TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Trumpas pavadis mažamečiams - ne išeitis

2013 01 19 7:10
Jei siūlomi pakeitimai būtų palaiminti, tėvai neturėtų teisės nė minutės palikti mažamečių vaikų be priežiūros. /Kazio Kazakevičiaus nuotraukos

Lietuvoje verda diskusijos, ar reikėtų drausti palikti be suaugusiųjų priežiūros vaikus iki 7 ar net 10 metų, o tokio draudimo nepaisančius tėvus traukti ne tik administracinėn, bet ir baudžiamojon atsakomybėn. Tėvų organizacijos tokiais užmojais pasibaisėjusios ir pateikia savąją problemų sprendimo viziją. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (SADM) rengiamos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos, kuriomis siūloma, kad be suaugusiųjų priežiūros būtų draudžiama palikti mažamečius vaikus. Iki kokio amžiaus - 7 ar 10 metų, turėtų nuspręsti Seimas. Paliktus vaikus prižiūrėti galėtų tik 14 metų sulaukę jų broliai ir seserys. Be to, nuo 22 iki 6 valandos siūloma be priežiūros nepalikti ir paauglių iki 14 metų.

Siekė diskusijos

Dar 2010 metų vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės veiklos ataskaitoje buvo pateiktas bendro pobūdžio siūlymas svarstyti galimybę įstatyme įtvirtinti reikalavimą, kad vaikai iki tam tikro amžiaus nebūtų paliekami be suaugusio asmens priežiūros. "Teikdama šį siūlymą vaiko teisių apsaugos kontrolierė pažymėjo, jog valstybė, įtvirtindama šį reikalavimą, turėtų sudaryti sąlygas tėvams (globėjams, rūpintojams) ir kitiems už vaiką atsakingiems asmenims užtikrinti šio reikalavimo vykdymą. Tai galima padaryti sukuriant atitinkamų paslaugų infrastruktūrą, garantuojant lanksčias darbo sąlygas ar kitokiais būdais", - LŽ teigė vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus vyresnioji patarėja Audronė Bedorf.

Tačiau ji tikino, kad Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga nebuvo minėtų įstatymo pataisų iniciatorė. Šio vaidmens ėmėsi SADM.

Ministerijos Vaikų ir jaunimo skyriaus vedėja Areta Miškinienė LŽ aiškino, kad šiuo metu projektas dar tik rengiamas. "Tikimasi jį užbaigti per 2013 metus. Ar įstatymas bus priimtas, kiek jis keisis, priklauso nuo to, kaip apsispręs Vyriausybė, Seimas ir prezidentė, kokių pastabų pateiks visuomenė", - sakė ji.

SADM atstovė tikino, kad projekte siūlomų nuostatų atsiradimą paskatino atvejai, kai maži vaikai nukenčia palikti vieni namuose vėlų paros metą ar ilgesniam laikui.

"Vaiko saugumas - kompleksinė užduotis, todėl kartu būtų peržiūrimi ir kitų sričių įstatymai bei vykdomos programos, kad tėvams būtų sudarytos kuo palankesnės sąlygos saugiai prižiūrėti vaikus," - teigė valdininkė.

Kai kurios motinos baiminasi, kad griežta vaikų priežiūros tvarka priverstų jas atsisakyti darbo.

Bijo, kad nepragyvens

Siūlomos pataisos tarp vaikus auginančių šeimų sukėlė nemažą sąmyšį. Anot Vilkaviškio rajone gyvenančios Irenos L., tokie griežti reikalavimai, už kurių nesilaikymą gresia net baudžiamoji atsakomybė, kažin ar prisidės prie to, kad šeimos imtų auginti daugiau vaikų. Moteris teigė, kad motinos bus priverstos mesti darbą, būti namie ir pačios prižiūrėti vaikus. "Tai - absurdų absurdas. Jau geriau su vaikais išvažiuosiu pas užsienyje uždarbiaujantį vyrą. Tada bent visa mūsų šeima bus kartu ir pragyventi bus lengviau", - piktinosi tris jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikus auginanti moteris.

