TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Tulpių gatvės berniukai (I)

2011 07 13 0:00
LNK iliustracija

Regis, viskas prasidėjo taip romantiškai ir nekaltai. Vieno miesto, vienos gatvės vaikai. Bendraamžiai. Panevėžio miesto Tulpių gatvės gyventojai... Kas tada, nepriklausomybės pradžioje, 1990-aisiais, galėjo pamanyti, kad tie romantiški, apie amžiną draugystę svajoję jaunuoliai po dešimties metų taps pačiais nuožmiausiais visų laikų Lietuvos nusikaltėliais.

Pagrindinio penketo dosjė

Virginijus Baltušis. Gimęs 1966 m. Panevėžietis. Buvęs "Tulpinių" nusikalstamo susivienijimo lyderis. Už beveik 30 teismuose įrodytų žmogžudysčių, kankinimus ir plėšimus - nesubendrinus - nuteistas net 8 kartus kalėti iki gyvos galvos.

Audrius Andrušaitis. Gimęs 1968 m. Panevėžietis. Vadinamas vienu "Tulpinių" nusikalstamo susivienijimo lyderių. Už 23 žmogžudystes, kankinimus ir plėšimus - nesubendrinus - nuteistas net 7 kartus kalėti iki gyvos galvos.

Algimantas Vertelka. Gimęs 1961 m. Panevėžietis. Vadinamas vienu "Tulpinių" nusikalstamo susivienijimo lyderių. Buvęs sportininkas, galėjęs tapti klestinčiu verslininku. Už 12 žmonių nužudymą, kankinimus ir plėšimus - nesubendrinus - nuteistas net 5 kartus kalėti iki gyvos galvos.

Romualdas Čeponis. Gimęs 1966 m. Panevėžietis. Priskiriamas "Tulpinių" lyderių penketukui. Vienas aktyviausių visų jų nusikaltimų vykdytojų. Teismo nesulaukė. 2001 m. gegužės 19 d. Pasvalio rajone, Pušaloto miestelyje, nušautas "Aro" pareigūnų, nes sulaikymo metu buvo ginkluotas ir priešinosi.

Dainius Skačkauskas. Gimęs 1967 m. Panevėžietis. Buvęs aktyvus "Tulpinių" nusikalstamo susivienijimo narys, prisidėjęs prie mažiausiai 12 nužudymų. Kaip ir R.Čeponis, priskiriamas lyderių penketukui, nors lyderis niekada nebuvo. Už tai, kad sutiko bendradarbiauti su teisėsauga ir duoti parodymus, realios bausmės išvengė. Valstybės saugomas iki šiol.

Mėsmalė įkalčiams naikinti

Jų įvykdytus nusikaltimus, net tai, kas parašyta baudžiamosiose bylose, nėra lengva papasakoti... Mėsos ir kaulų malimo aparatas. Kitaip tariant, mėsmalė žmonėms naikinti. Mėsmalė įkalčiams naikinti. Tai joks prasimanymas. Tai - problemos sprendimo būdas. Kaip įsigyti mėsmalę, tinkančią nužudytiems žmonėms malti, ne kartą buvo aptariama per "Tulpinių" lyderių susibūrimus. Tokį įrenginį jie būtų nusipirkę, jeigu ne kažin kurio konsultanto praktiška pastaba: mėsos perdirbimo įmonėse malama atvėsinta skerdiena. Jei ne, mėsmalės stringa. Atvėsinimas, kaip ir lavonų pjaustymas bei deginimas, o tai "tulpiniai" darė ne kartą, - ilgai trunkantis procesas. Tik todėl buvo atsisakyta idėjos malti nužudytų žmonių kūnus.

