TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Turime ką saugoti, privalome tai daryti

2013 11 27 6:00
Ispanijoje, Aranchueso regione, atkurtas senovinis hidraulinis malūnas dabar naudojamas pasėlių laistymui. Žemdirbiai tik džiaugiasi tokiu išsaugotu paveldo objektu. Pranešėjų nuotraukos

Dažnai susiduriama su požiūriu, kad kultūros paveldas, jo išsaugojimas yra tarsi papildoma našta. Tačiau Vilniuje vykusios tarptautinės konferencijos " Kultūros paveldas ir ES strategija "Europa 2020" - siekiant integruoto požiūrio" pranešėjai pateikė daugybę pavyzdžių, kai paveldas kuria pridėtinę vertę, o rūpinimasis juo teikia naudos visuomenei.

Globalizacijos amžiuje kultūros paveldas ne tik padeda išsaugoti vietos unikalumą, bet ir gali prisidėti prie visuomenės socialinės ir ekonominės gerovės kūrimo, stambių investicijų pritraukimo. Nors tą vis dažniau jaučiame ir Lietuvoje, klausimai, ar tinkamai suvokiama kultūros paveldo vertė, ar siekiama išnaudoti jo potencialą, ar pakankamai dėl šio tikslo bendradarbiauja ministerijos, ar kultūros paveldo problemoms išspręsti pakanka nacionalinio lygmens sprendimų, lieka atviri. Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai laikotarpis tinkamiausias laikas juos užduoti garsiai, juolab, kad panašaus susirūpinimo esama visoje Europoje.

Atsakymų ieškota dvi dienas trukusioje Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos organizuotoje tarptautinėje konferencijoje, kurioje susirinkusieji aptarė kultūros paveldo politiką ES narėse, dalijosi geraisiais pavyzdžiais. Pažymėta, kad paveldo reikšmė visuomenės socialiniame ir ekonominiame gyvenime vis didėja, o integravęsis į kitas politikos sritis kultūros paveldas iš antraeilės srities galėtų virsti prioritetine. Pranešėjai pažymėjo, kad būtina toliau ieškoti būdų, kaip siekti glaudesnės paveldo ir kitų politikos sričių sąveikos.

„Valstybei norint tapti garsia nebūtinai reikia būti didele. Labiausiai lankomos tos šalys, kurios yra gerai susitvarkiusios savo kultūros paveldą“ – premjero Algirdo Butkevičiaus sveikinimo žodį perdavė jo patarėja aplinkos apsaugai Jūratė Juozaitienė.

Paveldas - Europos lobynas

"Paveldosauga negali siekti trumpalaikės naudos. Ji turi sugebėti rizikuoti, - sakė konferencijoje kalbėjusi Vilniaus universiteto profesorė Viktorija Daujotytė-Pakerienė. - Senasis Europos žemynas yra sena žmonijos paveldo žemė, senas mūsų paveldėtas pasaulis. Tai įpareigoja mus saugoti tai, ką esame paveldėję, kad stiprintume ir savo pačių, ateities, kiekvienos šalies ir Europos saugumą."

Pasak Europos Parlamento narės Silvia Costa, kultūros paveldas - bendras Europos lobynas, į kurį gali atsiremti daugelis visuomenės gyvenimo sektorių. Anot jos, tai strateginis išteklius visoms politikos sritims.

Konferencijoje prieita išvados, kad kultūros paveldo potencialas yra pilnai neišnaudojamas. Glaudžiau siejamas su kitais sektoriais jis galėtų duoti daugiau naudos žemės ūkio, regionų plėtros, aplinkos apsaugos, turizmo, švietimo, mokslinių tyrimų, išteklių paieškos sektoriuose. Skirtingų šalių pranešėjai akcentavo paveldo svarbą visuomenei bei būtinybę jį integruoti į kitas visuomenės gyvenimo sritis. Be viso to, kultūros paveldą galima panaudoti kaip priemonę siekti ES strategijos "Europa 2020" tikslų.

Ne visad paveldas saugomas teisingai. Šis malūnas Amsterdame taip apstatytas namais, kad vėjas jo neužpučia ir sparnai nesisuka. / Nyderlandų Kultūros paveldo agentūros nuotrauka

Istoriko, „English Heritage“ vadovo dr. Simono Thurley teigimu, nors nei viena Europos šalių vyriausybė nėra nusiteikusi naikinti kultūros paveldo, vis dėlto dauguma vyriausybių jo ir nelaiko prioritetu. Buvęs Londono meras Kenas Livingstone'as net yra sakęs, kad paveldosaugininkų institucija, priešindamasi naujų dangoraižių statybai Londone, daro daugiau žalos, nei Trečiojo Reicho karinės oro pajėgos. Tokį požiūrį – dažnai sutinkamą ir Lietuvoje bei kitose Europos šalyse – reikia keisti. Tai pamažu ir vyksta.

