TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Turistams - gamtos saugotojų siena

2011 08 03 0:00
Maži dyzeliniai automobiliai Berlyno apsaugos zonoje nepageidaujami, tačiau dideli triukšmingi sunkvežimiai įleidžiami.
Ilonos Staškutės nuotrauka

M4gstantiems keliauti automobiliais užtenka nežinoti apie vieną lankomoje šalyje galiojantį draudimą ir gali žlugti atostogų planai. Taip griežtai turistus pasitinka ne tolima egzotiška valstybė, o visai šalia esanti Vokietija - kai kurie jos miestai "aptverti" nematoma siena pirmiausia neturtingų kaimynų automobiliams.

Ne kartą Vokietijoje lankęsi ar artimųjų įspūdžių girdėję turistai žino, kad kai kuriuose šios šalies miestuose galioja aplinkos zonos, vokiškai vadinamos "Umwelt zone". Bet rečiau besilankantieji ir net neįtariantieji, kad tokios zonos gali egzistuoti, susiduria su rimtomis problemomis.

Turistams kelionės maršrutą tenka planuoti pagal aplinkos zonas, o ne pagal norimus pamatyti objektus. Jeigu automobilis ne itin naujas, teks rūpintis, kur jį palikti kokiose nors priemiesčio aikštelėse, arba atsisakyti vizito į kai kuriuos gražius šio krašto miestus.

Su lagaminais ant pečių

Vilnietė Agnė su draugais neseniai grįžo iš kelionės po Europą savo transporto priemone ir džiaugdamasi atostogomis minėjo tik vieną nuotaiką aptemdžiusį dalyką - 1999 metais registruotu nedideliu dyzeliniu automobiliu važiavusi kompanija ne tik negalėjo laisvai judėti po Vokietijos miestus, bet ir turėjo keisti planuotą kelionės maršrutą bei tamsoje blaškytis su lagaminais nepažįstamoje vietovėje.

Dar ruošdamasi kelionei mergina prisiminė, kad prieš kelerius metus lankydamasi Berlyne išgirdo apie miesto ketinimus įvesti aplinkos zoną. Tik todėl jai toptelėjo mintis pasitikslinti, ar apribojimai jau galioja. "Jei nebūčiau kadaise girdėjusi apie aplinkos zoną, nebūčiau net pagalvojusi, kad tokia yra. Kai patikrinau jos reikalavimus, suvokiau, kad į Berlyną mes neįvažiuosime", - pasakojo pašnekovė.

Draugams teko atsisakyti jau rezervuotų viešbučio kambarių, sumokėti baudą už jų atsisakymą ir skubiai ieškoti naujos vietos nakvynei. Bet ją rasti nebuvo paprasta ne tik todėl, kad iki kelionės likus vos kelioms dienoms dauguma viešbučių jau buvo užimta, bet ir dėl to, kad Agnei nepavyko rasti tikslaus žemėlapio, kurias gatves Berlyno aplinkos zona apima ir kurių ne. Miesto internetinio puslapio skiltyje anglų kalba įdėta tik apytikslė schema su nuoroda, kad aplinkos zona sutampa su vidiniu miesto traukinio (S-Bahn) bėgių žiedu, todėl orientuotis teko tik pagal jį.

Didesnė staigmena turistų laukė Brėmene. Kad šiame mieste yra apsaugos zona, jie nežinojo, nes klausinėtieji kiti kelionių mėgėjai vardijo tik didesnius šalies miestus, o Brėmeno internetiniame puslapyje apie jokius apribojimus neužsimenama. "Apie draudimą sužinojome tik pamatę ženklą - mums įvažiuoti draudžiama ir naktį niekaip nepasieksime pasirinkto viešbučio automobiliu. Teko susirasti saugomą stovėjimo aikštelę ir su lagaminais pėsčiomis keliauti iki nakvynės vietos. Turėjome atrodyti gana keistai, bet mums buvo visiškai nejuokinga", - pasakojo mergina.

