TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Turiningas laisvalaikis - prieš gatvės pasaulį

2009 05 26 0:00
B.Kalvaičio vadovaujamai vaikų stovyklai "Žilvitis" savivaldybė jau daug metų neskiria nė cento.
LŽ archyvo nuotrauka

Sociologai teigia, kad vaikų užimtumas daro didelę įtaką jų ugdymui. Skirdami vaikams per mažai dėmesio, sulaukiame atsakomosios reakcijos: net į tikrų entuziastų organizuotus renginius, būrelius daugelis eina nenoriai. Renkasi kitą, jiems mielesnį, gatvės pasaulį.

Nepilnamečiai Lietuvoje padaro 2,1 proc. visų nusikaltimų. Policijos departamento statistika rodo, kad labiausiai linkę nusikalsti 16-17 metų paaugliai. Ženklaus nepilnamečių nusikalstamumo didėjimo kol kas neužfiksuota. Mergaičių padaromų nusikaltimų netgi sumažėjo. Tačiau, policijos pareigūnų teigimu, nusikaltimai tampa vis žiauresni.

Psichologai laikosi vieningos nuomonės: vaikų užimtumas - viena svarbiausių nusikalstamumo prevencijos priemonių. "Reikia ištirti vaikų poreikius, vyraujančią motyvaciją ir pasiūlyti tokius užsiėmimus, kurie juos sudomintų", - LŽ sakė psichologė Ala Petrulytė. Tačiau kaip tai padaryti? Per mokslo metus dalį dienos vaikai būna užsiėmę. Po pamokų organizuojami įvairūs renginiai, konkursai, kitokios ugdymo priemonės. "Tų renginių yra pakankamai. Policijos darbuotojai, pavyzdžiui, rengia susitikimus, varžybas. Tačiau tuomet iškyla kita problema - vaikai niekur nenori dalyvauti. Trūksta socialinių įgūdžių, noro bendrauti, todėl ir atsiranda bėdų", - teigė Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus vyresnioji specialistė Nomeda Cibarauskienė. Antra vertus, vasarą, kai vaikai atostogauja, padėtis dar blogesnė. Dauguma tėvų neišgali vaikams nupirkti kelialapių į stovyklas, tad per atostogas jie paliekami likimo valiai.

Neįkandamos kainos

Vaikų stovyklų kainos labai įvairios. Pigiausia atžalą leisti į pajūryje esantį "Žilvitį" arba į penkias VšĮ "Vaikų poilsis" stovyklas. Dešimties dienų poilsio kainos jose siekia maždaug 500 litų. Pajūryje jos truputį didesnės. Rengiamos ir įvairios profilinės stovyklos. Jose už 10 dienų poilsį gali tekti pakloti daugiau nei tūkstantį litų. Tokie pinigai tikrai ne kiekvienos šeimos kišenei.

VšĮ "Vaikų poilsis" vadybininkė Regina Mušinskienė LŽ sakė, kad tėvelių prašymu jie taip pat bandė rengti kalbos mokymo stovyklą, bet ji nepateisino lūkesčių. "Po mokslo metų vaikai ir taip pavargę - jiems reikia pailsėsi. Be to, ko galima išmokyti per 10 dienų?" - LŽ sakė R.Mušinskienė.

"Žilvitis" - gardus kąsnelis

"Žilvičio" steigėja yra Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinė sąjunga, bet ji lėšų stovyklai neskiria. Neskiriama ir savivaldybės pinigų. "Kiek kartų prašėme, bet mums vis sakydavo, kad suktumės patys, nors savivaldybės gauna lėšų pagal vaikų socializacijos programą", - LŽ pasakojo "Žilvičio" direktorius Bronius Kalvaitis. LŽ duomenimis, daugeliui "Žilvičio" stovykla - tarsi krislas akyje, mat ji įsikūrusi labai gražioje vietoje, pačiame pajūryje, Giruliuose. Į šį geidžiamą kąsnelį ne vienas galanda dantis, tad stovykloje nuolat lankosi visokio plauko tikrintojai.

