TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Tūnoti opozicijoje europarlamentarai neketina

2012 10 25 8:42
Z.Balčytis yra buvęs ir susisiekimo, ir finansų ministru. /Romo Jurgaičio nuotrauka

Briuselio duonos paragavusius europarlamentarus likti gimtajame krašte suviliotų tik šilčiausios naujosios valdžios kėdės.

Į Seimą pagal partijų sąrašus išrinkti keturi Europos Parlamento (EP) nariai tikina rinkėjams "atsiversiantys" pirmadienį, kai paaiškės antrojo turo rezultatai. Tačiau jau šiandien politikai neslepia, kad darbas Seimo opozicijoje jų visiškai nevilioja. Tik valdžia. Prieš trejus metus visi keturi europarlamentarai - Socialdemokratų partijos (LSDP) atstovai Vilija Blinkevičiūtė, Zigmantas Balčytis, Darbo partijos (DP) lyderis Viktoras Uspaskichas bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovas Valdemaras Tomaševskis į Briuselį "startavo" iš parlamento opozicijos.

Politologų teigimu, toks europarlamentarų blaškymasis nėra labai garbingas elgesys. Tačiau kol tai nėra teisiškai reglamentuota, kritika apsiriboja moralinėmis kategorijomis.

Naudinga pasitikrinti

LSDP pirmininko pavaduotojas Z.Balčytis neslėpė, kad jei po rinkimų partija liks opozicijoje arba neformuos daugumos, tikslo likti Lietuvoje jis nematantis. "Bet jei mes laimėsime, formuosime Vyriausybę, turėsime savo premjerą, kodėl ir ne? Jei man bus pasiūlytos kokios nors pareigos, galima bus svarstyti", - LŽ sakė politikas.

Paklaustas, kuris darbas jam mielesnis - Vilniuje ar Briuselyje, Z.Balčytis diplomatiškai teigė, kad "visi darbai turi savo pliusų ir minusų". Pasak politiko, LSDP vadovybė kol kas nesvarstė, kaip turėtų elgtis į Seimą patekę EP nariai. "Manau, kad partija dėkinga, jog mes dalyvavome rinkimuose. Ir mums patiems buvo labai naudinga pasitikrinti savo jėgas ir galimybes", - tikino jis. Z.Balčytis nesutiko, kad europarlamentarų dalyvavimas Seimo rinkimuose žinant, kad į Vilnių grįžti jie neketina, yra rinkėjų apgaudinėjimas. "Žmonės juk galėjo už mus nebalsuoti, bet balsavo. Vienas ar du žmonės esminės įtakos rinkimų rezultatams tikrai neturi", - pabrėžė europarlamentaras. Jo teigimu, kiekvienas politikas, turintis pasirinkimo galimybę, sprendžia, "kaip geriau jam ir partijai".

Vienas artimiausių velionio prezidento bei LSDP lyderio Algirdo Brazausko bendražygių Z.Balčytis yra buvęs susisiekimo ir finansų ministru. A.Brazauskui pasitraukus iš premjero posto, į šią kėdę buvo pasiūlytas Z.Balčytis. Tačiau Seimas jo kandidatūrai nepritarė.

Vertina pagal darbus

"Mes dar rinkimų nelaimėjome", - visus LŽ klausimus vakar atrėmė ir Vilija Blinkevičiūtė. Pasak jos, tik po antrojo turo paaiškės, kaip bus formuojama valdančioji dauguma ir kaip socialdemokratai galės vykdyti savo įsipareigojimus. "LSDP turi daug patyrusių žmonių, kurie sugebėtų tinkamai valdyti valstybę", - teigė ji. Politikė sakė netikinti, kad po rinkimų LSDP gali likti opozicijoje. "Jei šiuos ketverius metus valdžioje būtų buvę socialdemokratai, manau, viskas būtų buvę kitaip", - neslėpė V.Blinkevičiūtė. Ji mano, kad rinkėjai LSDP rinkosi pagal nuveiktus darbus, o ne dėl kelių pavardžių. V.Blinkevičiūtė buvo ilgametė socialinės apsaugos ir darbo ministrė. Kad neprarastų šio posto, 2006-aisiais iš tuometinės Naujosios sąjungos ji perėjo pas socialdemokratus.

"Jau neilgai liko laukti, pirmadienį sužinosite visus atsakymus", - žurnalistų smalsumą vakar sutramdė V.Uspaskichas. Po pirmojo rinkimų turo "darbietis" yra prasitaręs, kad europarlamentaro mandato atsisakytų, jei jam būtų pasiūlytas premjero postas, taip pat jei naujosios Vyriausybės programoje būtų atspindėta didžioji dalis DP programos nuostatų. Politologų nuomone, nė vienas šių variantų nėra realus, todėl vargu ar V.Uspaskichas paliks Briuselį.

Prasta praktika

Su LLRA lyderiu V.Tomaševskiu vakar LŽ susisiekti nepavyko. Po pirmojo rinkimų turo jis yra prasitaręs, kad galimybę atsisakyti EP mandato rimtai svarstytų tik tuomet, jei LLRA taptų valdančiosios koalicijos partneriu.

Pasak politologo Algio Krupavičiaus, praktika, kai politikai vienu metu mėgina užsėsti kelias kėdes, nėra gera praktika. "Jie turėtų pasirinkti vieną postą, tuomet rinkėjams būtų aiškiau", - pabrėžė jis. Kita vertus, partijos, į rinkimų sąrašą įrašydamos EP narius, demonstruoja savo įtaką bei svorį Europos ir Lietuvos politiniame gyvenime. "Todėl europarlamentarų dalyvavimas gali turėti įtakos rinkėjų pasirinkimui", - sakė politologas. Tai, kad po rinkimų Briuselyje dirbančių politikų rinkėjai Seime neišvysta, anot A.Krupavičiaus, teisinė problema. "Jei EP narys nepretenduoja į naują - Seimo mandatą, dalyvauti rinkimuose jis neturėtų", - teigė politologas.

Jei į Seimą išrinkti europarlamentarai apsispręstų likti namie, Briuselyje iki kadencijos pabaigos 2014 metais juos pakeistų kiti partijų nariai. Nauji rinkimai į EP nebūtų rengiami.

Seimo narys, neatskaičius mokesčių, šiuo metu uždirba 7 tūkst. litų, europarlamentaras - per 27 tūkst. litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"