TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Trikdoma brakonierių ramybė

2015 08 31 9:00
Vidos Bortelienės nuotraukos

Tauri žuvis – lašiša, šamas – dažnam būna per brangi, jeigu jis sugauta pažeidžiant žvejybos taisykles. Žvejai jau įprato į žūklę neštis ne įprastus įrankius, bet ir liniuotę – mėgėjiškos žvejybos taisyklėse yra surašyti ne tik laikotarpiai, kada galima gaudyti įvairias žuvis, bet ir nurodyti minimalūs leidžiamų pasiimti sugautų žuvų dydžiai bei maksimalūs svoriai.

Rugjūčio mėnesį aplinkos ministras pasirašė įsakymą, kuriuo dar labiau sugriežtinama lašišų ir šamų gaudymo tvarka, nurodant konkrečias vietas, kuriose leidžiama arba draudžiama gaudyti minėtas žuvis.

„Kabliautojai“ suįžūlėjo

„Keisti taisykles paskatino tai, kad buvo pastebėti keli plotai, kuriuose mėgo lankytis brakonieriai. Pavyzdžiui, Nemune prie Kauno, šalia muzikinio klubo „Combo“, yra duobė, kurioje lašišos susirenka laukti palankaus oro, kai galės plaukti neršti. Jos būdavo lengvas laimikis „kabliautojams“. Tokiose vietose reikėtų visą parą budėti. Ten ir paprasta žvejyba būtų neįmanoma, nes tokiose vietose žuvys nekimba. Pririšę svarelius, brakonieriai traukia trišakius ar kitokius pasigamintus kablius dugnu, taip užkabindami ir sužalodami žuvį“, – LŽ pasakojo Aplinkos ministerijos viceministras Linas Jonauskas. – „Panašiai netgi žiemą kabliais užkabinami ir Nemuno duobėse neršto laukiantys tingieji šamai. Jie tuo metu nemedžioja, taičiau patys sumedžiojami brakonierių.“

Pasak viceministro, šių žuvų rūšys Lietuvoje yra saugomos, todėl jų žvejyba ir taip yra griežtai ribojama, o kol šamas užauga iki didesnio svorio, turi prabėgti kelios dešimtys metų, – tikrai ne tam, kad jį kabliu užkabinęs už šono ar už pilvo išsitrauktų brakonierius.

Pernai aplinkos apsaugos pareigūnams įkliuvo keli 50–60 kilogramų sveriančius šamus kertamaisiais smūgiais sugavę brakonieriai. Masalu šias žiemą vangias žuvis pagauti ypač sudėtinga, todėl pažeidėjai pasitelkia draudžiamą gaudymo būdą – kabliu bando užkabinti už bet kurios kūno vietos ir taip šias žuvis labai sužaloja.

Praneša ir dispečeris

L. Jonausko teigimu, šiemet išaiškintų brakonieriavimo atvejų gerokai pagausėjo, nes nuo praėjusių metų lapkričio yra įsteigta dispečerinė, kuri apie bendruoju pagalbos telefonu 112 gautus pranešimus informuoja būdraujančius gamtos apsaugos inspektorius ir šie operatyviai vyksta į pranešime nurodytą vietą.

Viceministras LŽ informavo, jog šiemet vien pirmąjį pusmetį buvo išaiškinta beveik tūkstantis brakonieriavimo atvejų. Žvejybos ir medžioklės taisyklių pažeidėjams skirta 137 tūkst. eurų baudų už brakonieriavimą. Jau sumokėta beveik 70 tūkst. eurų. Mat įstatyme yra numatyta galimybė didesnes baudas sumokėti per dvejus metus dalimis. Apie 30 žmonių brakonieriauja nuolat. Jiems, matyt, baudos nėra per didelės, nes jie stengiasi sumokėti iš karto.

Baudos iš tiesų nemenkos. Pavyzdžiui, už neteisėtai sugautą šamą brakonierius privalo sumokėti beveik 300 eurų baudą. Be to, už padarytą žalą gamtai jis moka papildomai – po 290 eurų už kiekvieną pagautą žuvį. Iš jo taip pat konfiskuojamos pažeidimo padarymo priemonės.

Papildė taisykles

Papildžius žvejybos taisykles, ištisus metus uždrausta žvejoti Šventosios upėje nuo tilto Anykščiuose A. Vienuolio g. iki užtvankos. Mėgėjų žvejybos taisyklės ir anksčiau draudė žvejoti 100 metrų žemiau užtvankų, todėl draudžiama atkarpa padidėjo tik apie 50 metrų, tačiau dabar ir žvejams, ir pareigūnams bus aišku, kur prasideda žvejybai draudžiama upės atkarpa.

