TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Turgūs išgyvena renesansą ir kuria naujas tradicijas

2010 06 15 0:00

Skirtingi turgūs - skirtingos tradicijos. Bet vienas bendras juos vienijantis tikslas - bendrauti.

Ar Lietuvoje jis įgyvendinamas? Ar žmogus į turgų eina vien tik pasišnekėti? Be abejonės - ne. Bet juk taip galėtų būti. Ypač šiais laikais, kai esame atviri visuomenei, turintys daug informacijos, galimybių bendrauti, bet tuo pat metu esame labiau vieniši nei bet kada.

"O man pasikalbėti tikrai svarbu. Ateinu į turgų ne penkioms minutėms ar pusvalandžiui, bet kelioms valandoms. Prisimenu, taip darydavo mano mama, tačiau ilgą laiką ši tradicija buvo pamiršta", - dėstė centriniame Kauno turguje sutikta Aldona Lelienė.

Ji sakosi malonumą apsipirkti turguje atradusi iš naujo. Pavargusi nuo nuolatinio skubėjimo, akcijų, be reikalo prisiperkamų produktų ar prekių kaunietė į turgų ateina... pailsėti.

"Pažįstu didžiąją dalį prekeivių. Pabendraujame, pajuokaujame. Visas naujienas sužinau, net televizoriaus žiūrėti nereikia", - tvirtino pašnekovė.

A.Lelienės teigimu, tai, kad turguje galima nusipirkti mėsos, žuvų, daržovių, vaisių pigiau nei prekybos centre, darosi nebe taip svarbu. Anot jos, pašnekesys su nepažįstamu žmogumi įkrauna, atpalaiduoja, atitraukia dėmesį nuo buities rūpesčių.

"Maža to, manau, kad turguje galiu įsigyti sveikesnių produktų už mažesnę kainą", - pridūrė pašnekovė.

Pernai po remonto prekybos miestelio "Urmas" teritorijoje pradėjusį veikti centrinį Kauno turgų gerai pažįstanti moteris teigia, kad jis šiuo metu didžiausias laikinojoje sostinėje, o gal net visoje Lietuvoje.

Vaikščiodama po atnaujintas sales kaunietė pastebi dailininko tapytus paveikslus ant sienos ir sako, jog jie patalpas ne tik puošia, bet ir atlieka pažintinį darbą.

"Matote, čia pavaizduotos daržovės ir lysvės, kuriose jos užauga. O ten - kumpiai ir paršeliai. Viskas nupiešta taip, kad būtų aišku, kas iš kur atsiranda", - mosteli į piešinius ranka A.Lelienė.

Ji džiaugiasi ir neremontuotomis salėmis, puikiai primenančiomis daugelį metų Kaune gyvavusius turgus.

"Kai kurios prekyvietės panašios į prekybos centrų vitrinas. Tik turguje dirba žmonės, puikiai išmanantys apie produktus, kuriuos parduoda. Gali pasitarti, išsiaiškinti apie juos viską", - tvirtino turgaus gerbėja.

Į centrinį Kauno turgų ji užsuka jau septyneri metai. Tik anksčiau jis taip nebuvo vadinamas, mat buvo įrengtos atskiros daržovių, vaisių, mėsos ir žuvų prekyvietės. Dabar viskas po vienu stogu.

"Seku turgaus naujienas, nes jame dažnai vyksta renginiai. Net koncertų būna!" - patikino moteris.

Ji tvirtino žinanti, jog netrukus turguje bus atidaryta nuotraukų paroda, atspindinti įvairių šalių turgus.

"Ir apsiperku, ir "pasikultūrinu", - su šypsena kalbėjo A.Lelienė.

Kaunietė labai vertina tai, kad turguje prekiauja ūkininkai, patys išauginantys ir parduodantys lietuviškus produktus. A.Lelienė pastebėjo, jog vis dažniau centriniame Kauno turguje apsilanko ir žemdirbiai iš Lenkijos. Ji įsitikinusi, kad pigesnė lenkiška produkcija kokybe nenusileidžia mūsiškei.

