TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Turtingiausi politikai – Šiaulių rajone

2016 10 03 6:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Tarptautinės su korupcija kovojančios organizacijos „Transparency International“ Lietuvos padalinio surinktais duomenimis, vertinant savivaldybių tarybų narių vidutinį turtą, geriausiai apsirūpinę politikai dirba Šiaulių rajono savivaldybėje. Šis tyrimas taip pat atskleidžia, kad turtingiausi vietos politikos atstovai buriasi aplink neparlamentines partijas.

„Šiuos duomenis rinkome po 2015 metais vykusių savivaldybių tarybų rinkimų. Siekiame padėti Lietuvos žmonėms geriau suprasti, kas yra jų atstovai savivaldybėse, taip pat – bendrame kontekste pamatyti, kas yra tie žmonės, kurie jiems atstovauja“, – dienraščio „Lietuvos žinios“ portalui www.lzinios.lt sakė „Transparency international“ (TP) Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.

Kovos su korupcija organizacijos apibendrintais vietos politikų viešų ir privačių interesų deklaracijų duomenimis, gautais iš Vyriausiosios rinkimų komisijos iki galutinio praėjusiais metais suformuotų savivaldybių tarybų patvirtinimo, pagal skelbiamo turto vidurkį Lietuvoje pirmauja Šiaulių rajono savivaldybė. Joje dirbančių 25 politikų turto vidurkis siekia 733,9 tūkst. eurų.

Tai nereiškia, kad kiekvienas Šiaulių politikas valdo tokio dydžio kapitalą. Rajono atstovų „vidurkį“ itin gerina būtent į šią savivaldybę išrinktas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis verslininkas Ramūnas Karbauskis, deklaracijoje nurodantis, kad jo sukaupti grynieji pinigai siekia 127,7 tūkst. eurų, pajamos – 2,7 mln. eurų.

Antroje vietoje pagal tarybų narių turto vidurkį – Palangos miestas. 21-ieno kurorto politiko turto vidurkis – 613,6 tūkst. eurų. Biržų rajone, valdomame 25 politikų, šis rodmuo siekia 539,7 tūkst. eurų. Vilniaus miesto savivaldybėje, kur politikų – 51, jų sukaupto turto vidurkis siekia 527,7 tūkst. eurų. Penketuką baigia Kauno miesto savivaldybė, turinti 41 politiką: čia turto vidurkis – 490,9 tūkst. eurų.

Maži, bet turtingi

Vertinant politinėms partijoms atstovaujančių Lietuvos savivaldybių tarybų narių turtą, šiame sąraše akivaizdžiai pirmauja neparlamentinė Respublikonų partija, kurios atstovų, dirbančių vietos politikoje, turto vidurkis siekia daugiau kaip 1,3 mln. eurų. Ši organizacija savivaldoje turi 8 atstovus – visi jie, taip pat partijos pirmininkas Valdemaras Valkiūnas, išrinktas meru, dirba Biržų rajono taryboje.

Tiesa, „respublikonų“ statistiką gerina būtent partijos lyderis. Pagal TT Lietuvos skyriaus pateikiamus jo deklaracijos duomenis, grynųjų pinigų jis skelbia turintis daugiau kaip 733 tūkst. eurų, pajamų – 178,6 tūkst. eurų. Tuo metu kai kurie kiti Respublikonų partijos atstovai Biržų rajono savivaldybėje deklaravo iki tapdami tarybos nariais neturėję nė cento grynųjų bei pajamų.

Daugiau kaip 579 tūkst. eurų siekia vos penkis atstovus savivaldoje turinčios Lietuvos liaudies partijos (LLP) deputatų turto vidurkis. Šios organizacijos rezultatus gerina buvęs socialdemokratas, eksparlamentaras Andrius Šedžius, dirbantis Šiaulių miesto taryboje. 2015-aisiais šio politiko šeimos turtas, pagal deklaracijas, siekė apie 2,2 mln. eurų, vertybiniai popieriai – apie 300 tūkst. eurų, piniginės lėšos – 11,5 tūkst. eurų.