Nesinori vaizduoti "tulpinių" vien kaip herojų iš matytų siaubo filmų. Tai būtų neteisinga. Juk visi jie turėjo ir tebeturi artimuosius. Visi yra bene labiausiai lankomi Lukiškių kalėjimo-tardymo izoliatoriaus kaliniai. Jų kamerose kabo šventųjų paveikslėliai. Tie vyrai skelbiasi esą tikintys. Anot jų, nuteisti nepagrįstai. Niekada nebuvo šventi, bet to, kuo yra apkaltinti, nedarė.

Iš pradžių viskas atrodė kitaip

"Jie vadino save draugais. Net kreipdavosi vienas į kitą: drauge, drauge..." - apie "tulpinius" pasakojo Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Algirdas Matonis. Pareigūnas buvo vienas iš tų "juodojo eskadrono" narių, kuriuos teisėtvarkos ir teisėsaugos vadovai 2000 m. slapta komandiravo į Panevėžį tirti "Tulpinių" gaujos įvykdytų nusikaltimų. Vėliau daugelį jų prezidentas už sėkmingą darbą apdovanojo ordinais ir medaliais.

"Būdami kartu "tulpiniai" deklaravo lygybės principą. Ištikimybės principą ir daug kitų dalykų. Tai iš tiesų atrodė labai romantiškai", - toliau kalbėjo A.Matonis. Nelygybė atsirado gerokai vėliau. Kaip ir sunkūs nusikaltimai: plėšimai, kankinimai, žmonių grobimai, kruopščiai, sekundžių tikslumu suplanuotos žudynės.

Net kalbų apie tai nebuvo

Kai jie grįžo iš privalomosios tarnybos kariuomenėje, tais 1986-1988 m. gyvenimas Sovietų Sąjungoje ir Lietuvoje pradėjo iš esmės keistis. "Kai prasidėjo kooperatyvų laikai, jie, jų tėvai, to paties V.Baltušio, darė tai, ką ir daugelis tuo metu norintys užsidirbti. Visokie karoliai, stikliukai, pakabukai, mezginiai, džinsai... - apie "tulpinių" pradžią sakė pagal pareigas vyriausias Lietuvos kriminalistas. - Visa tai organizuodami ir darydami jie sakė, kad tai bus bendras verslas. Jų bendras didelis dalykas. Dar teigė, jog turės saugotis. Privalės savo interesą ginti nuo kitų grupių. Tuo metu veikė "laukinių Vakarų" principas, todėl nieko keista ar bloga tame nebuvo. Tik vėliau viskas pradėjo keistis."

Puiki vieta tokiai industrijai plėtoti

Apie "tulpinius" visas Panevėžys sužinojo maždaug 1991 m. "Visas" - labai sąlygiška. Žinojo tie panevėžiečiai, kurie kūrė kooperatyvus ir vertėsi smulkių plastikinių dirbinių gamyba. Žinojo todėl, kad būtent juos "tulpiniai" ir pradėjo reketuoti.

Kaip kalbama, Panevėžyje nebuvo gatvės, kurioje tais metais kas nors iš plastiko nebūtų gaminęs karolių, segių, plaukų segtukų ar maišelių. Ta produkcija maišais buvo gabenama į Rusiją. Iš ten plaukė pinigai. Panevėžys buvo tiesiog ideali vieta tokiai industrijai plėtoti. Mieste veikusios sąjunginės gamyklos aprūpindavo kooperatininkus žaliava.

Virš Panevėžio - vien plastiko garai...

Kitų Lietuvos miestų gyventojai tuomet mėgdavo šaipytis. Sakydavo, kad virš Panevėžio debesų jau nebelikę. Virš Panevėžio - vien plastiko garai... Iš tiesų tais metais lydomo plastiko garų tvaiką šiame mieste galėdavai užuosti kone kiekviename garaže ar sandėlyje. Karolius vėrė ar plastikinius maišelius po darbo spaudė tiek darbininkų, tiek inteligentų šeimos.