Paveldosaugininkai, skindamiesi naują integracijos į kitas sritis kelią, pastaraisiais metais įrodo, kiek kitiems sektoriams naudos gali atnešti veikimas išvien su paveldo sritimi. Tai ir naujų darbo vietų, pridėtinės vertės kūrimas, ekonomikos augimas. Tačiau šis potencialas ribojamas, kai kultūros paveldas traktuojamas kaip atskiras objektas, jam skiriami mažesni prioritetai, dažniausiai nuo kitų sektorių atliekami pinigai. Siekiant pakeisti tokį požiūrį, konferencijoje konkrečiau gilintasi, kaip paveldas gali būti integruotas į kitas politikos sritis, ypač aplinkos apsaugos, regionų plėtros bei žemės ūkio.

Mažina išlaidas paveldui

Viena iš šiandien aptariamų paveldo integracijos krypčių yra aplinkosaugos sektorius, su kuriuo sieti paveldą gali būti itin efektyvu. Kai neatsižvelgiant į istorinių pastatų ir vietų siūlomas galimybes siekiama greitos ekonominės naudos, neretai sulaukiama priešingo rezultato: vieta ne tik praranda tapatybę, bet teritorijos vystomos neefektyviai. "Tinkamas elgesys su aplinka duoda ir ekonominės naudos, nors iš pradžių atrodo, kad aplinka tik kainuoja“ - konferencijoje sakė Europos Komisijos Aplinkos apsaugos generalinio direktorato atstovė Pia Bucella. Štai Jungtinėje Karalystėje sename angare įkurtas ir aplinką tausojančiais energetiniais ištekliais apšiltintas mokslo muziejus ir saugo eksponatus, ir tausoja aplinką. Jam reikia tik trečdalio energetinių sąnaudų palyginti su įprastiniais muziejais.

Ne prastesnis kultūros paveldo išsaugojimo pasinaudojant aplinkosauginiais metodais pavyzdys - naujam gyvenimui prikelti seni Blenheimo rūmai, kurie perdirba 80 procentų atliekų. "Tokiu būdu smarkiai sumažėja rūmų išlaikymo kaštai. Tai ypač aktualu, kai ES šalyse vidutiniškai perdirbama tik 40 procentų kietųjų atliekų. Įsivaizduokite, kokie kalnai išmetami (metinės ES šalių atliekos sudaro 2,7 milijardus tonų), ir kaip būtų galima kultūros paveldo išsaugojimą padaryti efektyvesnį tuose objektuose perdirbant kuo daugiau atliekų", - teigė P.Bucella.

Terry O'Reganas iš Airijos, atstovaujantis nevyriausybinei Kraštovaizdžio aljanso organizacijai, mūsų civilizaciją palygino su plytų siena, kuri subyrės, jei jos nuolat neprižiūrėsime. "Kur žengsim, vis atsitrenksim į kultūros paveldą. Jei mums rūpės tik ekonominis augimas, mes "nutuksim" ir galim susprogti", - vaizdžiai kalbėjo svečias iš Airijos, ragindamas atsižvelgti į paveldo vaidmenį įvairiose gyvenimo srityse.

Keičia miesto veidą

Viena akivaizdžiausių sąsajų, ko gero, egzistuoja tarp kultūros paveldo ir turizmo. Investicijos į kultūros paveldą didina vietos patrauklumą turistams, o taip skatinamas ekonomikos vystymasis regione, pritraukiamos naujas darbo vietas kuriančios verslo struktūros. Išsaugotas paveldas ir juo besidomintys turistų srautai atgaivina vietoves, mažina apleistų regionų atsilikimą nuo lyderiaujančių, suteikia vienodas darbo galimybes.

ES regionų plėtros politikos ir kultūros paveldo bendradarbiavimo galimybes aptaręs dr. Haroonas Saadas, atstovaujantis nevyriausybinei organizacijai - Miestų plėtros Europos tinklui (LUDEN) - sakė, kad į miesto atgaivinimo strategijas įtraukiamas kultūros paveldas gali daryti miestą patrauklesnį. Jo teigimu, apie 5 procentus ES šalių biudžeto sudaro pajamos iš turizmo. Tad tinkamai elgiantis su paveldu galima tikėtis ir dar didesnio biudžeto augimo.

