TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Triskart vertingesni už statistinį pilietį

2016 08 11 6:00
Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Mūsų šalies aukščiausi valdžios atstovai – prezidentė, Seimo ir Vyriausybės nariai – uždirba gerokai daugiau nei statistinis pilietis. Nors mūsų atlyginimai atsilieka nuo latvių ir estų, lyginant vidutinės algos šalyje ir parlamentaro darbo užmokesčio santykį, Lietuva gerokai lenkia kitas Baltijos kaimynes.

Seimo nario pareiginė alga, neįskaičiuojant individualaus priedo už valstybinio darbo stažą, šiuo metu yra 3,4 karto didesnė nei vidutinis atlyginimas šalyje. Kitose Baltijos valstybėse algų skirtumai yra mažesni. Latvijoje Saeimos nario alga yra 2,9 karto didesnė nei vidutinis darbo užmokestis šalyje, o Estijos Rygikogo narys uždirba 3,2 karto daugiau nei vidutiniškai šalies gyventojas.

Ekspertai pažymi, kad problema – ne per didelės valstybės politikų algos, o per maži paprastų darbuotojų atlyginimai. Be to, manoma, kad politikų, kaip ir visų viešojo sektoriaus darbuotojų, darbo užmokestis turėtų būti susietas su objektyviais ekonominiais rodikliais, o ne koreguojamas pagal politikų valią.

Atsilikome tik nuo Italijos

Naujienų kanalo „Euronews“ interneto portalas prieš kelis mėnesius skelbė, kad Europos Sąjungoje Lietuva užima antrą vietą po Italijos pagal tai, kiek parlamentaro alga yra didesnė už vidutinį darbo užmokestį šalyje. Tiesa, šio tyrimo metu naudotasi 2010 metų duomenimis.

Tačiau padėtis ir šiuo metu ne itin geresnė. Skirtumas tarp Seimo nario darbo užmokesčio ir vidutinės algos yra didžiausias tarp Baltijos šalių. Eilinio Seimo nario pareiginė alga (be individualiai apskaičiuojamo priedo už tarnybos valstybei stažą, kurį sudaro 3 proc. nuo pareiginės algos už kiekvienus trejus valstybės tarnyboje praleistus metus, bet ne daugiau kaip 30 proc. pareiginės algos) šiuo metu siekia 2531 eurą (neatskaičius mokesčių). Parlamento pirmininkas, jo pavaduotojai, Seimo komitetų, komisijų, frakcijų vadovai, opozicijos lyderis uždirba dar daugiau. Be to, seimūnams kas mėnesį atsiskaitytinai skiriamos lėšos su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms padengti. Pernai tam politikai galėjo išleisti apie 8,5 tūkst. eurų. O vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (VMDU) šalyje pirmąjį šių metų ketvirtį buvo 748 eurai (neatskaičius mokesčių).

Latvijoje vidutinis atlyginimas yra didesnis, metų pradžioje jis siekė 854 eurus popieriuje, o Saeimos narys uždirba mažiau nei mūsų parlamentaras – 2448 eurus (neatskaičius mokesčių). Estijoje VMDU didžiausias tarp Baltijos šalių – pirmąjį šių metų ketvirtį jis siekė 1091 eurą (neatskaičius mokesčių). Nors Estijos parlamentarai uždirba daugiau nei mūsų Seimo nariai – apie 3437 eurus, jų algų atotrūkis nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje yra mažesnis nei Lietuvoje.

Ir parlamentarai skundžiasi

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas Bronius Bradauskas priminė, kad parlamentarų ir kitų politikų algos padidėjo 2014 metais, kai įgyvendinant Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą buvo panaikinti ekonominės krizės metais nustatytas atlyginimų sumažinimas. „Visą laiką buvau už tai, kad Seimo nariams nebūtina sugrąžinti buvusių algų. Kadangi gyvenu ne iš Seimo nario algos, nenoriu išsišokti prieš kolegas, kad paskui jie nežvairuotų į mane sakydami: „Tau bepigu, turi verslą, gali spjaudytis, šakotis, o kai kam reikia gyventi iš tos algos“. Tačiau pragyvenimo iš Seimo nario algos nepalyginsi su tuo, kaip išgyvena žmonės gaudami minimalią mėnesinę algą arba pensijas“, – aiškino jis.

Nepaisant Lietuvos mastu solidžių algų, iš kai kurių kolegų parlamentarų B. Bradauskas girdėjo skundų, kad Seimo nario algos vargiai pakanka pragyvenimui ir su darbu susijusioms išlaidoms. Turtingiausias parlamentaras aiškino, kad jam pačiam, net ir neturint pajamų iš šeimyninio verslo, Seimo nario algos pakaktų.

B. Bradauskas pažymėjo, kad tarptautinėje praktikoje nėra nusistovėjusių taisyklių, koks turėtų būti parlamentaro atlyginimas. Kiekviena valstybė dėl to sprendžia individualiai. Tačiau Seimo narys sutiko, kad mūsų šalyje reikėtų galvoti apie kitokį politikų algų didinimo mechanizmą. Esą jie galėtų būti susieti su vidutiniu atlyginimu. „Tačiau tada, turėkite omenyje, Seimo nariams irgi augs algos. Dabar jos įšaldytos ir nekyla. Jeigu prisirišime prie vidutinio atlyginimo, jos kils“, – akcentavo jis. B. Bradauskas svarstė, kad algas Seimo nariams galbūt galėtų nustatyti ir prezidentas.