Veiklūs žmonės, tarp kurių sukiojosi ir jaunieji "tulpiniai", pinigų prasimanydavo be didesnio vargo. Pirmieji praturtėję Panevėžio verslininkai netrukus tapo ir pirmosiomis aukomis. Jau pristatytas "tulpinių" penketas tuo metu tenkinosi tik vykdytojų vaidmeniu. Buvo "torpedos". Klusniai darė viską, ką liepdavo grupuotės lyderis.

Romualdo Kavaliausko dosjė. Gimęs 1958 m. Krasnojarsko srityje. Pravardė - Kavioras. Tituluojamas Panevėžio "Tulpinių" nusikalstamo susivienijimo įkūrėju. Buvęs perspektyvus dziudo imtynininkas. Sportininko karjeros atsisakė ankstyvoje jaunystėje. Buvo teistas už vagystes ir plėšimus. Manoma, kad 1995 m. gegužę nužudytas savų. Į jo vairuojamą automobilį vienoje Panevėžio gatvių buvo paleisti 35 šūviai išcentruotomis kulkomis. Kavioras ir jo bendrakeleivis mirė iš karto. Nusikaltimas neatskleistas. Nurašytas kaip "gaujų tarpusavio karai".

Galvojo neilgai

"R.Kavaliauskas į gaują pasikvietė V.Baltušį. O kai po kelerių metų pats grįžo iš kalėjimo, V.Baltušis jo nebeįsileido", - pasakojo "Akistatos" laikraščio vyriausiasis redaktorius Vytautas Žutautas. Žurnalistas daug metų rinko medžiagą apie "tulpinius". Parašė apie juos ir Sigito Gaidjurgio iš Klaipėdos grupuotę knygą "Mirties fabrikas". "Grįžęs iš kalėjimo Kavioras neturėjo pinigų. Prašė, kad jo suburti bendrai padėtų. V.Baltušis mįslingai sakydavo, kad pagalvos... Kaip Kavioras baigė gyvenimą, žinome", - pridūrė žurnalistas.

Per tuos dvejus metus, kuriuos praleido kolonijoje, "Tulpinių" grupuotės įkūrėjas neteko lyderio pozicijos. Kol sėdėjo, niekas jam nesiuntė nei maisto, nei pinigų. Sugrįžęs iš kolonijos, kurioje dar laikytas autoritetu, R.Kavaliauskas buvo išstumtas iš "tulpiniams" pinigus krovusios nusikalstamos veiklos. Gaujos nariai nuo jo atsiribojo. Iš pradžių R.Kavaliauskas grasino, kad pasikvies iš Kauno "daškinius" ir įves Panevėžyje tvarką. Tačiau taip kalbėdamas nieko neišgąsdino. Netrukus jis buvo sušaudytas.

Ką tuo metu veikė Panevėžio policija?

Kalbant apie "tulpinius" neįmanoma apeiti vieno klausimo: kaip jie sugebėjo taip ilgai likti nenubausti? Tiesiog nekliudomi. Ką iš tiesų veikė pareigūnai, turėję Panevėžyje užtikrinti ramų ir saugų gyvenimą? Nes būtent dėl "tulpinių" nusikaltimų miestas ant Nevėžio kranto ir buvo pramintas Lietuvos Čikaga.

"Panevėžio policija tuo metu užsiėmė ne tuo, kuo turėjo", - gana diplomatiškai, žinant, kaip vėliau Panevėžio policininkai bus sutaršyti Seimo suburtos komisijos išvadų, prabėgus beveik dešimčiai metų nuo minimų įvykių, savo kolegų darbą įvertino Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas A.Matonis.

Kodėl taip buvo? Atsakymo reikia ieškoti pačiame Panevėžyje. Miesto Vyriausiasis policijos komisariatas (VPK) įsikūręs toje pačioje Tulpių gatvėje.