Pašnekovė sakė vertinanti ir firmines parduotuves, suteikiančias galimybę jų gaminius įsigyti pigiau.

"Žuvų produktus perku "Nowaco" skyriuje, koldūnų užsuku į "Liūtuką ir Ko", o mėsos ar rūkytų gaminių įsigyju iš Krekenavos agrofirmos, - patikino moteris.

Kaip sako A.Lelienė, turguje ji gali derėtis, pirkti maistą už mažesnę kainą, gauti apie produktus išsamią informaciją. Dar labai svarbu, kaunietės įsitikinimu, galimybė rinktis: "Turguje prekių asortimentas tikrai didelis."

Į centrinį Kauno turgų, A.Lelienės nuomone, suvažiuoja pirkėjai iš viso miesto. Juolab kad greta jo įrengtas bene didžiausias prekybos miestelis Lietuvoje, kuriame galima įsigyti kitų būtinų daiktų - nuo drabužių iki statybinių medžiagų.

"Beveik prieš mėnesį atradau naują aistrą - bagažinių turgų. Kiekvieno mėnesio antrąjį šeštadienį žmonės susirenka, kad galėtų parduoti ar išmainyti tai, kas jiems nereikalinga. Prekeivių automobilių bagažinėse gali rasti visko - nuo senų radijo imtuvų iki namuose išvirto kompoto ar vaikiško triratuko", - paaiškino A.Lelienė.

Ji tikisi, kad į birželio 12-ąją rengiamą bagažinių turgų susirinks dar daugiau žmonių nei pirmais kartais.

"Tam, kad galėtum prekiauti, nereikia pirkti leidimų ar mokėti už vietą. Atvažiuoji ir perki, parduodi ar mainaisi su kitais savo daiktus atsivežusiais žmonėmis. Bagažinėse randu visai naujų, bet jų savininkams nereikalingų daiktų, kurie man buityje gali puikiai pagelbėti", - sakė A.Lelienė.

Moteris niekuomet nesidomėjo antikvarinėmis vertybėmis, kol gegužės mėnesį neužsuko į keturis kartus per metus veikiantį "Senturgį".

Ji, pasižvalgiusi po prekyvietes, tuomet susimąstė galinti namie turėti tokių daiktų, kurie galėtų sudominti kolekcininkus: "Žinau, kad "Senturgis" dar vyks rugpjūtį ir spalį. Jei pati neturėsiu ko parduoti, pasižvalgysiu, gal aptiksiu jame ką nors įdomaus sau."

Turėdama laiko A.Lelienė aplanko ir nuolat veikiantį turgų Vilijampolėje. Prieš kelerius metus atnaujintame pastate atidarytas "Vilijampolės turgus - Market" tapo ta vieta, kur kaunietė ne tik apsiperka, bet ir mokosi: "Jame Vilijampolėje gyvenantiems senjorams organizuojami kompiuterinio raštingumo kursai. Nemaniau, kad galėsiu išmokti dirbti kompiuteriu, bet apsilankiusi keliose paskaitose supratau sugebanti perprasti tai, kas dėstoma."

Kartais į turgų ateina ir A.Lelienės anūkas kartu su darželio grupe. Vaikams čia vyksta įvairių amatų pamokėlės.

Anot pašnekovės, nereikia manyti, kad į turgų ateina tik menkas pajamas turintys žmonės. Priešingai, vis dažniau pas prekeivius apsiperka kokybės ieškantys aukštesnes nei vidutines pajamas turintys asmenys. Tuo moteris įsitikino prekyvietėje pamačiusi ne vieną iš žurnalų viršelių pažįstamą veidą.

"Gaila, kad esame pamiršę, kokie turgūs Lietuvoje vykdavo anksčiau. Juk jų buvo visokių. Sekmadieninių, nuolatinių, atlaidų, šventinių... Kai kurios turgų tradicijos jau atgimsta. Atsiras ir naujų papročių. Svarbu, kad turgus išliktų toks, kokio tikimės, - būtų galimybė bendrauti, rinktis, derėtis, mokėti mažiau", - viliasi A.Lelienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"