Nematoma siena

2008 metų pradžioje Vokietijoje buvo įkurtos pirmosios apsaugos zonos, o vėliau tokias zonas ėmė kurti vis daugiau miestų. Berlynas, Brėmenas, Hanoveris, Leipcigas ir daugybė kitų Vokietijos miestų bei miestelių į šias zonas (dažniausiai - centrinę miesto dalį) nebeįsileidžia automobilių, neatitinkančių nustatytų taršos normų. Keturi minėtieji miestai įvažiuojantiesiems taiko pačius griežčiausius reikalavimus - į šių miestų apsaugos zonas gali įvažiuoti tik transporto priemonės, pažymėtos žaliu vinjetės lipduku su skaičiumi 4. Toks lipdukas gali būti priklijuotas tik ant automobilio, atitinkančio "Euro 4" ar aukštesnę taršos grupę, o su išimtimis gali būti taikomas "Euro 3" taršos grupei priskiriamai transporto priemonei, jei joje įmontuota išmetamųjų dalelių mažinimo sistema (DMS).

Kituose miestuose, tokiuose kaip Miunchenas, Frankfurtas prie Maino ar Diuseldorfas, aplinkos zonų reikalavimai ne tokie griežti. Į šiuos miestus įleidžiami ir geltonu lipduku su skaičiumi 3 pažymėti automobiliai, atitinkantys ne žemesnius nei "Euro 3" arba "Euro 2" su DMS taršos reikalavimus. Į švelniausius reikalavimus taikančią grupę patenka Esenas, Manheimas, Freiburgas ir dar per dvidešimt Pietų ir Vakarų Vokietijos miestelių. Šių miestų apsaugos zonose galima važinėti automobiliais, atitinkančiais ne mažesnius nei "Euro 2" arba "Euro 1" su DMS taršos reikalavimus. Tokios transporto priemonės žymimos raudonais lipdukais su skaičiumi 2.

Už įvažiavimą į aplinkos zoną be lipduko tektų pakloti 40 eurų (apie 140 litų) baudą. Taisyklė galioja, net jei automobilis atitinka reikalavimus, bet vairuotojas neįsigijo vinjetės.

Už ribų - dauguma Lietuvos vairuotojų

Atrodo, labai teisinga į miestų centrus neįsileisti senų, labai gamtą teršiančių transporto priemonių. Tačiau už aplinkos zonos ribų Vokietijoje lieka ne tokios ir senos mašinos - į Berlyne bei kituose miestuose suformuotas 4-ojo lygio zonas įleidžiami tik 2006 metais ar vėliau registruoti dyzeliniai automobiliai bei benzinu varomos transporto priemonės, kurioms tokie griežti amžiaus apribojimai netaikomi. Visiems benzininiams modeliams su katalizatoriais, pirmą kartą registruotiems 1993 metais ar vėliau, neatsižvelgiant į jų taršos klasę, išduodami žali lipdukai, o registruotiems anksčiau neišduodami jokie.

Pirmoji automobilio registracija - pagrindinis taršos klasių lentelėse nurodomas orientyras. Jei ir galėtų būti pritaikyta išimčių, vairuotojui, ypač nekalbančiam vokiškai, labai sunku tiksliai išsiaiškinti, ar jos būtų pritaikytos būtent jo automobiliui. Lipdukų išdavimo taisyklėse sakoma, kad jei automobilio dokumentuose nenurodyta Europos standarto išmetamųjų dujų grupė, remiamasi transporto priemonės pirmosios registracijos data.

Pagal ją žalią lipduką gali gauti 2006 metais registruoti ir naujesni automobiliai, geltoną - 2001 metais, o raudoną - 1997 metais ir vėliau registruoti dyzeliniai automobiliai. Taigi, net pačiai žemiausiai klasei vokiečių priskiriami automobiliai yra naujesni už Lietuvos keliais riedančias vidutinio senumo mašinas, o į dalį Vokietijos miestų savo automobiliu gali vykti tik pasiturintys mūsų krašto piliečiai. Lietuvoje populiarių dyzelinių automobilių savininkams belieka rizikuoti arba aplenkti norėtus aplankyti miestus.

