TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Turtas ir skurdas: nelygybės mastas auga

2016 06 24 6:00
Pajamų nelygybė ir skurdo lygis Lietuvoje buvo aukštesni nei ES vidurkis ir prieš ekonomikos krizę, ir po jos. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Koeficientas, rodantis pajamų nelygybės mastą, Lietuvoje po truputį vėl stiebiasi į viršų. Tai reiškia, kad atotrūkis tarp didžiausias ir mažiausias pajamas gaunančių gyventojų didėja. Nelygybės mūsų šalyje ištakos – nepriklausomybės pradžia ir rinkos reformos, kurios prasidėjo nuo privatizacijos. Augantis nelygybės mastas dabar rūpi visam pasauliui.

Apie nelygybę, skurdą ir atskirtį prieš porą savaičių Seime, skaitydama metinį pranešimą, prakalbo ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji pareiškė, kad Lietuvoje – didžiausia pajamų nelygybė Europos Sąjungoje (ES). Nelygu tyrimai, mūsų šalyje ji didesnė nei ES vidurkis ir po truputį didėja. Apie tai, kodėl skurstama ir turtėjama vis greičiau, kaip tai pakeisti, diskutuoja daugelis pasaulio vyriausybių. Skaičiuojama, kad 1 proc. pasaulio turtingųjų greitai turės daugiau nei likusieji 99 proc. žmonių. Kaip pasiskirsto Lietuvos gyventojų turtas, patikimų duomenų nėra. Iš pajamų nelygybės rodiklių galima spręsti, kad labai netolygiai.

Riba – 241 euras

Pernai paskelbti Statistikos departamento duomenys rodo, kad žemiau skurdo ribos gyvena apie penktadalis Lietuvos gyventojų. Tai – apie 560 tūkst. žmonių. Skurdo rizikos riba 2014 metais buvo 241 euras per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui, 506 eurai – šeimai, kurią sudaro du suaugę asmenys ir du vaikai iki 14 metų.

Prieš kelias dienas paskelbta, kad pagal darbo jėgos kainą Lietuva atsidūrė sąraše valstybių, kuriose metų pradžioje darbo jėgos kaina augo labiausiai. Tačiau lietuviai, kaip ir bulgarai, rumunai ar latviai, yra mažiausius atlyginimus gaunantys europiečiai. Vidutinė alga į rankas Lietuvoje – 583,9 euro.

Gini koeficientas, gyventojų pajamų pasiskirstymo statistinis rodiklis, vartojamas pajamų skirtumams apibūdinti, pastaruosius trejus metus kilo ir dabar Lietuvoje siekia 35, o ES vidurkis – 30. „Kaip Europos valstybės, mūsų koeficientas labai aukštas. Jeigu visų gyventojų pajamos būtų vienodos, rodiklis būtų 0, – aiškino Vilniaus universiteto (VU) profesorius ekonomistas Romas Lazutka. – Mūsų valstybė perskirsto labai mažai pajamų. Rodiklis auga, nes darbo užmokestis mažas, labai daug žmonių dirba už minimalų ar mažesnį atlyginimą.“

Prieš porą metų VU mokslininkų atliktas gyventojų pajamų nelygybės tyrimas atskleidė, kad didžiausia Lietuvoje yra samdomo darbo pajamų nelygybė. Tačiau tyrime nurodoma, kad šalies pensininkų nelygybė yra viena mažiausių tarp kitų Europos šalių, nors šalies nelygybės vidurkis – vienas aukščiausių. Anot tyrimo, taip yra todėl, kad socialinio draudimo pensijos yra palyginti vienodos dėl perskirstymo ir jos – didžiausias pensininkų pajamų šaltinis. Šių metų kovą vidutinė pensija siekė 255 eurus.

Per didelis žemės ūkis

VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Jonas Čičinskas teigia, kad nelygybės Lietuvoje priežasčių reikėtų ieškoti ir mūsų ekonomikos struktūroje, nes ji diktuoja socialinę šalies struktūrą. „Iš sovietmečio paveldėjome per didelį žemės ūkį. O tai yra atsiliekanti, mažą pridėtinę vertę kurianti šaka. Bet Lietuvoje daug žmonių ten dirba, jų darbas nenašus, pajamos mažos – tai rodiklius irgi traukia žemyn“, – dėstė jis.

