TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Tūkstančių paieškose - kaltinimai antstolei

2012 04 16 6:49

Ar įmanoma, kad nemenką sumą išieškoti turėjusi antstolė būtų klastojusi dokumentus, slėpdama savo klaidas? Vilnietis Benas Krasniauskas, tik neseniai sužinojęs, kad prieš beveik 10 metų antstolė teismui nurodė visiškai įvykdžiusi 76 tūkst. litų sumos išieškojimą, bet pinigų akyse taip ir neregėjęs, įsitikinęs, kad tai - realu.

"Štai kokioje neva teisinėje valstybėje mes gyvename, kur visokios blakės gali savintis kitų pinigus. Gal vėl turėsiu iš naujo įrodinėti teisybę ją pamynusiuose teismuose?" - taip beveik prieš metus laiške prezidentei Daliai Grybauskaitei rašė vilnietis B.Krasniauskas. Prieš kelias savaites jis vis dėlto kreipėsi į teismą siekdamas išsiaiškinti, ar prieš dešimtmetį jo interesams - susigrąžinti priteistą beveik 80 tūkst. litų skolą - atstovauti turėjusi antstolė Daiva Prunskienė sąžiningai atliko savo pareigas.

"Siekiu paprasčiausio teisingumo. Į teismą kreipiausi, nes iš surinktos informacijos man susidarė įspūdis, kad antstolė D.Prunskienė jau prieš dešimtmetį mano bylą siekė nutraukti. Buvo padaryta taip, kad negalėčiau reikalauti teisingumo", - LŽ tvirtino B.Krasniauskas.  

Nauji įrašai senoje byloje

Praėjusiais metais B.Krasniauskas sužinojo, kad antstolė D.Prunskienė jai pavestą bylą, kurioje vilniečio naudai turėjo išieškoti 75945,12 litų iš buvusios jo darbovietės - vokiško kapitalo įmonės "Heise", dar 2003-iaisiais grąžino teismui nurodydama, kad ji "pilnai įvykdyta". Tuo metu antstolių veiklą kontroliuojančiai Teisingumo ministerijai (TM) buvo pateikta kita informacija - esą vykdomoji byla užbaigta, ieškovui grąžinus teismo vykdomąjį raštą su turto neradimo aktu.

Mažas niuansas: toks antstolės raštas B.Krasniausko nepasiekė, o apie tai, kad jo ieškinys neįvykdytas, jis sužinojo tik pats ėmęsis intensyviai domėtis, kaip vyksta procesas.

Dar daugiau: pradėjęs rinkti dokumentus vilnietis pastebėjo, kad vykdomajame rašte, antstolės grąžintame teismui, jokio įrašo apie turto išieškojimo negalimumą ar grąžinimą išieškotojui nėra. Tai matyti ir B.Krasniauskui pernai pateiktoje teismo oficialiai patvirtintoje 2003 metų dokumento kopijoje.

Tačiau dabar dokumento originale ties punktu "Teismo antstolio atžymėjimai apie sprendimo įvykdymą arba apie vykdomojo rašto grąžinimą išieškotojui, nurodant grąžinimo priežastis" puikuojasi 2003 06 10 data pažymėtas įrašas. "Išieškojimo negalimumo aktas. Grąžinta išieškotojui", - byloja jis. Šis įrašas patvirtinamas D.Prunskienės parašu - visai kitokiu, nei ji dėdavo 2003 metais. Tačiau keistai panašiu į dabartinį antstolės parašą.

"Man kyla įtarimų, kad antstolė klastojo dokumentus - t. y., pradėjo juos klastoti, kai faktai pradėjo lįsti į viešumą. Manau, mėgindama taisyti savo klaidas antstolė pridarė dar daugiau bėdų", - svarstė B.Krasniauskas.

Antstolė D.Prunskienė LŽ tvirtino negalinti tiksliai pasakyti, kad atsirado abejonių sukėlę įrašai, bet griežtai neigė B.Krasniausko jai metamus įtarimus. "Visi įrašai yra padaryti, kada jie turi būti padaryti, arba jie turi būti padaryti, jeigu jų nėra. Įrašų reikėjo, kadangi tas pats dokumentas turėjo būti vykdomas, ir aš turėjau būtinai padaryti, kadangi kitaip negaliu grąžinti dokumentų nei į teismą, nei išieškotojui", - aiškino antstolė.

Kalbėdama apie skirtingus dokumentuose aptinkamus jos parašus, antstolė tai aiškino labai dažnai atliekamu šiuo procesu. "Įsivaizduokite, kiek parašų dedu per dieną. Neseniai buvau notarinėje kontoroje, ten irgi pastebėjo: antstole, jūsų parašas keičiasi. Sakau, jūs tiek dėtumėte parašų, tai tikrai jis gali keistis", - teigė D.Prunskienė.

