TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Turime nežinia kam dirbančią prokuratūrą

2010 02 01 0:00
Seimo TTK pirmininkas S.Šedbaras įsitikinęs, kad prokuratūrą kontroliuojančių institucijų nebeliko.
Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka

Sovietmečio liekanų neatsikračiusi Generalinė prokuratūra turi keistis: jos problemų neišspręs vien generalinio prokuroro Algimanto Valantino laukiamas pasitraukimas iš pareigų.

Taip mano Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras. Jo teigimu, politikai turi prisiimti daugiau atsakomybės dėl prokuratūros ir specialiųjų tarnybų veiklos, o žmonės turi mąstyti, ką jie renka į Seimą.

- Kaip vertinate situaciją, susiklosčiusią dėl Drąsiaus Kedžio bylos? Ar jos sukelto ažiotažo nebandoma panaudoti politiniams tikslams?

- Nelabai įsivaizduoju, kaip būtų galima siekti politinių tikslų. Tai kriminalinė byla, nesusijusi su politika.

- Tačiau priekaištai ir kaltinimai generaliniam prokurorui A.Valantinui sklinda ir iš politinių tribūnų, o jų galimi padariniai - taip pat politiniai, nes keliamas klausimas, ar jis tinkamas eiti pareigas.

- Galbūt kas nors ir siekia jo pasitraukimo iš pareigų. Jei vienos ar kitos institucijos vadovo keitimas būtų geriausia išeitis, gelbstinti situaciją, tuomet, be abejo, būtų galima šitaip spręsti problemą. Būtų galima ir dažniau keisti vadovus. Tačiau net ir keičiant generalinius prokurorus ar, tarkime, dažnai keičiantis Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovams, vis tiek, kaip matome, tose institucijose išlieka vidaus problemų.

Nemanau, kad tikslas turėtų būti - pakeisti vieną žmogų ir manyti, kad tuo viskas baigsis. Reikia mąstyti apie priežastis - kodėl, keičiantis vadovams, sistema vis tiek funkcionuoja taip, kaip funkcionavo iki tol. Funkcionavo netinkamai.

- Galbūt tie, kurie šiandien gina ir remia generalinį prokurorą, yra suinteresuoti, kad nesikeistų nei vadovas, nei netinkamai funkcionuojanti sistema?

- Tikėtina, kad esama draugų, kolegų, bičiulių, turinčių savo nuomonę.

- O kokia yra Jūsų nuomonė šiuo klausimu?

- Aš norėčiau, kad mūsų prokuratūra veiktų taip, kaip ji veikia Vakarų Europos šalyse. Ji turėtų atsikratyti sovietinės sistemos reliktų. Esame vienintelė Europos Sąjungos (ES) valstybė, tebeturinti sovietinės prokuratūros liekanų.

- Kuo pasireiškia tas sovietizmas?

- Sovietmečiu prokuratūra buvo kontroliuojama Komunistų partijos, miestų ir rajonų komitetų. Kitais atžvilgiais ji buvo absoliučiai nekontroliuojama. Dabar ji taip pat yra nepriklausoma - skirtumas tik tas, kad nebeliko ankstesnės Komunistų partijos komiteto kontrolės, o demokratinių institucijų kontrolė - grynai formali. Galima teigti, kad kontroliuojančių institucijų nebeliko.

- Jei padėtis tokia prasta, kas pirmiausia turėtų keistis?

- Visose ES šalyse prokuratūra yra labiau integruota į vykdomosios valdžios sistemą, nes turi būti trys valdžios - leidžiančioji įstatymus, vykdomoji ir teisminė. Būta bandymų prokuratūrą priskirti teismų sistemai. Tačiau prokuratūra, manau, neturėtų būti susieta su teismu, nes teismas yra neutrali ginčus nagrinėjanti institucija. Prokuratūra pateikia kaltinamuosius įrodymus, gynyba teikia teisinančius argumentus, o teismas turi laikytis neutralumo. Jei susiesime prokuratūrą su teismu, žmonės galės manyti, kad teismas tarytum "iš anksto kaltina". Gynyba tokiu atveju būtų silpnesnioji grandis.

