ekonominėje plotmėje – šiek tiek į kairę, apie centrą. Centras reiškia tai, kad bando įtikti visiems“, – pabrėžė A. Ramonaitė.

K. Girniaus manymu, LVŽS ir R. Karbauskiui padeda aiškios pozicijos neturėjimas. „LVŽS lošia keliomis kortomis. Viena jų – dorovė, kova su girtavimu. Be to, ji tarsi yra nauja, „nesusitepusi“ politinė jėga. R. Karbauskis sutelkė nemažai žmonių, nepartinių. Klausimas, ar partija sukurs nuolatinę struktūrą, išlaikys ją, ar vis dėlto išsiblaškys?“ – svarstė politologas.

Kita vertus, sunku kalbėti apie bendrą ideologiją ir idėjas, kai dalis partijos viršūnių atstovų deklaruoja esantys nepartiniai, tarsi specialistai „iš šalies“. „Net jeigu jų ideologija būtų tvarkinga ir graži, jeigu jie nepartiniai, jų niekas su tuo nesieja. Tad kodėl turėtų ko nors laikytis? Štai kas kelia nerimą“, – reziumavo A. Ramonaitė.

Praėjusį mėnesį atlikta „Vilmorus“ apklausa parodė: trys partijos užima apylyges pozicijas, viena nuo kitos atsilieka paklaidos ribose. Už LSDP balsuotų 14,2 proc., už LVŽS – 12 proc., už TS-LKD – 10,8 proc. rinkėjų. Ši apklausa atskleidžia, kad LSDP lyderis A. Butkevičius išlieka antras pagal populiarumą visuomenės veikėjas (8,7 proc.), LVŽS pirmininkas R. Karbauskis – trečias (4,4 proc.), o TS-LKD vedlys G. Landsbergis – penktas (3,4 proc.).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"