Tai daug ką paaiškina

Tuose pačiuose Tulpių gatvės namuose ir žaisdami jų kiemuose užaugo ne vien visoje Lietuvoje pagarsėję nusikaltėliai. Čia užaugo ir ne vienas tų, kurie vėliau, baigę mokslus, dirbo policijoje. Tai jokiu būdu nereiškia, kad jie drauge planavo ir vykdė nusikaltimus, plėšė ir reketavo žmones. Tačiau yra daug mačiusiųjų, kaip vakarais buvę vaikystės draugai iš abiejų "barikadų" pusių kartu sėdėdavo kavinėse ir švęsdavo. Prie to paties stalo. Regis, kas čia bloga. Bet praktika rodo, kad po tokio vakarėlio kitą dieną į darbą atėjęs pareigūnas jau nebebūna toks principingas tiems, su kuriais vakar sėdėjo prie vieno vaišių stalo. Kita priežastis - Panevėžyje "tulpinių" visi bijojo. Net policijos pareigūnai.

"Žmonės Panevėžyje juokaudavo. Pamato - važiuoja "tulpiniai". Sakydavo, tuoj policija žalią šviesą įjungs sankryžose. Atiduos pagarbą", - pokalbius su šio miesto gyventojais prisiminė knygos apie "tulpinius" autorius V.Žutautas.

"Tada pajutau policijos ir miesto banditų susipynimą"

Kad tada Panevėžio policininkai gatvėje net nusisukdavo į kitą pusę, jei pamatydavo, kad priešais juos nulėkė kokio nusikaltėlių boso automobilis, pažeidęs kelių eismo taisykles, yra ne kartą patvirtinę to meto Policijos departamento vadovai. Ką jau kalbėti apie žmones, gyvenusius šiame mieste.

"Teko asmeniškai patirti didelių materialinių nuostolių, kai buvo apvogtas mūsų butas, - dalijosi išgyvenimais Seimo narys, buvęs Panevėžio miesto meras Vitas Matuzas. - Tada praradome viską. Visas santaupas, daiktus. Policijos ir miesto kriminalinio pasaulio susipynimą pajutau, kai pradėjau ieškoti tiesos. Kreipiausi dėl vagystės į policiją. Žinot, ką man ten paaiškino? Pasakė, gal mes ir imsimės tos bylos, bet ar tu galėsi... užtikrinti savo vaikų saugumą? Auginome keturis vaikus. Vieną neįgalų. Trečią dieną po to pokalbio buvo padegtas mūsų namo rūsys. Tokie buvo laikai."

"Neduok Dieve, ir tau taip atsitiks..."

Nukentėjusiųjų tikinimu, panašiai su reketuojamais verslininkais šnekėdavo ir "Tulpinių" grupuotės įkūrėju laikomas Kavioras. Atvirai jis niekada negrasindavo. Kalbėdavo užuominomis: "Pagalvok. Žiūrėk, kas aplink darosi. Namai dega. Mašinos sprogsta. Į mišką veža. Žmonės dingsta... Neduok Dieve, ir tau kas nors panašaus atsitiks..." Ką tai reiškia, tuo metu suprato visi.

Trys iš dešimties

Šiandien jau įrodyta, kad mažiausiai tris iš dešimties visą Lietuvą sukrėtusių kriminalinių nusikaltimų įvykdė "tulpiniai". Prokuroro Gintauto Sereikos nužudymas. Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Vidos Kazlauskaitės ir buvusio policijos komisaro (tuo metu inspektoriaus - aut.) Sergejaus Piskunovo sušaudymas. Visoje Lietuvoje žinomo ir įtakingo verslininko, tuo metu vadinto vienu turtingiausių Lietuvos žmogumi, buvusio "Mažeikių naftos" generalinio direktoriaus Gedimino Kiesaus, jo sūnaus ir vairuotojo pagrobimas. Ir brutalus nužudymas... Tie patys "tulpiniai". Per pusantrų metų.

