Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
LIETUVA

Trims raidėms „q“, „w“ bei „x“ Seimas žiebia žalią šviesą

 
2017 04 05 10:19
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

70 Seimo narių iš įvairių frakcijų įregistravo naują Vardų ir pavardžių rašymo įstatymo projektą, kuriuo atveriamas kelias asmenvardžiuose naudoti tris lotyniškos abėcėlės raides – q,w bei x.

Projektą pasirašė gausus būrys konservatorių, valdančiųjų „valstiečių“, socialdemokratų bei liberalų. Savo parašą po juo padėjo premjeras Saulius Skvernelis, tačiau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderio (LVŽS) Ramūno Karbauskio parašo nėra.

Teikiamo įstatymo projekte įtvirtintas principas – vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau taip pat nustatytos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įvardintos išimtys, kada pagal dokumento šaltinį asmenvardžiai paraidžiui nurašomi lotyniško pagrindo rašmenimis arba perrašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą, jei dokumento šaltinyje asmenvardžiai pateikti tik nelotyniško pagrindo rašmenimis. Tokios išimtys būtų taikomos užsienio valstybių piliečiams ir asmenims be pilietybės, taip pat Lietuvos piliečiams, pateikusiems dokumento šaltinį, kuriame pavardė įrašyta lotyniško pagrindo rašmenimis ir kuris įrodo, kad asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo užsienio šalies pilietybę arba su užsieniečiu sudarė santuoką ir jo pavardę paėmė. Tačiau ir šiais atvejais, asmeniui pageidaujant, prioritetas būtų teikiamas lietuviškiems rašmenims. Taigi išimtiniais, įstatyme numatytais, atvejais – valstybės ir savivaldybių sudaromuose ir išduodamuose asmens ar kituose dokumentuose būtų leidžiama vardus ir pavardes rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis, kaip įprasta visose (išskyrus Lietuvą ir Latviją) šalyse, kurių kalbų rašmenys yra lotyniško pagrindo. Projekto kūrėjai pabrėžė, kad asmens vardas ir pavardė, įrašyti į asmens dokumentus iki Įstatymo įsigaliojimo, galės būti keičiami pagal šio Įstatymo projekte įvardintus reikalavimus tik asmens prašymu. Panašų variantą praėjusios kadencijos metu buvo parengę socialdemokratai Irena Šiaulienė ir Gediminas Kirkilas.

Naujasis projektas visiškai skiriasi nuo kitų dviejų šiuo mete Seime įregistruotų asmenvardžių rašybos projektų. Vienas jų parengė taip pat Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narių grupė. Iš esmės jame siūloma eiti tokiu pat keliu, kokį dar 2015-ųjų rudenį siūlė visuomenininkai, surinkę 70 tūkst. piliečių parašų. Abiejų projektų esmė – pagrindiniame asmens oficialių dokumentų puslapyje vardai ir pavardės būtų rašomi tik valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis pagal tarimą, o įrašai nevalstybine kalba galėtų būti paso papildomų įrašų puslapyje arba tapatybės kortelės antroje pusėje.

Asmenvardžių rašybos problema gilina nesutarimus tiek LVŽS, tiek TS-LKD frakcijose. Pirmieji į Seimą atėjo žadėdami palaikydami būtent visuomenininkų parengtą projektą.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"