Valdžios pirštai lenkiasi į save

Seimo opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus teigimu, parlamentarų ir kitų politikų atlyginimų dydis priklauso nuo politinės valios. Jis tikino neįžvelgiantis dabartinės valdžios noro taupyti savo sąskaita. „Verta prisiminti, kad pirmas šiandieninės Seimo daugumos ir Vyriausybės veiksmas buvo atkurti Seimo nario atlyginimą po krizės, tariamai remiantis KT sprendimu, o pensijos per šį laikotarpį augo tik 4 ar 5 procentais. Tai rodo, kokie yra šios valdžios prioritetai“, – dėstė jis.

Esą problema mūsų šalyje – ne politikų algos, o nepakankamai sparčiai didėjantys paprastų žmonių atlyginimai. Todėl, anot A. Kubiliaus, valdžia turėtų vykdyti protingą ekonominę politiką: ne tik didinti minimalią mėnesinę algą (MMA), bet ir rūpintis investicijų pritraukimu, naujų darbo vietų provincijoje kūrimu. „Kai to nėra, vidutinė alga auga daug lėčiau, negu leistų ekonominis potencialas“, – įsitikinęs jis.

A. Kubilius sutinka, kad sprendžiant valstybės politikų atlyginimų klausimą reikėtų remtis skaidresniais ir objektyvesniais kriterijais nei dabar. Esą parlamentarai aiškina, kad jų darbo užmokestis priklauso nuo pareiginės algos bazinio dydžio, kuris lemia atlyginimų dydį visoje valstybės tarnyboje. „Tada jie tariamai rūpindamiesi visa valstybės tarnyba, pasirūpina ir savo atlyginimais. Manau, kad reikėtų peržiūrėti visą valstybės tarnybos samdymo, atlyginimų sistemą ir ją daryti gerokai lankstesnę, matant aiškias sąsajas su aukštų valdžios pareigūnų pasiekiamais darbo rezultatais. Aukštesnės valstybės tarnybos atlyginimai galėtų būti reguliuojami kitaip nei žemesnės. Kitaip sakant, reikia sisteminių pokyčių. Faktas, kad dabartinė sistema yra ne tik žmonėms nesuprantama (pavyzdžiui, kodėl Seimo narių atlyginimai auga greičiau nei vidutinė alga, kodėl parlamentarai patys sau nusistato algas), bet dar blogiau tai, kad ji neskatina valstybės tarnyboje siekti aiškesnių rezultatų, didesnių ambicijų ir didesnės pažangos visoje valstybėje“, – dėstė Seimo opozicijos lyderis.

Didžioji politikų kaltė

Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka pabrėžia, kad valstybės politikai turi uždirbti daugiau, nei siekia vidutinis šalies atlyginimas. „Juk nenorime, kad mus valdytų vidutiniokai. Norime, jog tai būtų aukštesnio lygio žmonės, kurie uždirbdami daugiau nebūdami politikais nevengtų eiti į politiką vien todėl, kad ten labai mažos algos. Nors, žinoma, vien didelėmis algomis nesuviliosi, nes jeigu žmogus eina vien dėl atlyginimo – irgi nieko gero. Žmogus turi turėti ambicijų, idėjų, noro padaryti ką nors gero“, – pažymėjo ekspertas.

Vertindamas parlamentarų ir vidutinių atlyginimų skirtumus Baltijos šalyse, R. Lazutka akcentavo, jog problema ne ta, kad mūsų Seimo narių algos yra didelės, o tai, jog VMDU Lietuvoje yra nepagrįstai mažas. „Didžioji politikų kaltė, kad jie nesirūpina vidutine alga. Ji turėtų būti didesnė ne pagal ministrų darbo užmokestį, o pagal mūsų ekonomikos lygį. Pagal ekonomikos išsivystymo lygį nesiskiriame nuo Estijos, o vidutinės algos – skiriasi“, – sakė jis.

Neišsprendžiama problema R. Lazutka vadina atlyginimų valstybės politikams didinimo klausimą. Sprendimus dėl to priima Seimas. Kitaip tariant, patys politikai sau nusistato atlyginimus (įstatymas numato, kad parlamento palaimintos algų korekcijos galioja tik kitos kadencijos Seimo nariams). Ekonomisto nuomone, derėtų peržiūrėti ne tik politikų, bet viso viešojo sektoriaus darbo užmokesčio sistemą. Esą iš biudžeto lėšų mokamus atlyginimus derėtų susieti su objektyviais ekonominiais rodikliais, pavyzdžiui, VMDU, o ne gyventi pagal politikų malonę. „Neturėtų būti taip, kad jeigu patriukšmavo policininkai, jiems padidiname algas, jeigu streikavo mokytojai – jiems duodame, o kitiems algos nesikeičia. Atlyginimų proporcijos turėtų būti nustatytos atsižvelgiant į tai, koks išsilavinimas reikalingas, darbo sudėtingumas, atsakomybė, padėtis darbo rinkoje – stinga darbuotojų ar yra konkurencija. Kiekvienais metais tvirtinant biudžetą, iš kurio finansuojamos šios algos, tai turėtų būti susieta su vidutine alga. Jeigu didėja visų gyventojų pajamos, didėja ir tų, kurie finansuojami iš valstybės biudžeto, taip pat aukščiausių valdžios atstovų algos“, – samprotavo jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"