Galimus įstatymo pakeitimus jau aptarė ir praėjusių metų pabaigoje Vilkaviškyje susikūrusi Vilkaviškio rajono šeimų taryba. Ji nutarė kreiptis į SADM, kad siūlomoms pataisoms nebūtų pritarta. Baiminamasi, kad daugelis šeimų neišgalės samdyti vaikams auklių, nes patenkinti visiems poreikiams gaunamų atlyginimų neužteks. O vienam iš tėvų sutrumpinti darbo dieną - taip pat ne išeitis, nes tokiu atveju sumažėtų pajamos. Be to, darbdaviai nėra linkę kai kuriems darbuotojams trumpinti darbo valandų.

"Yra ir dar viena priežastis, dėl kurios nepritarta tokiems pakeitimams - rajone nėra nė vieno dienos centro, kuriame vaikai galėtų leisti laiką po pamokų", - LŽ teigė Vilkaviškio rajono šeimų tarybos narė, rajono merijos Socialinės paramos ir sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Danutė Grabauskienė.

Tačiau tokios kategoriškos nuomonės laikosi ne visi Vilkaviškio šeimų tarybos nariai. Politikės ir pedagogės Birutės Šeimienės nuomone, įstatyme gal ir vertėtų įtvirtinti nuostatą, kad vaikai iki 10 metų negalėtų būti vieni paliekami namie. "Tėvai galėtų susirasti kokią tetukę, močiutę ar dar ką nors, kas pažiūrėtų vaikus, jei patys dirba. Nemanau, kad tai taptų didžiule problema", - sakė ji.

Tėvai mato geriau

Pataisoms nelinkęs pritarti ir Lietuvos tėvų forumas (LTF). Anot LTF tarybos pirmininko Audriaus Murausko, niekas geriau nei tėvai nežino apie savo vaiko brandą ir negali įvertinti jo savarankiškumo.

"Vaikas niekada netaps savarankiškas, jei savarankiškumas ir atsakomybė nebus vystomi. Jei nuo pat kūdikystės iki paauglystės vaiką vedžiosime už rankos, neleisime jam daug ko išbandyti, patirti, atsakomybės jausmas neatsiras. Šiltnamio sąlygomis augintas vaikas, išėjęs į gyvenimą, niekada netaps savarankiškas", - pažymėjo A.Murauskas.

Pasak jo, kiekvienas tėvas bei motina mato, jaučia, kiek kuris vaikas yra savarankiškas. Juolab kad kelis vaikus auginančioje šeimoje kiekvieno jų savarankiškumas išugdomas skirtingu laiku. Be to, ir tėvai elgiasi skirtingai, jei mato, kad vaikas yra dar nepakankamai savarankiškas. Vieni į pagalbą pasitelkia jau ūgtelėjusius vaikus, kiti - senelius ar net kaimynus.

A.Murausko įsitikinimu, teisiškai reglamentuoti, nuo kiek metų vaiką galima palikti vieną namie, nėra visiškai pagrįsta. Mat ir kai kuriems dešimtmečiams reikalinga "budri akis".

Netraukti ant vieno kurpalio

Ne vieną dešimtmetį Marijampolės merijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja dirbanti Nijolė Popierienė LŽ teigė galinti pritarti tik vienam siūlomų pakeitimų - reikalavimui, kad visi paaugliai iki 14 metų po 10 valandos vakaro būtų namie ar būtų prižiūrimi suaugusiųjų. Tai ypač aktualu per vasaros atostogas, kai daugelis tėvų "atsipalaiduoja" ir net mažamečiams vaikams leidžia šlaistytis gatvėmis iki vidurnakčio ar dar gerokai po jo.

Kitus pakeitimus N.Popierienė vertina kritiškai. Pasak jos, negalima visų šeimų traktuoti vienodai. Yra labai daug gražių, tvarkingai gyvenančių, deramai vaikus auklėjančių daugiavaikių šeimų. "Negalima manyti, kad jei jau šeimoje auga trys ir daugiau vaikų, tai ji yra asociali ir be mūsų ar policijos įsitraukimo nesugebės deramai išauklėti vaikų. Kaip tokios šeimos sugebėdavo tvarkytis anksčiau, taip sugebės ir dabar. Tik nereikia joms trukdyti. Tai būtų jau žmogaus teisių pažeidimas. Šeimai būtina padėti, jei jai to reikia, bet negalima kištis į jos vidaus reikalus, jeigu jokios pagalbos nereikia", - tvirtino N.Popierienė.

Jos teigimu, normalios šeimos pasirūpina vaikais taip, kad šie neliktų be suaugusiųjų dėmesio, tad nereikia jų be reikalo gąsdinti. O probleminių šeimų kontrolė yra būtina.