Užsitęsęs atleidimas

Daugiau kaip dešimtmetį trunkanti B.Krasniausko istorija prasidėjo 1998-aisiais jam įsidarbinus leidybos ir prekybos leidiniais įmonėje "Heise". Po kelių mėnesių, 1999-ųjų pradžioje, pagrindinės įmonės akcininkės - Vokietijos bendrovės "Verlag Heinz Heise" - steigėjo Christiano Heise sprendimu B.Krasniauskas tapo įmonės direktoriumi.

"Pradėjęs eiti pareigas supratau, kad įmonėje dėl buvusių vadovų kaltės susiklosčiusi kritinė situacija. Suderinęs su pagrindiniu steigėju užsakiau įmonės auditą. Jo rezultatai patvirtino, kad "Heise" padėtis prasta: nustatyta įvairių finansinių pažeidimų, taip pat susijusių ir su buhalterine apskaita, užfiksuota skolų Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), "Sodrai". Supratę, kad padėtis bloga ir dėl to gali būti pradėti teisėsaugos tyrimai dėl finansinių nusižengimų, akcininkai iš Vokietijos nusprendė į "Heise" nebeinvestuoti. Pagal įmonės įstatus buvo paskelbta apie pradedamą likvidaciją", - pasakojo B.Krasniauskas.

Atsisakęs tapti įmonės likvidatoriumi ir nutaręs išeiti iš darbo "Heise" direktorius įsivėlė į ilgus ginčus su bendrovės steigėjais. 1999-ųjų pabaigoje parašęs prašymą atleisti iš darbo ir apie tai pats informavęs "Sodrą", Darbo inspekciją ir net bendrovę įregistravusią Ūkio ministeriją, šį žingsnį įteisinančio "Heise" akcininkų sprendimo vyriškis laukė beveik metus. Tik 2000-ųjų lapkritį B.Krasniauskas gavo įmonės pranešimą, kad yra atleistas nuo tų metų birželio, o įmonės likvidatore skiriama Liuda Mozolienė. Netrukus buvęs vadovas jai perdavė įmonės antspaudą, dokumentus ir žodžiu sutarė, kad bus oficialiai atleistas nuo 2000-ųjų lapkričio 24 dienos, bet ir šis veiksmas užsitęsė.

Beveik dvejus metus iš darbo neatleistas, bet pajamų iš jo negavęs B.Krasniauskas kreipėsi į teismą, šis patenkino jo ieškinį, priteisdamas iš bendrovės "Heise" 78,9 tūkst. litų. Taip pat 2001 metų balandžio 23 dieną buvo išduotas teismo vykdomasis raštas, pateiktas vykdyti Teismo antstolių kontorai prie Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo. Netrukus B.Krasniausko naudai buvo išieškota apie 3 tūkst. litų. Tačiau šia suma viskas ir baigėsi.

Skolininkų ieškoti neskubėjo

2002-ųjų vasarą įsigaliojus naujai Antstolių įstatymo redakcijai antstolių kontoros prie apylinkių teismų buvo likviduotos, o nebaigtos bylos perduotos privatiems antstoliams. B.Krasniausko byla atiteko antstolei D.Prunskienei.

"Iš vykdomosios bylos medžiagos kopijos matyti, kad D.Prunskienė, 2003 metais perėmusi vykdomąją bylą, iš esmės atliko vienintelį vykdymo veiksmą - 2003-iųjų kovą priėmė patvarkymą dėl skolininko lėšų arešto jo sąskaitoje, o tų pačių metų birželį surašė turto neradimo aktą. Tačiau ji nepareikalavo skolininkės bendrovės vadovo ar likvidatoriaus pateikti duomenis apie įmonės turimą ar tretiesiems asmenims priklausantį turtą, lėšas kredito įstaigose", - piktinosi B.Krasniauskas.

Vyriškio teigimu, jis, kaip buvęs įmonės vadovas, turėjo duomenų, kad vykdymo proceso pradžioje "Heise" dar valdė šiek tiek turto, be to, tretieji asmenys buvo jai skolingi už suteiktas paslaugas ir prekes - iš viso turto ar lėšų suma galėjo sudaryti apie 140 tūkst. litų. Šiuos duomenis patvirtina ir vykdomojoje byloje esantys bendrovės finansinės apskaitos dokumentai.

Dar daugiau - Lietuvoje "Heise" įsteigusios Vokietijos kompanijos "Verlag Heins Heise" antrinė bendrovė "Heise Medien Gruppe" tuo metu investavo, o 2006-aisiais perėmė kitos mūsų krašto leidybos įmonės valdymą. B.Krasniausko teigimu, naujojoje bendrovėje buvo įdarbinti buvę "Heise" darbuotojai, o galbūt perduotas ir likviduojamos įmonės turtas.