- Tai gal prokuratūra gali būti nepriklausoma grandis tarp teisminės ir vykdomosios valdžios?

- O kaip - "pati sau" valdžia? Jau turėjome problemų, kai nebuvo aišku, kam dirba VSD; turime ir nežinia kam dirbančią prokuratūrą, nepriklausančią nė vienai iš trijų valdžios šakų. Kas tai - kažin kokia "ketvirta valdžia"? O gal - "penkta"?

Taigi būtina sutvarkyti šį reikalą ir labiau integruoti prokuratūrą į vykdomosios valdžios sistemą. Vakarų Europoje ji vienur yra labiau integruota, kitur - kiek mažiau, bet vis tiek susieta su teisingumo ministerijomis, teisingumo ministrais. Turi būti politinė struktūra, atsakinga už prokuratūros veiklą: teisingumo ministras arba ministras pirmininkas. Jei atsakingas ministras nesugeba sutvarkyti sistemos, jis turi atsistatydinti ir leisti dirbti kitiems.

Šiandien padėtis yra tokia, kad prokuratūra pati save kontroliuoja ir nesileidžia kitų kontroliuojama. Tai liudija kad ir Šiaulių įvykiai, kai Vilniaus saugumiečiai, norėdami gauti sankcijas telefoninių sostinės žurnalistų pokalbių pasiklausymams, vyksta pas konkrečius šiauliškius prokurorus ir teisėjus. Štai kokia ta "kontrolė". Šį priekaištą grindžiu Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos išvadomis. Tose išvadose yra kaltinama ir Generalinė prokuratūra, ir jos vadovas, kuris nesukūrė kontrolės sistemos arba nuolaidžiavo.

Problema - ne tik D.Kedžio istorija. Ir žurnalistų pokalbių pasiklausymai, ir pasivažinėjimai į Šiaulius liudija netvarką sistemoje. O vėliau aiškėja, kad lyg ir nėra jokio atsakingo asmens. Man suprantamesnė esama policijos atskaitomybė: policijos sistema atskaitinga vidaus reikalų ministrui ir už netvarką joje atsakytų vidaus reikalų ministras.

Niekad nesu girdėjęs kurio nors policijos tyrėjo skundžiantis, kad ministras kišasi į jo bylą. Tai tiesiog neįmanoma. Ir aš iškart paneigiu galimą argumentą, kad teisingumo ministras imtų kištis į bylas, jei prokuratūra būtų priskirta teisingumo ministro atsakomybei. Juk policija, kaip matome, dirba sėkmingai, sklandžiai tiria bylas ir apie jokį kišimąsi nekalba.

- Jei telefoninių pokalbių pasiklausymą teisėsauga vykdo ir sankcionuoja neleistinai pažeisdama mūsų privatumą, kodėl turime tikėti, kad politikai ir jų didesnė kontrolė būtinai tą privatumą apsaugos?

- Todėl, kad paprasčiausiai nėra kito mechanizmo: neturime kitų subjektų, kuriais galime tikėti. Politinę valdžią formuoja ir renka tauta, ir tauta turi ne tik teisę, bet ir pareigą dalyvauti rinkimuose, atsakingai balsuoti, suformuoti tinkamą politinę valdžią ir iš jos pareikalauti atsakomybės. Žmonės privalo pasitikėti politikais, nes kitokio demokratijos modelio žmonija dar neišrado.

- Jei taip, tai kodėl atsakomybę dėl galbūt neleistino operatyvinių priemonių taikymo turi prisiimti tik specialiosios tarnybos, o ne įpareigoti jas kontroliuoti politikai?

- Nelabai žinau, kokie politikai kontroliuoja VSD. Jei turite galvoje Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, tai matėme, kaip VSD nepasiduoda šio komiteto kontrolei - nepateikia reikalaujamos informacijos. Jei reikalaujama informacija yra tiek nepatikima ir nepatikrinta, kad jos negali teikti parlamentinei kontrolei, tai jos neturi likti.

- Vis dėlto norėčiau patikslinti: ar parlamentinės kontrolės nebuvimas yra problema tik tų, kurių nesukontroliuoja, ar ir tų, kurie nesukontroliuoja?