Jis ragino geriau restauruoti, rekonstruoti, gyvenimui pritaikyti kuo daugiau senų pastatų nei statyti naujus. "Ar žinote, kad beveik ketvirtadalis žmonijos sukurto anglies dvideginio atsiranda griaunant senus pastatus? Tad tikrai verta pagalvoti apie senų pastatų pritaikymą. Toks būdas būtų naudingas ir aplinkos apsaugai. Be to, kadangi išteklių vis mažėja, juos galėtume taupyti tvarkydami senus pastatus, o ne nuo pamatų statydami naujus - teigė H.Saadas. - Atnaujinti seni pastatai keičia miesto ar vietovės veidą, gyventojai įsitraukia į naujus procesus."

Profesoriaus pastabos tarsi atkartojo V.Daujotytės-Pakerienės pranešimą, kurio metu iš visos ES suvažiavę klausytojai pritariamai linksėjo galvomis. "Saugojimas yra esminis žmogaus rūpestis. Kas yra sukurta, pastatyta, padaryta, tas siekia ir išlikti. Visuose kūrybiniuose žmogaus veiksmuose slypi gilus išlikimo instinktas. Saugantis žmogus pats yra saugesnis", - sakė profesorė. Jos nuomone, paveldosaugos principai turi pereiti į ūkio sferą - šalies ir Europos ekonominius svertus laikantį mechanizmą.

Dalis seno Materos miesto buvo negyvenama. Jį prikelti užsimojo Italijos intelektualai.

"Būtina valstybiniu lygmeniu persvarstyti seno, paveldėto ir naujo, dabar statomo, kuriamo daikto santykį, - teigė V.Daujotytė-Pakerienė. - Žmogaus sąmonė linkusi pirmenybę atiduoti naujam daiktui. Tai kyla iš vartotojiškos jo sąmonės. Tačiau paveldosaugos labui būtina laikytis visas gyvenimo sritis persmelkiančio principo - jei tik įmanoma, paveldo objektą reikia pritaikyti senoms ar naujai atsirandančioms žmogaus reikmėms."

H.Saado raginimas labiau išnaudoti jau turimus pastatus paremtas pesimistiniais skaičiais - kultūros paveldo išsaugojimui ES skiriama maždaug 10 kartų mažiau pinigų nei naujų pastatų statyboms. Tai, anot jo, prikuria daug miestų - klonų. "Kur benuvyksi, rasi naujus panašius pastatus, prekybos centrus, parduotuves, - pasakojo jis. – Ir tik labai nedaug sektorių noriai naudojasi senais atnaujintais pastatais. Tad šioje srityje laukia dar daug iššūkių."

Pasak H.Saado, kultūros paveldo poreikius galima integruoti į ES strategiją "Europa 2020". Tačiau tokį procesą, turėtų skatinti patys žmonės. Veiks tik tas procesas, kuriame visi sektoriai bus suinteresuoti. "Struktūriniai sanglaudos fondai ir siekia tokių tikslų", - sakė jis.

Žemės ūkis - ne priešas

Kultūros paveldo ir žemės ūkio politikos sąveikos temomis diskutavę pranešėjai dalijosi patirtimi, kaip paveldą galima apsaugoti intensyvios žemdirbystės sektoriuje. Pranešėjų teigimu, šių sektorių bendradarbiavimas yra labiau įmanomas, nei gali atrodyti iš šalies. Paveldas prisideda prie kaimo plėtros politikos, yra neatsiejamas gerųjų pokyčių kaime dalis, padeda vystytis smulkiajam verslui.

Maria del Pozo Lopez iš Ispanijos, atstovaujanti Aranchueso kultūrinio kraštovaizdžio fondui, pateikė įkvepiantį pavyzdį, kurį pavadino integraliu valdymo modeliu. Jų regione atkurtas senovinis hidraulinis malūnas dabar naudojamas pasėlių laistymui. Nauda ir paveldui, ir žemės ūkiui.

Kaip teigė Bavarijos žemės paveldosaugininkas prof. dr. Sebastianas Sommeris, nors ne visada yra paprasta iš žemės savininkų nupirkti žemės plotą su paveldo objektu, tačiau visada galima siekti bendradarbiavimo. Jis siūlė tas vietas, kur po žeme esama archeologinio paveldo, paversti žaliosiomis poilsio zonomis - parkais, pasivaikščiojimo takais – taip apsaugoti žemę nuo nuolatinio arimo ir išlaikyti ateities kartoms.

Priminęs legendą, kaip jų regione atsirado kalkakmenių pylimai - esą velniui buvo pažadėta duoti valdyti tiek žemės, kiek jis per naktį sugebės aptverti - S.Sommeris pasakojo, kaip buvo rastas būdas juos išsaugoti. Nors aplink - intensyvios žemdirbystės teritorijos, o per jas vingiuoja apie 5 000 kilometrų pylimų, daugelyje vietų turistams nutiesti dviračių takai. Dalis trasų vingiuoja pylimų viršumi. Įrengti informaciniai stendai, aikštelės, supažindinančios su šio kraštovaizdžio ypatumais. Ir tai teikia žmonėms malonumo. Kaip pastebėjo britų Birmingamo universiteto profesorius Mike'as Robinsonas, paveldu mes galime džiaugtis nemokamai. Jau vien tai yra daug ir jau vien tai, atrodytų, įpareigoja žmones jį saugoti.