"Žilvityje" per vasarą pabūna apie 2 tūkst. vaikų. Pasak direktoriaus, čia visuomet ilsisi ir vaikai iš asocialių šeimų arba globos namų. Pernai jų atvyko 240. "Anksčiau mes juos privalėjome priimti, o šiemet ministerija (Švietimo ir mokslo ministerija - ŠMM) jau tik patarė priimti, nes viskas priklausys nuo to, kiek lėšų bus skirta", - sakė B.Kalvaitis. LŽ duomenimis, šiemet ŠMM "Žilvičiui" skyrė 120 tūkst. litų. Reikia pripažinti - nedaug. "Vaikų poilsio" stovyklai "Pasaka", taip pat įsikūrusiai pajūryje, skirta 280 tūkst. litų, nors poilsiaujančių vaikų skaičiumi jos menkai skiriasi.

Skiria ypatingą dėmesį

Laikinas stovyklas organizuoja ir kariškiai bei policija. Tik, atrodo, dažnai vaikai mano, kad ten itin griežta tvarka, ir ne kiekvienas jas renkasi. "Policija daug dirba su vaikais, siūlo įvairios veiklos. Tačiau gal dėl to, kad renginiai vyksta ne mokykloje, o gal dėl vis dar šiek tiek priešiško nusiteikimo pareigūnų atžvilgiu ne visi vaikai ten noriai eina", - sakė Fabijoniškių vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Rasa Mickevičiūtė. Pasak pedagogės, mokykloje organizuojama daug renginių. Kai kuriuos vaikai išties pamėgo. Mokykloje dirba socialinė pedagogė. "Ypač daug dėmesio skiriame uždariems, sunkiau bendraujantiems vaikams. Su kiekvienu jų tenka dirbti individualiai, kad jis pamatytų, jog be kokių nors blogų darbų, kurių galbūt jau yra spėjęs pridaryti, turi savyje daug gero", - LŽ sakė R.Mickevičiūtė. Direktoriaus pavaduotoja pasakojo apie vieną paauglį, kuris kelerius metus buvo atžarus, nekalbus, užsispyręs. Pedagogai jau buvo praradę viltį kaip nors jį palenkti į gerąją pusę. Tačiau kartą berniuką šiaip ne taip įkalbėjo būti vieno renginio vedėju. Siūlė tik pabandyti. "Mikrofoną jam į rankas tiesiog įspraudėme, tačiau nuo to laiko vaikinukas neatpažįstamai pasikeitė. Dabar, kai mokinių taryboje aptarinėjame kokį renginį, jis būna labai aktyvus. Sako, kad vedėjas bus jis, ir baigta", - juokėsi direktoriaus pavaduotoja.

Žaisti nėra kur

Vaiko charakteris dažniausiai formuojasi pirmaisiais jo gyvenimo metais. Psichologai pataria: vaikas, ypač jei jis neturi nei brolių, nei seserų, neturėtų augti vien suaugusiųjų aplinkoje. Jam būtina bendrauti su bendraamžiais, įgyti socialinių įgūdžių. Tačiau ikimokyklinukui, nelankančiam darželio, susitikti su kitais vaikais dažnai nėra kur. Tėvai ne visada sutinka, kad jų butas būtų paverstas mažylių žaidimų vieta, o kiemuose žaidimų aikštelių labai trūksta.

