Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Trys raidės Vyriausybės neišgąsdino

 
2017 06 20 6:00
Eugenijus Jovaiša: “Nuosekliai laikysiuosi “Talkos” suformuluotos nuostatos. Kitaip balsuoti negaliu."
Eugenijus Jovaiša: “Nuosekliai laikysiuosi “Talkos” suformuluotos nuostatos. Kitaip balsuoti negaliu." Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Vyriausybė tarė žodį dėl dviejų pasiūlymų koreguoti asmenvardžių rašybą asmens dokumentuose. Vakar palaimintas projektas, kuris atvertų kelią pirmajame paso puslapyje juos rašyti su trimis lotyniškomis raidėmis – w, x ir q. Tačiau Seimo sprendimas gali būti ir kitoks.

„Pritarėme projektui, pagal kurį pirmajame puslapyje asmenvardžius būtų galima rašyti ta kalba, kuria yra rašoma originali žmogaus pavardė“, – vakar sakė premjeras Saulius Skvernelis. Pataisos leistų vardą ir pavardę nelietuviškais rašmenimis pagrindiniame paso puslapyje rašyti santuokas su užsieniečiais sudariusiems ir jų pavardes įgijusiems šalies piliečiams bei jų vaikams, taip pat Lietuvos lenkams.

Kitas projektas, kuriuo pavardžių rašybą nelietuviškais rašmenimis siūlyta įteisinti antrajame asmens dokumento puslapyje, palankaus Vyriausybės vertinimo nesulaukė.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) gegužę paskelbė, kad pagrindiniame dokumento puslapyje asmenvardžiai gali būti rašomi nelietuviškais rašmenimis, jeigu tai asmenys, kurie yra sudarę santuoką su užsienio piliečiais, arba tai yra Lietuvos pilietybę įgiję užsieniečiai. Pataisų, kurios leistų ir Lietuvos lenkams pavardes rašyti su raidėmis w ar x, kalbininkai nevertino, nes, anot jų, iš projekte pateiktų formuluočių neaišku, kokiems asmenims būtų suteikiama teisė vardus ir pavardes rašyti ne lietuvių kalbos rašmenimis ir kiek tokių asmenų būtų.

Pozicijos nekeičia

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas „valstietis“ Eugenijus Jovaiša spėjo, kad po Vyriausybės pateiktos išvados parlamentarai gali pritarti vadinamajam Andriaus Kubiliaus ir Gedimino Kirkilo variantui. Tačiau jis pats tikino neketinantis išsižadėti idėjų, su kuriomis į Seimą ėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Tada „valstiečiai“ deklaravo remiantys visuomenininkų iniciatyvinės grupės „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“ asmenvardžių rašybos projektą, kurį savo parašais prieš porą metų parėmė 70 tūkst. šalies piliečių. Tiek šis, tiek analogiškas kelių konservatorių projektas siūlė remtis Latvijos pavyzdžiu – lotyniškus rašmenis leisti kitame dokumento puslapyje.

„Nuosekliai laikysiuosi „Talkos“ suformuluotos nuostatos. Kitaip balsuoti negaliu. Nemanau, kad tai teisingas politinis žingsnis“, – „Lietuvos žinioms“ sakė parlamentaras.

Jis teigė naujausioje VLKK išvadoje pasigedęs aiškaus atsakymo į Konstitucinio Teismo (KT) komisijai pateiktą klausimą, kaip siūlomi pakeitimai gali paveikti lietuvių kalbą, jos struktūrą, logiką. „VLKK nereikia politikuoti, tik atsakyti į pateiktą klausimą. Aš tokio atsakymo neradau“, – sakė E. Jovaiša. Jis neatmetė galimybės, kad LVŽS frakcijos nariai dėl asmenvardžių balsuos individualiai.

Jėgos – apylygės

Anot Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) nario, vieno iš antrojo projekto autorių Audroniaus Ažubalio, nėra nieko blogiau, kai politikai pradeda kištis į kalbos reikalus. „Matome pavyzdį, kai mėginama priimti sprendimą, kuriam iš esmės nepritaria visi garsiausi kalbininkai. Galbūt ir galima eksperimentuoti kitose srityse, bet kai tai daroma su kalba ir dar Kalbos metais, atrodo apgailėtinai“, – „Lietuvos žinioms“ sakė jis.

Konservatoriaus teigimu, „save gerbianti valstybė didžiuojasi savo kalba ir nemėgina jos velti į politines intrigas“. A. Ažubalis stebėjosi, kad VLKK ir taip gana ilgai atsilaikė politikų spaudimui. Ir dabar VLKK numatytos išimtys, jo žodžiais, nėra imperatyvas, o tik galimybė.

Nors vadinamąjį A. Kubiliaus ir G. Kirkilo projektą savo parašais parėmė daugiau kaip pusė Seimo narių, o kitą – vos šeši jo autoriai konservatoriai, abiejų dokumentų šalininkų jėgos parlamente yra apylygės. Didžiausia priešprieša dėl šių projektų yra valdančiųjų „valstiečių“ ir opozicinių konservatorių frakcijose.

Seime per minėtų projektų pateikimą gegužės pradžioje už pirmąjį balsavo Liberalų sąjūdžio bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai, visi, išskyrus vieną, socialdemokratai. Už šį liberalesnį projektą buvo didesnė dalis TS-LKD frakcijos bei mažiau nei pusė LVŽS frakcijų narių. Tarp jų buvo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir premjeras S. Skvernelis. Alternatyvų dokumentą, be kelių konservatorių, parėmė „tvarkiečiai“, didesnė dalis „valstiečių“ su frakcijos seniūnu Ramūnu Karbauskiu priešakyje.

Griežta tvarka

Šiuo metu Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato, kad piliečių dokumentuose vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis. Lietuvos teismai yra priėmę keletą sprendimų, įpareigojančių Lietuvos piliečių pasuose ir tapatybės kortelėse įrašyti pavardes ir nelietuviškais rašmenimis, bet migracijos valdybos atsisako tai daryti, motyvuodamos įstatymo viršenybe prieš teismų sprendimus.

KT 2014 metais paskelbė, kad nustatydamas vardo ir pavardės rašymo pase taisykles Seimas turi gauti aiškiai išdėstytus lietuvių kalbos specialistų pasiūlymus, į kuriuos įstatymų leidėjams atsižvelgti privalu. Seimo stalčiuose dūla dar trys nuo ankstesnių kadencijų užsilikę asmenvardžių rašybos projektai. Jie analogiški dabar svarstyti pradėtiems teisės aktams.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"