Paveldosaugininkai patys kultūros paveldą supranta ne kaip savaiminį tikslą, bet ir kaip priemonę kitų sričių tikslams pasiekti. Kaip teigė Belgijos švietimo, kultūros ir mokslo ministerijos atstovė Monique'a Krauwer, norint pasiekti gerų rezultatų paveldosaugos srityje, jos prioritetus būtina priderinti prie kitų sektorių prioritetų. "Negalima rėkti vien iš savo varpinės ir paveldą saugoti vien dėl jo paties. Paveldas gali teikti pridėtinę vertę dabarties žmogui. Tai svarbu suprasti ir ta kryptimi dirbti. Gerieji pavyzdžiai iliustruoja, kaip naudinga į kultūros paveldo išsaugojimą įtraukti vietos žmones, parodyti jiems, kokią naudą tai teikia. Tokiu atveju vertybės bus puoselėjamos jaučiant joms pagarbą", - sakė M.Krauwer.

Priežasčių ir galimybių daugėja

Protingai investuoti pinigai gali prikelti merdinčius sektorius. Puikiai iliustruojantį paveldo integracijos pavyzdį iš Materos miesto pateikė Italijos Paveldo ir kultūros ministerijos atstovė Erminia Sciacchitano. Pasak jos, akmens amžių menanti Matera iš nacionalinės gėdos virto nacionaliniu pasididžiavimu po teisingų investicijų.

ES struktūrinių fondų lėšomis naujam gyvenimui buvo prikeltas unikalus akmens amžių menantis Materos miestas pietų Italijoje.

Pokariu istorinės miesto vertės nesuvokę okupantai visiškai suniokojo aplinką, miestas tapo vienu skurdžiausių Italijoje, dalis jo – nebetinkamas gyventi. Padėtį nesunku įsivaizduoti prisiminus Lietuvos miestu-vaiduokliu vadinamą Didžiasalį. Situaciją pakeitė į miesto svarbą ir problemas dėmesį atkreipę šalies intelektualai: Madera imta gaivinti nacionalinėmis lėšomis ir įsiklausant į tradicinių amatų meistrų patarimus. Miesto atgaivinimą suvokus kaip prioritetą dėl jo istorinės vertės ir potencialios ekonominės naudos, pasirinktas sričių integravimas, ne konservuojant miestą lyg milžinišką muziejų, bet stengiantis prikelti jį naujam gyvenimui. Teisingai investavus valstybės ir ES struktūrinių fondų lėšas miestas šiandien klesti.

Materos pavyzdys byloja, kad net beviltiškiausioje padėtyje atsidūręs paveldas pasirinkus teisingą kelią gali būti prikeltas. Nors nėra ir negali būti universalaus recepto sėkmingai jo integracijai, esama daugelio būdų ir galimybių tam pasiekti. Kultūros paveldo įvairiapusiškumas verčia ieškoti sprendimų, kartais neišvengiama klaidų, tačiau, kaip sako Maderos gyventojai, mokytis nebandant yra tas pats, kaip bandyti rinkti derlių nieko nepasodinus.

Apibendrindamas patirtį ir matydamas, kokias galimybes teikia integruotoji paveldosauga pažangių technologijų amžiuje, Upsalos universiteto prof. Christeris Gustafssonas patvirtino, jog tinkamai tvarkantis su kultūros paveldu, regionas gali tik sustiprėti. "Švedijoje pastebėjus, kad vienas regionas klesti, auga ekonomika, o kitas tuo nepasižymi, buvo daryta daug tyrimų, kokios tokių skirtumų priežastys. Statistiniai duomenys parodė, kad klestinčiame regione daugiau dėmesio buvo skiriama paveldosaugos klausimų sprendimui", - teigė Ch.Gustafssonas.

Neeilinis žingsnis

Tarptautinė konferencija Vilniuje, sutraukusi per 250 dalyvių, tapo dideliu žingsniu į priekį diskutuojant apie kultūros paveldo integraciją į kitus politikos sektorius ir vadinamąją europinę darbotvarkę. Konferencijos pabaigoje priimtoje rezoliucijoje teigiama, kad būtina sukurti naują strateginę ilgalaikę kultūros paveldo integracijos į įvairias ES politikos sritis viziją. Tik einant tokiu keliu galima išnaudoti visas kultūros paveldo teikiamas galimybes.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"