Nors Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos (VTAKĮ) atliktas tyrimas rodo, kad jų įrengta daugiau, bet tiek nepakanka. Be to, daugiau jų tik didžiuosiuose miestuose, o kaimo vietovėse vis dar labai mažai. "Seniūnijos šiam tikslui norėtų gauti daugiau lėšų, - LŽ sakė Vilniaus miesto Naujininkų seniūnijos seniūnas Benediktas Citovičius. - Tačiau mes savo pinigų neturime, juos skirsto Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio departamentas (MŪD). Realiai tų lėšų nepakanka. Gauname gyventojų prašymų tvarkyti, atnaujinti aikšteles. Darome, ką galime. Užpernai Salininkų rajone buvo pastatytos 8 naujos aikštelės mažyliams, tačiau jas reikia ir prižiūrėti." Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Arūnas Visockas sakė, kad šiuo metu mieste yra apie 700 vaikų žaidimų aikštelių. 300 yra naujai įrengtos, kurioms beveik nereikia investicijų, o 100 senų medinių ir 300 metalinių tvarkyti reikia nemažai lėšų. Šiemet Vilniaus savivaldybės MŪD aikštelėms tvarkyti ar statyti teskyrė 335 tūkst. litų.

Vaikai tapo nereikalingi

Įrengti naujas aikšteles ar atnaujinti esamas seniūnijos ne visuomet gali ir dėl kitų priežasčių. Savivaldybių nuomone, aikštelių nuosavybės įteisinimo ir priežiūros klausimus galima būtų išspręsti greičiau, jei kiekvienas daugiabutis turėtų detaliuoju planu suformuotą žemės sklypą. Tačiau tam trūksta lėšų. Pavyzdžiui, Šiaulių mieste iki 2007 metų pabaigos tokių detaliųjų planų buvo parengta vos 6 procentai.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierės Rimantės Šalaševičiūtės nuomone, net ir suformavus detaliuosius planus, problema išliks. Vaikų žaidimų aikštelių nenori patys gyventojai, neturintys mažų vaikų. Jie mano, esą geriau tose vietose įrengti automobilių stovėjimo vietas, kurių prie daugiabučių katastrofiškai trūksta. VTAKĮ jau ne karta gavo tėvų skundų. Gyventojai piktinasi kieme vaikų keliamu triukšmu, neretai bando juos tiesiog išvaryti iš žaidimų aikštelių.

Prie vieno iš Naujininkų rajono daugiabučių pamatėme jauną moterį su vežimėliu. Aplink krykštaudami lakstė dar keletas mažylių. Moteris prisipažino sauganti dar ir tris kaimynės mažylius. "Dauguma žmonių nesiskundžia. Bet yra keletas, kurie nepraleidžia progos ką nors bjauraus mestelėti. Neseniai vienas gyventojas pasakė, kad gimdome kaip kokie triušiai, ramiai pabūti per mūsų vaikus negalima. Kaip jam liežuvis apsivertė!" - piktinosi jauna mama.

Lėšos atsipirktų su kaupu

R.Mickevičiūtė teigia, kad yra daug vaikų, kurie visai neturi laisvo laiko: lanko įvairiausius užsiėmimus, sportuoja. Bet didelė dalis laiką leidžia vien prie kompiuterių, juos sunku įkalbėti užsiimti kokia nors veikla. "Ta liga pamažu praeina. Dar prieš kelerius metus teko tiesiog gaudyti vaikus kompiuterių svetainėse ir vesti juos į pamokas, įkalbinėti vietoj žaidimo kompiuteriu pasirinkti, pavyzdžiui, turnyrą", - sakė direktoriaus pavaduotoja.

Didžiausią grėsmę kelia vaikai, kurie neturi jokios motyvacijos ką nors veikti. Jie renkasi savo kompaniją, kuri dažnai būna ne tokia jau ir nekalta. A.Petrulytė teigia, kad mokyklose reikia sudaryti tokių vaikų grupes, su kuriomis galėtų dirbti patyrę psichologai praktikai. Jie išmokytų vaikus bendravimo įgūdžių, sudomintų kokia nors veikla. "Vaikų socializacijai lėšų taupyti negalima. Nuo pat vaikystės turiningai leidžiantys laiką vaikai išauga sumanūs, veiklūs žmonės. Tad lėšos jų socializacijai atsipirktų su kaupu", - LŽ teigė Jaunimo turizmo centro, kuruojančio vaikų socializacijos programą, direktorė Virginija Petrevičienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"