"Man susidarė įspūdis, kad tada, 2003 metais, antstolė, ko gero, nieko nedarė, kad B.Krasniausko naudai būtų išieškotos priteistos lėšos. Dabar ką nors pataisyti jau sunkiai įmanoma, nes turto nebeliko", - LŽ aiškino B.Krasniausko interesams atstovaujantis advokatas Vytautas Griežė.

Pats B.Krasniauskas svarsto, kad vertinant situaciją galima būtų įtarti: galbūt tarp likviduojamos įmonės atsakingų asmenų ir antstolės buvo sudarytas susitarimas bylą gražiai užbaigti? Ir ar ne dėl to jis 10 metų nesulaukė pranešimo, kad "Heise" nebeturi turto, tad jo išieškojimas neįmanomas?

Kaip tvirtina antstolė D.Prunskienė, pranešimas apie išieškojimo negalimumą B.Krasniauskui buvo išsiųstas dar 2003-iaisiais. Tačiau jį įteikti turėjusiam kurjeriui vidury dienos neradus vyriškio namie, buvo konstatuota, kad... išieškotojo buvimo vieta nežinoma. Dar kartą paieškoti B.Krasniausko antstolė nežinia kodėl nesiėmė. Vietoj to ji neįteiktą patvarkymą dėl vykdomojo rašto grąžinimo jau po kelių dienų, net nelaukdama patvarkymo apskundimo termino pabaigos, perdavė teismui, nurodydama, kad ieškinys "pilnai įvykdytas".

"Tokių neteisėtų veiksmų visuma kelia pagrįstų abejonių, ar vykdomasis raštas su turto išieškojimo negalimumo aktu man apskritai buvo išsiųstas, nes vykdomajame rašte net nebuvo įrašo apie turto išieškojimo negalimumą. Vykdomajame rašte šis įrašas atsirado tik praėjusiais metais", - piktinosi B.Krasniauskas.

Sukruto po 10 metų

Aktyviai veikti D.Prunskienė, kaip matyti iš LŽ turimų dokumentų, ėmėsi praėjusią vasarą, B.Krasniauskui pradėjus aktyviai domėtis savo turto likimu. Praėjusių metų birželį susigrąžinusi vykdomąjį raštą iš Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo archyvo, antstolė atnaujino vykdomąją bylą ir surinko informaciją iš registrų, VMI, "Sodros", bendrovės "Heise" likvidatorės.

Padėtis daugiau nei įdomi: bendrovė "Heise", pradėta likviduoti dar 1999-aisiais, dabar likviduojamos įmonės statuso neturi. Ji taip pat nežymima kaip bankrutavusi, bankrutuojanti, reorganizuojama ar panašiai. Formaliai ši bendrovė ir dabar gali būti laikoma veikiančia, nors nuo 2000-ųjų neteikia finansinių ataskaitų, neturi veikiančio vadovo. T. y. "Heise" šiuo metu atitinka visus įmonės-vaiduoklio simptomus.

Vis dėlto antstolei D.Prunskienei, kitaip nei prieš dešimtmetį, pavyko rasti ir kadaise "Heise" likvidatore paskirtos L.Mozolienės (dabar L.Villis) kontaktus. Įdomu, kad antstolė su šia kurį laiką užsienyje gyvenusia moterimi, apie kurią duomenų neturėjo net ankstesni jos bendradarbiai, susirašinėjo elektroniniu paštu. L.Villis tokiu neformaliu būdu nurodė, kad "Heise" likvidatore ji tebuvusi trumpai, paskui pareigas ir dokumentus perdavusi kitam žmogui, kurio pavardės nebeatsimenanti. Ir nors buvusi likvidatorė iki šiol neįvykdė reikalavimo pateikti įgaliojimų perdavimo dokumentus, neužfiksuota duomenų, kad ji atsiliepė į raginimą asmeniškai atvykti į antstolės kontorą, įstatymu nustatytos sankcijos, apimančios ir gana svarią baudą, jai nebuvo pritaikytos.

Atlikusi jau minėtus veiksmus antstolė D.Prunskienė praėjusių metų gruodį išieškojimo negalimumo aktu konstatavo, kad bendrovė "Heise" išieškotino turto neturi, ir grąžino vykdomąjį raštą. Anksčiau B.Krasniausko aptiktą įrašą, kad 76 tūkst. litų išieškojimas "pilnai įvykdytas", ji aiškino buvus "elementaria ir neesmine klaida".

