TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Tūkstantmečio miglose klaidžioja milijonai

2009 02 03 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija, veikianti prie prezidento kanceliarijos ir koordinuojanti jubiliejinius renginius, tvirtina, kad šis jubiliejus - tai mūsų tautos išėjimo iš nebūties sukaktis. O vykdomos plačios programos vienas pagrindinių principų - valstybiškumas. Tik suprantamas jis gana savitai. Jei ne pilietiški pareigūnai, daug kas ir liktų nebūtyje.

Kaip KGB laikais?

"Pabaigai klausimas Jums: "Kieno užsakymą vykdydamas Jūs, kaip KGB laikais, taip atkakliai stengiatės prieš mane surasti kokio nors "kompromato"? Gal ir Jūs atsakysite į mano klausimą?" - tokį netikėtą klausimą gavo LŽ iš Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos (toliau - Direkcija) prie Respublikos prezidento kanceliarijos direktoriaus Gedimino Ilgūno.

G.Ilgūnui atsakėme labai paprastai - yra tokia sąvoka visuomenės interesas. LŽ gavo duomenų, kad Direkcija valstybės skirtas lėšas jau ne vienus metus naudoja neefektyviai ir galbūt neskaidriai. LŽ kilo abejonių, ar Direkcijai skirtas biudžetas (2003 metais skirta virš 300 mln. litų, šiemet prašyta dar milijono) nevirto dar vienu biudžeto pelių rojumi, juo labiau kad G.Ilgūno vadovaujamas prezidento kanceliarijos padalinys visuomenės ir žiniasklaidos buvo paliktas visiškai be dėmesio, ne taip kaip "Vilniaus - Europos kultūros sostinės" vadovai.

Kai šiomis abejonėmis, tikėdamiesi, kad jos bus bent pabandytos išsklaidyti, dalijomės su G.Ilgūnu, jis čia pat pasičiupo telefono ragelį ir su kažin kokia prezidentūros kanceliarijos darbuotoja pradėjo aiškintis, kas galėjo "nutekinti" informaciją LŽ apie galimus pažeidimus. Iš pokalbio nuotrupų galima buvo suprasti, kad įtariamųjų sparčiai mažėja. Po kelių minučių G.Ilgūnas, klastingai šypsodamasis, drėbtelėjo: "Jūsų informatorė jau atleista iš darbo!"

Dirbo nepatenkinamai

"Direkcija nepaiso Valstybės kontrolės auditorių rekomendacijų, toliau pažeidinėja teisės aktus ir nesiima reikiamų priemonių, kad paslaugos (darbai) būtų atliktos laiku, taip pat direktorius neužtikrino pakankamos kontrolės leidybos ir apskaitos srityse. 2006-2007 metų nustatyti pažeidimai rodo, kad buhalterinė apskaita tvarkoma pažeidžiant teisės aktus", - rašoma Valstybės kontrolės auditorių išvadose. Teisės aktai buvo pažeidinėjami, nepaisant to, kad dar 1999 metais direktoriui G.Ilgūnui, po kelių neigiamų Direkcijos veiklos įvertinimų, už valstybės biudžeto lėšų naudojimo nepagrįstumą buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Kokie yra tie teisės aktų pažeidimai? Prezidento kanceliarija yra patvirtinusi Direkcijai etatų skaičių - jis svyravo nuo 9-ių (2005 metais) iki 11-os šiemet. "2006 metais direkcijoje buvo užimti tik 4 etatai, tai sudaro 44 proc. visų etatų, 2007 metais - 3,5 etato, tai sudaro 38,9 proc. visų patvirtintų etatų", - rašoma audito išvadoje. Svyruojant darbuotojų skaičiui, 2006-2007 metais Direkcijoje buvo neužimta daugiau kaip 50 proc. visų patvirtintų etatų. Ir tokia padėtis buvo toleruojama, žinant, kokia svarba teikiama Lietuvos vardo tūkstantmečiui. Tiesa, laisvų etatų - "mirusių sielų" - pinigai niekur neišnykdavo - juos išsidalydavo gyvosios sielos. Direktorius pavesdavo savo darbuotojams mokėti ir 100 proc. pareiginės algos dydžio priedą. Nors, pasirašydamas tokį įsakymą, G.Ilgūnas taip pat akivaizdžiai pažeidinėjo galiojančius įstatymus.

Apskritai - Direkcija ir buhalterinė apskaita - dvi nesusieinančios tiesiosios. "Buhalterinėje apskaitoje pagal autorines sutartis patirtos išlaidos pagal apmokėjimo datas nurašomos į faktines išlaidas, t. y. priėmus autorinius darbus jie apskaitoje registruojami pažeidžiant teisės aktus, reglamentuojančius apskaitos organizavimą biudžetinėse įstaigose, neteisingai pripažįstamos faktinės išlaidos ir neteisingai vedama skolų apskaita." Ir taip toliau, ir panašiai.

Visi darbuotojai turi mobiliuosius telefonus, paslaugos už juos nurašomos į faktines išlaidas atlikus apmokėjimus, neteisingai apskaitoje registruojamas skolas už ryšių paslaugas ir netinkamu laikotarpiu pripažįstamos faktinės išlaidos. 2006-2007 metais patirtos reprezentacinės išlaidos, auditorių teigimu, turėtų būti grąžintos į valstybės biudžetą, nes sprendimai dėl jų naudojimo yra visiškai neaiškūs ir niekaip neargumentuoti. Neracionaliai naudotos ir lėšos, skirtos komandiruotėms ar kvalifikacijos kėlimui.

