TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Trys balsavimai viename: racionaliau ir pigiau

2013 04 27 6:00
Z.Vaigausko nuomone, jei dveji rinkimai ir referendumas vyktų vieną dieną, visiems būtų tik į naudą, nors žmonėms kiltų tam tikrų nepatogumų. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Ateinančių metų gegužę Lietuvoje vyks dveji rinkimai ir, kaip planuojama, referendumas. Akivaizdu, kad rinkėjus prie balsadėžių sukvietus vieną dieną jų aktyvumas būtų kur kas didesnis, o valstybės kišenė liktų pilnesnė.

Šiemet kiek pailsėjus po rėksmingų rinkimų kampanijų, kitąmet teks balsuoti su triguba jėga. Praėjus penkeriems metams, gegužės mėnesį vėl reikės rinkti naują šalies prezidentą ir krašto atstovus į Europos Parlamentą (EP). Be to, praėjusią savaitę Seimas ėmėsi referendumo, kurio metu būtų keičiamas Konstitucijos straipsnis, iniciatyvos. Jį siūloma rengti kartu su prezidento rinkimais, kuriems Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) parinko tris datas - gegužės 11, 18 arba 25-ąją. Kol kas nepatvirtinta ir galutinė, kiek paankstinta, rinkimų į EP data. Tačiau beveik neabejojama, kad europarlamentarai bus renkami gegužės 25 dieną. Tiek politikai, tiek rinkimų organizatoriai sutaria, kad rinkėjus prie balsadėžių sukvietus vieną dieną jų aktyvumas būtų kur kas didesnis, o valstybės kišenė liktų pilnesnė. Vien referendumo, rengiamo kartu su rinkimais arba atskirai, kaina skiriasi septynis kartus.

Rinkėjams patogiau

VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas mano, kad jei dveji rinkimai ir referendumas vyktų vieną dieną, visiems būtų tik į naudą. "Žinoma, tam tikrų nepatogumų kiltų. Rinkėjams, gavusiems tris biuletenius, būtų sunkiau apsispręsti, už ką balsuoti, prie balsadėžių susidarytų eilės. Ir komisijų nariams tektų gerokai paplušėti. Tačiau rinkimų išskyrimas valstybei kainuoja labai brangiai", - LŽ sakė VRK vadovas. Jis priminė, kad analogiška situacija buvo pernai, per pirmąjį Seimo rinkimų turą. Tuomet žmonės balsavo už daugiamandatės ir vienmandačių apygardų kandidatus bei pasakė savo nuomonę referendume dėl atominės elektrinės. Šis referendumas valstybei atsiėjo maždaug 2 mln. litų. Jei jis būtų surengtas vienas, reikėtų apie 14-15 mln. litų. "Be jokios abejonės, bendri renginiai rinkimus atpigina. Dirba tos pačios sudėties komisijos, tinka tie patys sąrašai, rinkėjų kortelės. Be to, ir rinkėjams tereikia ateiti kartą. Kadangi yra dėl ko balsuoti, jie būna kur kas aktyvesni", - pažymėjo Z.Vaigauskas. Pasak jo, tai į naudą EP rinkimuose, kur aktyvumas būna itin mažas. Tačiau tai ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos problema.

...

Z.Vaigauskas prognozuoja, kad pasibaigus sunkmečiui rinkimai pradės brangti. Anot jo, dabar aptarinėjamas būsimas biudžetas, kuriame rinkimų išlaidas numatyta grąžinti į 2009 metų lygį, kai VRK buvo skiriama 28 mln. litų.

Geriau referendumui

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Julius Sabatauskas sutiko, kad rinkėjams kur kas patogiau, kai kartu vyksta keli balsavimai ir nereikia vaikščioti savo valios pareikšti kas mėnesį. Be to, aktyvumas gali turėti įtakos ir referendumo rezultatams. "Referendumas laikomas įvykusiu, kai ateina daugiau kaip pusė balsavimo teisę turinčių piliečių. Todėl rengiant jį drauge su kitais rinkimais, ypač prezidento, tikrai didesnė tikimybė, kad referendumas įvyks. Žinoma, kitas klausimas, ar bus rezultatyvus", - teigė parlamentaras.

Jis mano, kad planuojamam referendumui galima būtų pateikti ir daugiau klausimų, ne tik tą, kuris pasiūlytas Seime, - dėl dvigubos pilietybės. J.Sabatausko nuomone, rinkėjų būtų galima klausti ir dėl referendumo rengimo iniciatyvos, nes surinkti 300 tūkst. parašų, kad jis vyktų, nelabai realu. "Galbūt būtų prasminga klausti ir dėl įstatymų iniciatyvos teisės, nes dabar inicijuoti statymo pataisas turi 50 tūkst. piliečių", - sakė TTK vadovas. Kartu jis pabrėžė, kad labai didelę reikšmę referendumo sėkmei turės jam pateiktų klausimų formuluotė.

Datas dar tikslins

Pagal Konstituciją eiliniai prezidento rinkimai vykdomi paskutinį sekmadienį likus dviem mėnesiams iki Respublikos prezidento kadencijos pabaigos. Kaip sakė Z.Vaigauskas, VRK parinktas šių rinkimų datas "dar nagrinės" Seimo teisininkai.

Galutinis sprendimas dėl EP rinkimų turėtų paaiškėti gegužės pabaigoje. Beveik neabejojama, kad europiečiai už EP narius balsuos ateinančių metų gegužės 22-25 dienomis (kiekviena ES šalis iš šių dienų gali pasirinkti norimą, Lietuvoje rinkimai tradiciškai vyksta sekmadienį). Argumentas paankstinti EP rinkimus, kurie anksčiau planuoti birželio 5-8 dienomis, buvo kaip tik tuo metu prasidėsianti Sekminių savaitė. Tuo metu daug žmonių Europoje atostogauja, todėl aktyvumas gali būti labai mažas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"