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Nuo šiol norintieji žvejoti bet kokias žuvis Šventosios upėje nuo žiočių iki Anykščių, nuo rugsėjo 16 iki spalio 15 dienos, turės įsigyti žvejo mėgėjo kortelę limituotai lašišų žvejybai. Žvejo mėgėjo kortelė nereikalinga žvejojant Kavarsko tvenkinyje.

Nuo liepos 1 iki lapkričio 1 dienos uždrausta žvejoti bet kokiais įrankiais ir masalais pagrindinėse lašišų susikaupimo vietose Dubysos upės žiotyse ir 100 metrų žemyn palei dešinįjį Nemuno krantą, Jūros upės žiotyse ir 100 metrų žemyn palei dešinįjį Nemuno krantą, Nevėžio upės žiotyse ir 100 metrų žemyn palei dešinįjį Nemuno krantą, Nemune nuo Kauno žiemos uosto iki Neries žiočių.

Nustatyta, kad lašišas ir šlakius nuo sausio 1 iki rugsėjo 15 dienos leidžiama gaudyti dar vienoje upėje – Ventoje nuo Viekšnių užtvankos iki Lietuvos ir Latvijos valstybinės sienos.

Vadovaujantis mokslininkų ir Mėgėjų žvejybos tarybos rekomendacijomis sumažintas upių ruožų, kuriuose mėgėjų žvejyba draudžiama nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d., sąrašas. Tačiau prie kai kurių upių intakų uždrausta žvejyba ne tik žemiau upės žiočių, bet ir aukštupio link.

Pasak L. Jonausko, nuo rugsėjo 15 dienos, kai prasidės žvejyba, leidžiamos vietos bus paženklintos, o kai kur jau dabar yra paženklintos ir draudžiamos žvejoti vietos. Viceministro teigimu, kai kurių vietų nereikia ir ženklinti, nes ir taip lengva orientuotis. Pavyzdžiui, lašišas Vilniuje draudžiama gaudyti Neryje nuo Mindaugo iki Žirmūnų tilto.

Taisyklės taip pat papildytos įpareigojimu žvejams paleisti į bučiukus vėžiams gaudyti pakliuvusias žuvis, draudimu gaudyti ir naudoti masalui nėgių vingilius ir kt. Nuo šiol stintų žvejybai, nepriklausomai nuo to, nuo ledo ar neužšalusiame telkinyje jos žvejojamos, bus leidžiama naudoti 12 kabliukų. Gaudant stintas ne nuo ledo, jei naudojama daugiau kaip 6 kabliukai, visos sugautos kitų rūšių žuvys turės būti nedelsiant paleidžiamos į tą patį vandens telkinį.

Lašišos ir šlakiai biologiškai subręsta skirtingo amžiaus. Jos skiriasi dydžiu, tačiau daugelis žvejų jų vienos nuo kitos neskiria, todėl joms abiems yra nustatytas vienodas leidžiamas paimti dydis – 65 centimetrai. Tačiau daugelis žvejų pagavę šių žuvų nė neima, nes kiekvienai pagauti reikalingi specialūs leidimai. Parai toks leidimas sugauti vieną žuvį kainuoja apie 3 eurus. Tam tikruose ruožuose nuo rugsėjo iki spalio 15 dienos visiškai negalima būti. Pagavus vieną lašišą, reikia iš karto nuplėšti licencijos šaknelę. Tada jau lieka tik susivynioti meškeres. Toliau žvejoti galima tik nusipirkus antrą licenciją.

Ribojimai vardan išteklių

Žvejybos taisyklėse yra nurodyta, kokio dydžio žuvis galima žvejoti. Pasak L. Jonausko, normos yra nustatytos rekomenduojant mokslininkams. „Svarbiausia sąlyga yra tai, kad leidžiama žvejoti žuvis, kurios bent kartą būtų išneršusios. Jei būtų leidžiama imti bet kokio dydžio žuvis, jų populiaciją reikėtų išsaugoti ir didinti pačiu brangiausiu būdu – į telkinius suleisti jauniklius“, – pasakoja viceministras.

Pasak jo, yra laikoma, kad neršti gali žuvis, pasiekusi tam tikrą dydį. Kai kurioms – karpiams, lydekoms –yra nustatyti didesni dydžiai nei galėtų, mat tokios žuvys suspėja išneršti po kelis kartus.

Šiuo požiūriu ypač aktuali upinių žuvų problema – tokių žuvų kaip salačiai, šlakiai, lašišos negalima perkelti iš vienų upių į kitas dėl genetinių motyvų: jos turi žinoti, kur plaukti neršti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"