Avansiniai mokėjimai įvairioms įmonėms ir įstaigoms ataskaitinių metų pabaigoje buvo išmokami didelėmis sumomis, jos siekė 60-90 proc. visos sumos, o tai įrodo, kad Direkcija neteisingai planuoja išlaidas, todėl ne visas lėšas spėja panaudoti, o pinigus nurašo turėdama vieną tikslą - išvengti jų grąžinimo į biudžetą. Kaip taisyklė, tokios "investicijos" dažniausiai buvo nukreiptos į lipdukų, lankstinukų ir kitų "būtiniausių" Tūkstantmečio atributų gamybą.

Direkcija nuolatos pratęsinėja sutartis su įvairiomis institucijomis ar autoriais (kai kurie pratesimai tęsiasi nuo 2004 metų), o toks įsipareigojimų perkėlimas sudaro prielaidas tam, kad ne visi numatyti darbai bus atlikti laiku, t. y. atsiranda tam tikrų rizikos veiksnių, jog ne visi leidiniai ar spaudiniai bus laiku sukurti ir tinkamu laiku - iki Lietuvos tūkstantmečio vardo minėjimo pradžios - pasieks suinteresuotas šalis.

Pavyzdžiui, 2007 metais patvirtinti asignavimai sudarė net per 216 mln. litų, tačiau spaudiniams panaudota tik 34,5 proc. skirtų lėšų.

Bendra išvada tokia - po 2008 metais atlikto audito Direkcijos veikla įvertinta nepatenkinamai. Paprasčiau kalbant, Direkcijos veikloje galima įžvelgti labai aiškius neskaidraus pinigų naudojimo ar plovimo atvejus ir tendencijas.

Jau "patenkinamai"

G.Ilgūnas visiems "kaltinimams", kaip pats apsibrėžė LŽ klausimus, turi tvirtą "alibi" - atsineša naujausią auditorių ataskaitą. Tiesa, prieš tai vyksta savotiškas žaidimas. Direktorius reikalauja LŽ turimų duomenų kopijos - tik tada duosiąs ir savo turimą ataskaitą. Tik kelis sykius perklausus, ar Direkcija esanti kokia nors įslaptinta institucija, nežinia kaip ir kur nuryjanti milijonus litų, G.Ilgūnas atlyžta ir "pagerintą" auditorių išvadą atiduoda žurnalistams.

Klausiame G.Ilgūno: "Vidaus audito pažangos stebėjimo ataskaitoje audituojamų laikotarpių vertinimai svyruoja nuo "nepatenkinamai" iki "patenkinamai". "Pažanga" akivaizdi, tačiau kas Direkcijai trukdo taip tvarkyti reikalus, kad auditorių priekaištai baigtųsi ir Direkcijos veikla būtų vertinama "gerai" ar "labai gerai"?

G.Ilgūnas tvirtina, kad 2006-2007 metų finansinio, veiklos ir valdymo audito metu buvo nustatyti kai kurie neatitikimai Direkcijos veikloje ir buvo vertinta vidaus kontrolė. Į visas audito tarnybos vyriausiosios specialistės pateiktas rekomendacijas atsižvelgta. Direkcija atsakė prezidento kanceliarijos audito tarnybos vyriausiajai specialistei apie nustatytų neatitikimų ištaisymą ir net pateikė dokumentų kopijas.

"Dėl vertinimo - jeigu įstaigos vidaus veikloje yra kokių nors neatitikimų, tai vidaus kontrolė negali būti vertinama "gerai". Dėl buvusių kai kurių buhalterinės apskaitos neatitikimų jokios žalos valstybei nepadaryta", - tikina G.Ilgūnas.

Tikslumo dėlei reikėtų priminti "Vidaus kontrolės vertinimo kriterijus ir vertinimo skalę: "patenkinama" (pastebėti atskiri struktūros, strategijos, procedūrų pažeidimai, kurie yra ar gali būti nedidelių materialinių ar moralinių nuostolių susidarymo priežastis) ir "nepatenkinama" (pastebėti struktūros, strategijos, procedūrų pažeidimai yra materialinių ar moralinių nuostolių susidarymo priežastis).

Iki aukštesnio vertinimo balo G.Ilgūno vadovaujama Direkcija tikrai netempia: net "pagerintoje" ataskaitoje pripažįstama, kad Direkcija tik stengiasi (nors ir tai sveikintina) racionaliai naudoti lėšas - tik praėjusių metų viduryje patvirtinta tarnybinių automobilių naudojimo tvarka, finansų kontrolės taisyklės, priimtas dar vienas darbuotojas. Tačiau Direkcijos nuostatų projektas iki šiol yra "prezidento kanceliarijos Teisės ir personalo skyriuje derinimo eigoje", nors Tūkstantmetis - jau čia pat. Įdomu, ar bus tas projektas baigtas derinti iki metų galo, kai pačios Direkcijos įgaliojimų laikas bus pasibaigęs?

Beje, "įgaliojimų laikas" jau senokai buvo pasibaigęs pačiam G.Ilgūnui. Valstybės karjeros tarnautojai savo valstybei tarnauja iki 65-erių. Dar 2006 metais Nepriklausomybės akto signataras sulaukė garbingo 70-mečio. Laiku apsižiūrėta ir nepakeičiamasis Tūkstantmečio prievaizdas įgavo kitą statusą - dirba pagal autorinę sutartį, nes net ir ši smulkmena būtų įrašyta į gausius Direkcijos pažeidimų sąrašus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"