Reikia radikalesnių permainų

Pakeitimų iniciatoriai siūlo tėvams patiems rodyti daugiau iniciatyvos kuriant įvairius vaikų dienos centrus, kooperuotis gyvenantiesiems kaimynystėje ir pakaitomis prižiūrėti atžalas. Tačiau LŽ kalbinti pašnekovai tokius siūlymus vertino labai skeptiškai. LTF vadovo A.Murausko nuomone, valstybė ne nuo to pradeda reguliuodama vaikų ir tėvų santykius.

"Gal pirmiausia reikėtų galvoti apie vaikų užimtumą, kad jiems nereikėtų namie būti vieniems tuo metu, kai tėvai dirba. Įsivaizduokite vienišą mamą, kuri viena augina kelis vaikus. Kaip ji gali organizuoti vaikų priežiūrą ar pati juos prižiūrėti, jei jai reikia dirbti?" - klausė A.Murauskas.

Todėl LTF siūlo į šią problemą pažvelgti kiek kitaip - pertvarkyti ugdymo įstaigų darbą taip, kad jos taptų dienos mokyklomis. A.Murausko nuomone, vaikai iš mokyklos galėtų išeiti 17-18 valandą, ir jų ugdymas vyktų ne iki 13 ar 14 valandos, suskaidytas į 45 minučių pamokas, kaip yra dabar, o ilgiau. Vaikai mokykloje lėtesniu tempu įgytų žinių ir mokytųsi jas pritaikyti. Vaikams nereikėtų papildomai dirbti namie ruošiant namų darbus.

Susiejus formalų ir neformalų ugdymą, vaikas būtų ruošiamas realiam gyvenimui, o ne tik "kemšamas" akademinių žinių, kad ateityje išlaikytų egzaminus.

"Dabar stengiamasi problemą spręsti ne iš esmės, o einama lengviausiu keliu - apdalyti baudomis tėvus ir įsivaizduoti, kad reikalas jau sutvakytas. Pripažįstame, kad Lietuvoje yra asocialių šeimų, socialiai neatsakingų tėvų, ir jų vaikų auklėjimas tikrai yra problemiškas. Tačiau tokiems tėvams skiriamos baudos jų neauklėja, nedaro jiems jokios įtakos. Tad toks įstatymas sutrikdytų tik tvarkingų tėvų gyvenimą. Siūlomos priemonės tėvams yra ne naudingos, bet žalingos", - pažymėjo A.Murauskas.

Siūlo žvelgti plačiau

N.Popierienė priminė, kad prieš beveik porą dešimtmečių Marijampolėje jau buvo nustatyta vaikų buvimą viešose vietose nakties metu drausminanti tvarka. Tačiau labai greitai paaiškėjo, kad to neužtenka. Reikia, kad kas nors turėtų įgaliojimų prižiūrėti, kaip tos tvarkos laikomasi.

Todėl, jos įsitikinimu, kartu su minėtu įstatymu turėtų būti keičiami ir kiti įstatymai, pirmiausia - Policijos veiklos. Būtent policijos pareigūnams tektų didžiausia atsakomybė už tai, kaip laikomasi naujosios tvarkos. Jie privalo turėti tiksliai apibrėžtą veiksmų modelį, žinoti, ką ir kaip konkrečiu atveju daryti.

"Reikalingas kompleksinis sprendimas, panašus į tą, kuris radosi priėmus įstatymų pakeitimus dėl smurto artimoje aplinkoje. Kai tebuvo kaitaliojami tai vienas, tai kitas įstatymas, problema nepajudėdavo iš mirties taško", - sakė N.Popierienė.

Pasak vilkaviškietės pedagogės B.Šeimienės, daugelyje Europos šalių vaikai gatvėmis po pamokų nebindzinėja. Vienur vaikų iki 7 metų negalima palikti be suaugusiųjų priežiūros, kitur - iki 10 metų. O Didžiojoje Britanijoje ir JAV pasirinkta 12 metų amžiaus riba.

Tad, anot jos, kartu su griežtais reikalavimais Lietuvoje turėtų būti priimti ir įstatymų pakeitimai, kurie užtikrintų didesnes socialines garantijas vaikus auginantiems tėvams. "Gal reikėtų už kiekvieną išaugintą vaiką dirbusiai motinai vėliau keletu procentų padidinti senatvės pensiją", - svarstė B.Šeimienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"