Nemenki turto vidurkiai skaičiuojami ir apžvelgiant liberaliosioms jėgoms atstovaujančius tarybų politikus. Liberalų sąjūdžio, savivaldoje turinčio 219 atstovų, į tarybas išrinktų narių turto vidurkis siekia 268,8 tūkst. eurų, Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) 57-ių deputatų – 210,6 tūkst. eurų.

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD, konservatorių) 248 savivaldybių tarybų narių turto vidurkis siekia 170,8 tūkst. eurų, Lietuvos socialdemokratų partijos 350-ies – atstovų – 135,8 tūkst. eurų.

Vargšas – nebūtinai doras

„Teikiami duomenys nebūtinai atspindi absoliučią realybę: mes puikiai suprantame, kad dalį politiko turto gali valdyti jo sutuoktinis, ar, gudraudamas, jis gali rasti būdų, kaip dalies pajamų nedeklaruoti, tačiau tam tikras tendencijas galima įžvelgti“, – aiškino S. Muravjovas.

TT Lietuvos padalinio vadovo teigimu, nėra blogai, kai politikoje veikiantys politikai nurodo valdantys nemenką turtą. „Džiaugiuosi, kad vis dažniau žmonės atsikrato požiūrio, kad politikas turėtų būti „vargšas“, tai yra, gyventi nepasiturinčiai. Manau, kaip tik daugiau įtarimų turėtų sukelti situacija, kai prie politiko deklaruoto turto rašomi nuliai“, – tikino jis.

Pasak S. Muravjovo, teikiami duomenys atskleidžia, kad savivaldos lygmenyje interesų konfliktų vengimo kultūra dar neprigijo: vietos politikai vis dar „pamiršta“ užpildyti deklaracijų grafas apie sutuoktinių valdomą turtą ar paminėti galimus asmeninių bei viešųjų interesų susikirtimus. „Veikdami savivaldybėse, pastebėjome, kad pokalbis apie interesus bei interesų konfliktus yra be galo sudėtingas. Susidaro įspūdis, kad mūsų vietos politikai chroniškai skiria pernelyg mažai dėmesio būtent šiam klausimui spręsti“, – kalbėjo ekspertas.

Siūlo pertvarkyti deklaracijas

Apie tai, kad politikų turto ir pajamų deklaracijos neretai perteikia labai iškreiptą vaizdą, kalbėjo ir Vilniaus universiteto profesorius daktaras Romas Lazutka. Pasak jo, neaiškūs, pačių politikų sukurti reikalavimai deklaracijų pildymui lemia, kad vieni iš jų pateikia visą reikalingą informaciją, tuo metu kiti dalį jos nutyli.

„Turto deklaracijos yra prastai apgalvotos, todėl jomis remtis – labai rizikinga. Nesuprantu, kodėl politikams netaikoma ta pati deklaravimo sistema, pagal kurią Valstybinė mokesčių inspekcija kontroliuoja mokesčių surinkimą. Kam reikėjo specialių deklaracijų išimtinai politikams, kai jų turinys neretai kelia abejonių. Jie patys sukūrė tvarką, patys pildo deklaracijas, neretai nepataiso informacijos, ir visuomenę nuolat pasiekia žinios apie jose fiksuotus nesuprantamus dalykus“, – teigė jis.

Pasak R. Lazutkos, sutvarkyti politikų deklaracijų formas reikėtų pavesti finansų specialistams, labai aiškiai išskiriant turto rūšis, pajamas, šeimos santykių aspektus, skelbiant informaciją ne tik apie konkretų politiką, bet ir apie visą jo šeimą. „Kol kas politikai, padalydami deklaracijose turtą tarp savęs ir sutuoktinio, kartais jį tokiu būdu „sumažina“. Matyt, galvoja, kad žmones gali piktinti didesnis valdomas turtas, ir dalį jo bando nuslėpti, nepateikdami jo savo vardu“, – svarstė profesorius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"