"Jie yra visagaliai"

"Teko pabendrauti ir su garsiuoju, jei taip galima pasakyti, A.Vertelka, - prisiminė buvęs Panevėžio meras V.Matuzas. - Klausiausi jo "filosofinių" pamąstymų, kad visuomenė - bejėgė prieš juos. Nes jie yra visagaliai. Gali vaikus nuo mažų dienų įtraukti į savo būrį, iš pradžių duodami šiems saldainių, paskui - alaus, cigarečių. Po to, sakė, jie jau eina mūsų nurodyti vogti. O vėliau tampa ir mūsų gaujų nariais. Tokia buvo jų "filosofija".

Jau per pirmąjį teismo procesą paaiškėjo, kad vien įrodytų "tulpinių" įvykdytų žmogžudysčių yra daugiau kaip trisdešimt. Tada jų lyderis V.Baltušis pirmą kartą buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos. Priminsime, kad vėliau šis panevėžietis dar septynis sykius išgirdo tokį nuosprendį.

Jis - nestandartinė asmenybė

"Buvo tikras lyderis. Psichologiškai labai tvirta asmenybė. Neeilinis žmogus, - savo pastabomis ir išvadomis apie V.Baltušį dalijosi vyriausiasis Lietuvos kriminalistas A.Matonis. - Ir... tie keisti išvedžiojimai pagal zodiako ženklus ir sapnininkus... Jo suburtiems silpnesniems žmonėms tai darė įspūdį. Jis taip užvaldė, "pajungė" juos, kad be jo žinios niekas net žingsnio nedrįsdavo žengti."

"Keisti išvedžiojimai pagal zodiako ženklus, sapnininkai...?" Kas tai? Ezoterika. Arba dar vienas atsakymas, kodėl buvo taip sudėtinga įtarimų, baimės, keršto, nepasitikėjimo ir mistikos bei pseudomokslinių žinių kupiname pasaulyje, kurį patys ir susikūrė, gyvenančius "tulpinius" ištraukti į dienos šviesą. Jų elgesys labiau priminė sektos narių elgesį. Sektos, kuri vykdė žiaurius nusikaltimus. Taip pat... vadeivos nurodymu pjaustė ir degino žmones. Jų intelektualus lyderis skaitė ne vien Mario Puzo "Krikštatėvį" (visame pasaulyje garsi knyga apie mafijos gyvenimą, ją Lietuvos kriminalistai, atlikę kratas šalies garsiausių organizuotų nusikaltėlių namuose, dažnai rasdavo prie lovų pabrauktomis tam tikromis eilutėmis ir parašytomis pastabomis paraštėse - aut.), bet ir daug parapsichologine vadinamos literatūros. "Tai buvo tokia asmenybė, kuri vadovavosi zodiako ženklais, - sakė A.Matonis. - Jo grupuotėje negalėjo būti nė vieno nario, kuris pagal zodiako ženklą netiko būti kartu. Ten buvo vadovaujamasi visokių sapnininkų aprašymais. "Tulpiniai" planavo ir organizavo aiškindamiesi, ką reiškia jų susapnuoti sapnai."

Keičiamas įvaizdis ir konspiracija

Kai buvo įvykdyti didžiausią rezonansą sukėlę "tulpinių" nusikaltimai, ypač paskutinius trejus metus, lyderis laikėsi visiškos konspiracijos. Keitė savo išvaizdą. Nešiojo kepures ir akinius. "Mes iš karto supratome, kad situacija nepaprasta, - aiškino A.Matonis. - Žmonės, kurie buvo su jais susidūrę, kalbėjo, jog tai tikra "vilkolakių" grupė. Kad jiems nieko nėra švento."

"Tulpiniai" aplink visą Panevėžį, keliasdešimties kilometrų atstumu nuo vienos iki kitos vietos, turėjo ginklų slėptuves. Tyrėjų teigimu, kad ir į kurią pusę bėgtum iš miesto, greitai galėjai rasti ginklą ir šovinių. "Lyderio nurodymu jie susitikdavo kas keletą dienų. Ir būtinai. Neatėjimas į tą susirinkimą be aiškaus argumento galėjo baigtis tuo, kad kitą dieną tu būsi nebegyvas", - sakė A.Matonis.