Kaltina siekiu pasipelnyti

"Dėl antstolės neveikimo 2003 metais ir tolesnių neteisėtų veiksmų išieškojimas tapo neįmanomas, ir tuo man padaryta didelė žala. Šiuo metu skolininkas turto neturi ir išieškoti lėšų nėra galimybės. Manau, kad teismo priteista skola neišieškota dėl antstolės netinkamo pareigų vykdymo, t. y. dėl jos kaltės. Kaltininkė privalo tą žalą atlyginti", - rašoma prieš kelias savaites teismui perduotame B.Krasniausko ieškinyje. Vyriškis, apskundęs 10 metų nevykdytą išieškojimo procesą, iš antstolės D.Prunskienės siekia prisiteisti 75945,12 litų žalos atlyginimą ir 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

"Jeigu ruošiate straipsnį, labai gerai pagalvokite, - LŽ pareiškė antstolė D.Prunskienė. - Prieš tai tą pačią bylą vykdę antstoliai taip pat pasirašė ir turto neradimo, ir išieškojimo negalimumo aktus - kodėl jis jų netraukia atsakomybėn? Kodėl jis traukia mane vieną po 10 metų? Kodėl kreipiasi, kad jam vėl išieškojimą daryčiau iš likviduojamos įmonės? Iš ko tuos pinigus išieškoti? Jeigu tie pinigai būtų buvę, jeigu kažkoks turtas būtų buvęs ir dingęs, suprantu, kad tokiu būdu galėjo atsirasti kažkokia žala. Bet iš kur čia kažkokia žala?"

Antstolės manymu, B.Krasniauskas į teismą ją padavė siekdamas pasipelnyti. "Esu įsitikinusi, kad tą bylą tikrai laimėsiu, nes šitokiu būdu pasipelnyti - aš neturiu žodžių. Jis žino, kad esu drausta, ir draudimo kompanija už tai moka. Įsivaizduokite, koks čia yra pasipelnymas!" - tvirtino antstolė.

B.Krasniauskas aiškino, kad apie žalos atlyginimą iš privalomojo antstolių civilinio draudimo lėšų prakalbo pati D.Prunskienė. "Antstolė mums (ieškovui ir jo advokatui - red.) sakė: net jeigu pralaimėsiu, vis tiek padengs draudimo sistema. Antstolė taip pat teigė, kad ją gins TM, nes jos nusižengimų nerasta - esą tai nustatė kažkoks tyrimas. Bet aš juk nesikreipiau, kad būtų pradėtas tyrimas!" - tvirtino jis LŽ.

Teismai antstoliams švelnūs

TM į šį konfliktą, kurį B.Krasniausko advokatas V.Griežė apibūdino kaip precedento iki šiol neturinčią bylą, veltis, regis, nėra linkusi. Dar praėjusiais metais, antstolės ir ieškovo konfliktui įsisiūbuojant, teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus (to paties, kuris tik paskirtas į postą patikino neketinantis konfrontuoti su antstoliais) patarėja ryšiams su visuomene Vaida Vincevičiūtė LŽ nurodė, kad prižiūrėti, ar antstoliai nevykdo finansinių nusikaltimų, gali ikiteisminį tyrimą kontroliuojančios institucijos.

"Už padarytus nusižengimus ir pažeidimus antstoliams gali būti taikoma drausminė, civilinė, administracinė ir baudžiamoji atsakomybė. Kadangi nuo nusižengimo praėjo daugiau nei metai, drausminė byla šiai antstolei negali būti keliama, tačiau gali būti taikoma civilinė arba baudžiamoji atsakomybė, jeigu, žinoma, būtų pagrindas ir įrodyta kaltė", - rašė V.Vincevičiūtė.

Kaip įrodinėjama antstolių kaltė, dar 2006 metais, komentuodamas Žmogaus teisių stebėjimo instituto atliktą antstolių veiklos tyrimą, apibūdino dabar jau anapilin išėjęs teisininkas Kęstutis Čilinskas. "Teismai labai silpnai kontroliuoja antstolius. Iki dabar tarp teisėjų ir antstolių išlikęs labiau bendradarbiavimo nei kontroliavimo modelis. Tiktai aukštesnės instancijos teismai imasi sprendimų, kuriais mėgina pastatyti antstolius į tą teisinę padėtį, kurioje jie turėtų būti, kad nepiktnaudžiautų savo teisėmis", - 2006-aisiais kalbėjo žymus teisininkas.

Tokius samprotavimus pagrindžia 2009 metais garsiai nuskambėjęs (bet savo esme niekuo neišskirtinis) teismo sprendimas. Tąkart Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas atleido nuo realios bausmės buvusį Lietuvos antstolių garbės teismo pirmininką Vytenį Stungurį, nors ir konstatavo, kad jis "diskreditavo antstolio vardą, sumenkino visų antstolių autoritetą ir prestižą bei padarė žalos valstybei". V.Stungurys, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi ir praturtėjęs dėl bankuose laikytų iš skolininkų išieškotų, bet ieškovui kurį laiką neperduotų, pinigų palūkanų, bausmės išvengė, nes už jį laiduoti sutiko "teismo pasitikėjimo verta" Lietuvos antstolių rūmų prezidentė Inga Karalienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"