Štai Čekijos ir Slovakijos, posovietinių valstybių, nelygybės rodikliai – kur kas mažesni, panašūs į Skandinavijos valstybių. R. Lazutka priminė, kad nelygybės ištakos Lietuvoje – posovietinis laikotarpis. „Leonido Brežnevo laikais buvo populiarus toks prakeiksmas: „Kad tau tektų gyventi iš algos.“ Nes kiti pasivogdavo, kas – kombinate mėsos, kas – dar ko nors ir pan. Lietuvoje tiems, kurie dirba už atlyginimą, dabar yra blogai – atlyginimai yra maži. Santykis tarp kapitalo ir darbo yra pastarojo nenaudai“, – tikino jis.

Mokslininkas nurodė, kad šalies gyventojų turtas persiskirstė dar atkurtos nepriklausomybės pradžioje vykdytos privatizacijos laikais. Galiausiai turtas susitelkė nedidelės visuomenės dalies rankose. Be to, profesinės sąjungos yra silpnos, jų ištakos – taip pat sovietinės. „Taigi žmonės kelis dešimtmečius nesivienijo reikalauti algų, o privačiame sektoriuje streikų beveik niekada nėra buvę“, – pabrėžė ekonomistas.

Panašiai kalbėjo ir SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Rinkos reforma Lietuvoje buvo kur kas radikalesnė, ir dalis gyventojų nuskurdo dar pradiniu ekonomikos transformacijos laikotarpiu. „Tiek per jį, tiek po jo, kai prasidėjo privatizacija, kuri buvo „pro forma“, tokia liaudiška. Vėliau ta padalyta nuosavybė labai greitai susitelkė nedidelės dalies žmonių rankose. Kiti liko ir be akcijų, ir be pajamų. O dėl gana žemo darbo efektyvumo ir našumo, didelės konkurencijos rinkoje, kai ypač nedarbo lygis Lietuvoje buvo didelis, atlyginimai buvo labai maži. Čekijoje ar Slovakijoje tokios problemos nebuvo“, – sakė ekonomistas.

Romas Lazutka: "Santykis tarp kapitalo ir darbo yra pastarojo nenaudai.“Romo Jurgaičio nuotrauka

Nežinoma, kaip pasiskirsto turtas

Kaip pasiskirsto gyventojų pajamos, yra daugiau ar mažiau žinoma, o kaip gyventojų turtas – sudėtingesnis klausimas. „Nemanau, kad yra patikimų duomenų. Žurnalų ar šaltinių mėginimas skaičiuoti turtingiausiųjų turtus man kelia šypseną. Manau, kad turto pasiskirstymas Lietuvoje labai netolygus. Bet esame ne tokia turtinga visuomenė, kad joje tarptų didelis sluoksnis labai pasiturinčių žmonių. Veikiausiai niekada taip nebus, kad galėsime pasigirti dideliu milijardierių skaičiumi“, – kalbėjo G. Nausėda.

Gyventojų turtas paprastai būna pasiskirstęs dar netolygiau nei pajamos. Apie Lietuvos atvejį kol kas žinoma labai mažai. Duomenys, kaupiami nekilnojamojo turto ir juridinių asmenų registre, komerciniuose bankuose ir pan., nėra laisvai prieinami, taigi mokslinių tyrimų šia tema nėra. R. Lazutka sakė, jog tyrimai parodytų, kad Lietuvoje turtas yra labai koncentruotas. „Kitose šalyse turtas paveldėtas, sukauptas per kartas. Lietuvoje žmonės ne paveldėjo, o gavo čekius. Už juos nusipirko butus, kuriuose gyveno. O tie, kurie sugebėjo, supirko čekius, privatizavo įmones. Dėl situacijos, kad už darbą galima mokėti mažai, pelnas lieka didelis. Vadinasi, gali tą pelną kaupti kaip turtą, investuoti“, – aiškino jis.