Po prokuroro nužudymo viskas pradėjo keistis

Nepasakosime apie kiekvieną "tulpinių" įvykdytą nusikaltimą. Pareigūnai beveik dešimt metų siekė juos atskleisti, bet visų nepajėgė ištirti. Priminsime: beveik 40 nužudymų, plėšimai, žmonių grobimas, nusikalstamo susivienijimo organizavimas... To pakako, kad teismas grupuotės lyderius net po keletą kartų nuteistų kalėti iki gyvos galvos.

Viskas iš esmės pradėjo keistis, kai 1999 m. sausio 25-osios vakarą automobilyje prie savo namų buvo nušautas Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Gintautas Sereika. Kolegos nužudymą prokurorai ir be raginimų, kuriuos tuo metu girdėjo iš visada skambias kalbas mėgstančių sakyti politikų bei į tokius žodžius negalinčių nereaguoti savo vadovų, priėmė kaip iššūkį. Būtent tą sausio 25-osios vakarą iš Vilniaus, iš Generalinės prokuratūros, į Panevėžį atvyko keturi prokurorai ir, tirdami kolegos nužudymo versijas, pradėjo atidžiau nei iki tol domėtis "tulpiniais".

Po pasikėsinimo tapo labai įtarus

"Apie tokius asmenis mes žinojome. Žinojome jų pavardes. Tik nežinojome, ar jie prisidėję prie šios nusikalstamos veikos", - labai ilgai užtrukusią komandiruotę į Panevėžį prisiminė buvęs Generalinės prokuratūros Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka.

Tyrimą sunkino tai, kad nuo pat 1993-iųjų, ypač paskutinius trejus metus, pagrindinis "tulpinių" lyderis V.Baltušis dėl mažiausiai keturių pasikėsinimų į jo gyvybę (po vieno peršauta krūtine gulėjo ligoninėje - aut.) pradėjo laikytis konspiracijos. Kaip tikino tyrėjai, nuo tada V.Baltušis tapo labai įtarus ir kerštingas. Visi grupuotės nusikaltimai buvo dar stropiau planuojami.

Per anksti prasitarė apie įtarimus

Tyrėjai mano, kad jų kolega G.Sereika, nusikaltėlių kalba, buvo "užsakytas", kai atskleidė vieną kruopščiai suplanuotą ir įvykdytą "tulpinių" nusikaltimą. 1998 m. rugsėjo 13-osios naktį Panevėžyje padegtas statomas gyvenamasis namas, priklausęs Panevėžio apygardos prokurorui Romualdui Valiuliui ir jo žmonai - apylinkės teismo teisėjai. "Kelios dienos iki nužudymo Gintautas buvo atvykęs į Generalinę prokuratūrą. Su dideliu entuziazmu man pasakojo, kad jau nustatė, kas padegė teisėjos ir prokuroro namą. Greit sužinos ir organizatorius", - kalbėjo A.Kliunka.

G.Sereika iš tiesų išsiaiškino, kas padegė namą. Ir kas atsiuntė tą berniuką su degaus skysčio buteliais. Bet, anot prokurorų, tyrusių jo paties nužudymo bylą, kolega padarė porą klaidų. Per anksti Panevėžyje prasitarė apie savo kaltinimus ir įtarimus. "Tulpinių" grupuotės narys, davęs nurodymą padegėjui, netrukus dingo be žinios.

Kalbėjo, kad reikia žudyti pareigūnus

Jo kūną policija rado tik tada, kai Dainius Skačkauskas ir V.Baltušis jau davė parodymus. Savo bendrų auka tapęs grupuotės narys buvo nušautas, o paskui įkištas į metalinę statinę ir paskandintas Dubulių tvenkinyje. Prie pat "tulpinių" vilos.