Nauda neaiški

Vokietijos ambasados Vilniuje spaudos ir kultūros skyriaus įgaliotasis Mathias Kobsas nenorėjo sutikti, kad išduodant smulkiųjų kietųjų dalelių vinjetes diskriminuojami skurdžiau gyvenantys žmonės, tačiau pripažino, kad labiausiai nuskriausti lieka senesnių automobilių su dyzeliniais varikliais savininkai, nes šios transporto priemonės išmeta daugiau teršalų.

"Senesni automobiliai, turintys benzinu varomus variklius, taip pat ir dyzeliniai automobiliai papildomai įstačius filtrus gali gauti vinjetes", - siūlė išeitį jis. Pasak pašnekovo, apsaugos zonos Vokietijoje buvo įvestos remiantis 2004 metais Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) paskelbtais duomenimis. PSO savo ataskaitoje teigė, kad kiekvienais metais 370 tūkst. per ankstyvų mirčių visame pasaulyje įvyksta dėl didelio oro užterštumo smulkiomis kietosiomis dalelėmis. Vokietijos planas apvalyti miestų orą veikiausiai bent iš dalies pasiteisino. M.Kobsas patvirtino, kad atskiruose miestuose įvairiais būdais ištyrus aplinką paaiškėjo, jog šiek tiek sumažėjo aplinkos taršos miestų centruose. Tačiau jis pabrėžė, kad matavimai yra labai priklausomi nuo oro sąlygų ir todėl galima kalbėti tik apie dalinį pagerėjimą.

Savais automobiliais į Vokietiją linkę atvykti tik artimiausių kaimyninių valstybių gyventojai, pusė jų - iš vis dar neturtingos Rytų Europos. Šių šalių keliautojai neslepia nusivylimo taisykle, nepripažįstančia jokių išimčių ar alternatyvų, bet, matyt, Vokietijai turistų netrūksta. "Vokietijos turizmo centrinė tarnyba DZT kasmet susumuoja turizmo apyvartą Vokietijoje remdamasi nakvynių skaičiumi. Jos pranešimuose už praėjusius metus pažymima, kad vėl pastebimas tokių nakvynių skaičiaus didėjimas. Daugiau nei 60 mln. nakvynių Vokietijoje tenka svečiams iš užsienio, o tai yra net 10 proc. daugiau nei 2008 metais", - teigė M.Kobsas.

Tačiau ši informacija nepaaiškina, ar yra koks skirtumas tarp turistų pasirinkimo nakvoti viešbučiuose, patenkančiuose į apsaugos zoną, ir tuose, kurie yra už jos ribų. Pašnekovas taip pat patvirtino, kad iki šiol dar nebuvo atlikta nė viena studija siekiant ištirti, kokia yra apsaugos zonų įtaka turizmo sričiai, o ypač užsienio svečių atvykimui.

Nesigiria esą nepasiekiami

Bet ir be plataus tyrimo galima pastebėti tendenciją, kad patys vokiečių verslininkai nenoriai kalba apie aplinkos zoną ir tikrai nelinkę tuo girtis.

"Apmaudžiausia, kad nė vienas Berlyno viešbutis, esantis aplinkos zonoje, dėl tos nematomos sienos iš anksto neperspėjo - nepaminėjo savo prisistatyme. Tik kai ėmėme ieškoti nakvynės priemiesčiuose, keli viešbučiai užsiminė apie tokios zonos egzistavimą ir kaip pranašumą pateikė faktą, kad jie patys į ją nepatenka - yra be kliūčių pasiekiami. Matyt, verslininkai savanaudiškai neskelbia to, kad jų viešbučiai kai kam yra tiesiog nepasiekiami - juk jei draudžiamą ženklą pamatysi tik atvykęs, būsi priverstas vis viena nakvoti rezervuotoje vietoje arba sumokėti rezervacijos atšaukimo baudą", - dalijosi įspūdžiais po Vokietiją keliavusi Agnė.

Galbūt ne visiems turistams tokia informacija svarbi. Didelė dalis turistų į šalį atvyksta lėktuvais, todėl su automobiliais susijusios problemos jiems neaktualios, o tie, kurie ruošiasi nuomotis mašiną vietoje, gauna ją su vinjete. Už borto lieka tik neturtingi Rytų europiečiai, atsitrenkiantys į nematomą sieną.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"