- Tai yra sistemos problema. Politikai privalo sukurti tokią sistemą, kad galėtų užtikrinti reikiamą kontrolę. Problema - kai egzistuoja tik menama parlamentinė kontrolė. Apskritai parlamentas yra įstatymų leidybos institucija ir parlamento pagrindinis uždavinys - leisti įstatymus. Jei norime sukurti veiksmingą parlamentinės kontrolės mechanizmą, turime mokytis iš tų valstybių, kuriose tie mechanizmai veikia. Kad ir JAV egzistuojantys specialūs komitetai ar pakomitečiai.

Tačiau į tokius komitetus parlamentinės partijos negali skirti ką tik panorėjusios: į tuos komitetus turi būti skiriami tam tikrus reikalavimus atitinkantys žmonės. Iki to mums dar gana toli. Ir štai čia yra problema: ar teiks specialiosios tarnybos informaciją parlamentiniam komitetui, žinodamos, kad jame yra žmonių, galinčių tą informaciją panaudoti ne pagal paskirtį ir nežinia kur ją nunešti?

Žmonės turi mąstyti, ką jie renka į Seimą. Bet žmonės apie tai dar nelabai mąsto, o partijos nėra reiklios savo nariams, tad gerai veikiančios sistemos Lietuvoje nėra.

- D.Kedžio sesuo Neringa Venckienė pasipiktino sprendimu panaikinti įtarimus verslininkui Andriui Ūsui seksualiai prievartavus D.Kedžio dukrelę. Taip pat ji apstulbo sužinojusi, kad įtarimai nutraukti kitiems byloje minėtiems asmenimis. Kauno apygardos teismo teisėja kaltina A.Valantiną melavus tiek prezidentei, tiek visiems Lietuvos žmonėms. Koks Jūsų vertinimas?

- Mūsų tyrimo išvadų esmė tokia: netinkamas bylos tyrimas ir tinkamu metu neatlikti procesiniai veiksmai, laiku nesurinkti įrodymai, tikėtina, padarė nepataisomą žalą ikiteisminiam tyrimui, ir tai gali turėti didelės reikšmės galutiniams sprendimams. Rašydami išvadas dar negalėjome tiksliai prognozuoti kaip bus, bet, kaip matote, nuspėjome teisingai. Nes byla yra tiek suvelta ir vilkinta, jog buvo akivaizdu, kad nepavyks tinkamai jos užbaigti. Ir dabar prokurorams išties, manau, trūksta įrodymų.

Kai byla taps procesinė, apie ją bus galima daugiau sužinoti. Dabar nežinome, kurie įrodymai pasitvirtino, o kurie - "subyrėjo". Manau, "subyrėjo" mergaitės parodymai - nes vaikas yra mažas, buvo vežamas į psichiatrijos ligoninę, dirginamas (taip pat ir jos tėvo dirginamas). O juk ji yra vienintelė nukentėjusioji, kurios parodymai yra "aukso vertės".

- Kokią esminę problemą vis dėlto liudija vadinamoji pedofilijos bylą: ar tai, kad mūsų teisėsauga niekam tikusi ir pedofilai daro ką nori, ar veikiau tai, kad didelė mūsų visuomenės dalis nesubrendo, neturi teisinės valstybės mentaliteto ir nori pati nuspręsti, kas kaltas ir kieno galvas reikia kapoti?

- Daugiau kaip metus trukęs tyrimas pirmiausia atskleidė, kad prokuratūra stokoja reikiamų mechanizmų - kontrolės, atsakomybės ir kitų. Visuomenė turi teisę pareikalauti tam tikrų rezultatų. Prasidėjus tyrimui, gavome visą šūsnį su juo susijusių skundų ir nemanome, kad visi jie yra nepagrįsti.

Reikia tobulinti Baudžiamojo proceso kodeksą (BPK), svarstyti dėl prokuratūros pavaldumo valstybės institucijų sistemoje, iš esmės pertvarkyti ikiteisminio tyrimo teisinį reguliavimą. Nauji BPK postulatai, sukurti prieš šešetą metų, o kartu ir demokratinių šalių modelis, reikalaujantis atsakomybės ir pareigos jausmo, Lietuvoje nepasitvirtino: turime grįžti prie tam tikrų terminų ir kontrolės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"