Gaujos lyderiai baiminosi, kad prokuroro apklausiamas grupuotės narys, davęs nurodymą padegėjui, gali išduoti juos pačius. Lygiai toks pat nepatogus ir grėsmingas tuo metu "tulpiniams" pasirodė ir pats prokuroras G.Sereika. Jis trukdė laisvai kvėpuoti, kaip patys tada sakė.

"Gavome duomenų, kad po Gintauto nužudymo jie kalbėjo, jog reikia ir toliau tai daryti. Žudyti aukštus pareigūnus", - pridūrė A.Kliunka.

Aktyvus prokuroras buvo kliūtis

"Tulpinių" lyderiai žinojo, kad nuo policijos besislapstančiam Valdui Blinkevičiui (kitas grupuotės narys, davęs nurodymą Arūnui Varnui nužudyti prokurorą G.Sereiką - aut.) aktyvus prokuroras buvo kaip kliūtis ant kelio. Dėl kitos bylos.

Įtarimai prokuroro nužudymo kurstymu A.Vertelkai pateikti po trejų su puse metų. Kai V.Blinkevičius raštu prisipažino ir apklausiamas patvirtino, kad po visų pokalbių apie G.Sereiką su grupuotės lyderiais, jo gyvenamojo namo parodymo, 1998 m. rudenį sutiko A.Vertelką vienoje Vilniaus kavinėje. V.Blinkevičius apie tai savo prisipažinime rašė: "A.Vertelka pasakė: "Tai kalk jį. Ko tu lauki?"

Prokuroras buvo nušautas po dviejų mėnesių.

Vienintelis liudytojas nusižudė

Kai 2002 m. lapkričio 1-ąją, nesulaukęs teismo, V.Blinkevičius nusižudė Lukiškių kalėjimo-tardymo izoliatoriaus vienutėje, įtarimų A.Vertelkai buvo atsisakyta. Prokurorai suprato, kad įrodymų, pagrindžiančių kurstymą nužudyti, teisme gali neužtekti. V.Blinkevičius buvo vienintelis tų kurstymų liudytojas.

Puikiai žinojo, kas gresia

"Tulpinių" nusikaltimų tyrėjai turėjo sudarę visų grupuotės narių psichologinius portretus. Pasak jų, įtaigus, valdingas, griežtas lyderis savo bendrams ne kartą aiškino: "Jei pradėsite duoti parodymus, turite nusižudyti. Jei pradėjote rašyti prisipažinimą generaliniam prokurorui, nusikirskite tą ranką, kuria rašėte..." Pareigūnų įsitikinimu, tik taip tikriausiai galima suprasti V.Blinkevičiaus apsisprendimą nusižudyti. Jis buvo pradėjęs duoti parodymus. Iš prokurorų klausimų suprato, kad vienas po kito aiškėja jo paties padaryti nusikaltimai. Kaip tikino prokurorai, V.Blinkevičius turėjo būti atiduotas teismui dėl mažiausiai dešimties nužudymų. Jis puikiai žinojo, kad už tai gresia kalėjimas iki gyvos galvos.

Didžioji klaida

Tačiau apie visa tai sužinota gerokai vėliau. Didžioji "tulpinių" klaida, jeigu taip galima pasakyti, - kad ir kaip kruopščiai apgalvotas bei suplanuotas buvusio "Mažeikių naftos" generalinio direktoriaus Gedimino Kiesaus pagrobimas, apiplėšimas ir brutalus nužudymas. Kartu su juo buvo pagrobti ir nužudyti dar du žmonės. Sūnus ir vairuotojas.

Bet apie tai - antroje dalyje LŽ kitą trečiadienį.

Apie visa tai, tik plačiau ir išsamiau liepos 14 d. 19.10 val. žiūrėkite per LNK, žurnalistinių tyrimų ciklą "Įvykiai, sukrėtę Lietuvą" su Egidijumi Knispeliu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"