TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Turgūs geriausias socialinis barometras

2010 06 15 0:00

Turgus valstybės ekonomikos raidai yra labai reikšmingas. Jis yra patikimas barometras, tiksliai atspindintis ekonominius, socialinius ir kultūrinius pokyčius valstybėje. Pastebėta, kad iš visų verslo struktūrų turgūs atsiranda pirmieji, o bankrutuoja paskutiniai. Nuo pačių seniausių laikų turgūs buvo traukos centrai, aplink kuriuos plėtojosi amatai, gyvenvietės, miestai.

Lietuvoje turgų atsiradimas siejamas su XV amžiaus pabaiga, kai Vilniuje, o vėliau ir kituose miestuose ėmė kurtis amatininkų cechai, kurie vėliau ir tapo svarbiausiais prekių gamintojais bei pardavėjais miestuose. Didžiausi Lietuvoje amatų centrai buvo Vilnius, Kaunas. Visų reikalingų produktų žmonės įsigydavo būtent turguose.

Turgų būta pačių įvairiausių: valstiečių, žuvų, malkų, sendaikčių ir kt. Visuotinai pripažįstama, kad turgus daugiau yra socialinis nei ekonominis reiškinys. Čia vyksta intensyvus gyvenimas, atspindintis visuomenės nuotaikas. Čia ne tik perkama ir parduodama, vyksta mainai, užmezgamos pažintys, verslo kontaktai. Turgus visais laikais buvo neatsiejama smulkiojo verslo bei nacionalinio paveldo dalis. Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos (LSVPA) prezidentė Zita Sorokienė sako, kad Lietuvos turgavietės yra gyvas organizmas. Tai vieta, kur žmonių santykiai - natūralūs. Čia vyksta gyvas bendravimas, o kainos - tikros.

"Šiandien pagrindinis LSVPA tikslas - deramai atstovauti turgavietėms bendradarbiaujant su valstybinėmis institucijomis. Bendromis jėgomis bandoma palengvinti mokesčių naštą smulkiajam verslui, siekti bendradarbiavimo su stambiais gamintojais. Šiandien turgavietės stengiasi žengti koja kojon su laiku, jos modernizuojasi, gerina verslo aplinką, darbo vietų kokybę. Kuriasi infrastruktūra, o greta prekybos atsiranda paslaugos, tokios kaip siuvimas, kirpimas, įvairūs amatai. Sudaromos tinkamos sąlygos norintiesiems prekiauti žemės ūkio produkcija, rankdarbiais", - sakė LSVPA prezidentė.

Prieš daugiau kaip dešimtmetį turgavietės didžia dalimi amortizavo pirmosios krizės padarinius. Žmonės, netekę darbo, perėjo į smulkųjį verslą. Buvo ir daugiau problemų, kurias teko spręsti asociacijai. Viena tokių - turgavietės mokėjo savivaldybėms prekyviečių mokesčius. Tai nuskurdino daugelio rajonų turgavietes, nebuvo lėšų joms modernizuoti, plėsti. Šis mokestis LSVPA dėka 2004 metais buvo panaikintas.

Z.Sorokienės teigimu, šios krizės metu, kai mokesčiai didėjo, buvo taip pat rimtų ketinimų dar labiau suvaržyti smulkųjį verslą reikalaujant įsivesti kasos aparatus bei taikant kitas neadekvačias priemones, žlugdančias jį. Smukiųjų žlugdymas visuomet sukelia neigiamas socialines pasekmes visoje valstybėje, nes atveriamas kelias stambioms verslo grupėms monopolizuoti visą prekybą.

Užkrauti smulkiesiems gamintojams ir ūkininkams didelę PVM naštą, kai šalia - agrarinė Lenkija, LSVPA prezidentės nuomone, taip pat buvo klaida. Tai žlugdo šį sektorių. "Lenkijoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, turgavietės prekybininkas vertinamas kaip verslininkas ir jis visokeriopai skatinamas. Lietuvoje turgavietes gaubia įtarumo, nepasitikėjimo šleifas", - tęsė ji.

Tarptautinio valiutos fondo atstovai, kalbėdami apie smulkiojo verslo sąlygas Lietuvoje ir Europoje, niekaip negalėjo suprasti, kaip galima ir smulkiajam, ir stambiam verslui taikyti tas pačias mokesčių schemas? "Valdininkai taip pat nesivargino pasiteirauti, kam Vokietijos turgavietėse kai kurie prekeiviai turi kasos aparatus. Pasirodo, jie aparatus naudoja ne ataskaitoms ruošti, o savo darbo apskaitai, būtent sau pačiam!" - teigė Z.Sorokienė. 

Žinoma, šiandien verslo liudijimo turėtojai, ūkininkai, sodininkai gerokai papildo bendrąjį vidaus produktą. Jeigu nėra darbo vietų, o žmonės patys susikuria jas ir maitina savo šeimas - tokia iniciatyva visame pasaulyje yra skatinama. O Lietuvoje, deja, kol kas yra priešingai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"