Didesnės algos teks palaukti

Kita vertus, kapitalo pajamos didėja, Lietuvos ekonomika po krizės atsigauna. Vis dėlto atlyginimų pokyčiai – ne tokie ženklūs. Minimali mėnesio alga (MMA) pakilo iki 350 eurų, vidutinis darbo užmokestis popieriuje pirmąjį šių metų ketvirtį buvo 748 eurai. Bedarbiai, anot statistikų, šiuo metu yra apie 122,5 tūkst. žmonių.

G. Nausėda svarstė, kad kapitalo pajamoms augant turėtų augti ir pasiturinčiųjų arba turtingiausios visuomenės grupės pajamos, todėl Lietuvos Gini koeficientas tebėra aukštas. „Pradiniu atsigavimo etapu, pradėjus augti pelnui, atlyginimai toli gražu neauga tokiu pačiu tempu, dažnai atsilieka. O kartu nėra galimybių sparčiai didinti pensijas ir kitas socialines išmokas, nes šie dalykai tarpusavyje labai susiję“, – aiškino jis.

Gitanas Nausėda: „Vyriausybės perskirstymo politika nebuvo aktyvi.""Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Ekonomistas pridūrė, kad vėlyvuoju laikotarpiu, kai nedarbo lygis nukrinta, atlyginimai auga greičiau, kartais pradeda lenkti įmonių pelnų didėjimą. „Vyriausybės perskirstymo politika nebuvo aktyvi. Reikšmingų gyventojų pajamų mokesčių pokyčių apžvelgiamuoju laikotarpiu nebuvo. Nebent sprendimas didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), todėl rodiklis nestebina“, – tikino G. Nausėda.

„Vaistai“: MMA, NPD ir progresiniai mokesčiai

Atotrūkį tarp daugiausia ir mažiausiai pajamų gaunančių gyventojų vyriausybės sprendžia įvairiais būdais. Vienas jų – mokesčių progresyvumas. Lietuvoje apie tai kartais diskutuojama, tačiau politikai mokesčių sistemos keisti nesiryžta. Atotrūkį mažinti galima ir didinant MMA, keliant NPD.

J. Čičinskas, kalbėdamas apie pajamų ir turto netolygų pasiskirstymą, laikėsi nuomonės, kad pajamų klausimas – kur kas reikšmingesnis. „Turtas neturi būti toks svarbus. Jį stumčiau į antrą planą. Valstybės ekonominiam gyvenimui yra svarbios pajamos. Valstybė didžiausias pajamas gauna pajamas apmokestindama, iš turto daug nesurinksi. O mes ne Anglija ar JAV, kur per porą šimtų metų sukaupti didžiuliai turtai. Turtinė nelygybė neturėtų būti taip akcentuojama, kaip mūsų pajamų nelygybė“, – svarstė jis.

Pajamų nelygybė ir skurdo lygis Lietuvoje buvo aukštesni nei ES vidurkis ir prieš ekonomikos krizę, ir po jos. Vertinant ES šalis, 2008 metais Lietuva pagal Gini koeficientą buvo 27 vietoje iš 31, 2012 metais – 23, o pagal skurdo lygį 24 vietoje.

Skaičiai:

Nelygybė nemažėjo nei valdant kairiesiems, nei dešiniesiems (Gini koeficientas)*

2006200720082009201020112012201320142015
Europos Sąjunga30,330,631,030,630,530,830,430,530,9
Lietuva35,033,834,535,937,033,032,034,635,0
Latvija38,935,437,537,535,935,135,735,235,535,4
Estija33,133,430,931,431,331,932,532,935,6
Lenkija33,332,232,031,431,131,130,930,730,8

Šaltinis: Eurostat

* Gini yra gyventojų pajamų pasiskirstymo statistinis rodiklis, vartojamas pajamų skirtumams apibūdinti. Gini koeficiento reikšmė gali kisti nuo 0 (absoliuti lygybė, kai visi namų ūkiai gauna vienodas pajamas) iki 100 (absoliuti nelygybė, kai vienas namų ūkis uždirba visas šalies pajamas).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"