TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Tuštėjimui atsparūs tik trys didmiesčiai

2012 07 25 7:41
Ritos Stankevičiūtės nuotrauka/Nemažai vilniečių kraustosi į užmiestį.

Lietuvos demografiniame žemėlapyje ryškėja grėsmingi pokyčiai. Šalyje mažėjant gyventojų traukiasi apskričių centrai. Tam nepasiduoda tik Vilnius, Klaipėda ir Kaunas, nes "nukraujuoti" jiems neleidžia aplinkinių vietovių sąskaita plečiamos įtakos zonos. 

Statistikos departamento (SD) duomenimis, 1989 metais Lietuvoje gyveno 3 mln. 674 tūkst. žmonių, iš jų 2,48 mln. - miestuose. Remdamasis preliminariais 2011 metų surašymo duomenimis, SD prognozuoja, kad šių metų pradžioje šalyje buvo apie 3,2 mln. gyventojų, iš jų apie 2,14 mln. - miestuose. Taigi beveik per ketvirtį amžiaus gyventojų sumažėjo maždaug 475 tūkst., arba 13 procentų. Paradoksas, kad daugiau gyventojų neteko miestas (14 proc.), o ne kaimas (11 proc.). SD teigimu, minimu laikotarpiu iš Lietuvos emigravo daugiau kaip pusė milijono žmonių, vien 2010 metais - daugiau kaip 83 tūkstančiai.

Pasikeitusi migracijos kryptis, srautai, mastas, tipai, struktūra - tai priežastys, kurios lemia gyventojų mažėjimą didmiesčiuose. Pagrindinė jų - nemažas ekonomikos nuosmukis, dėl kurio vietos žmonės darbo turi ieškotis ne tik ekonomiškai dar gyvybinguose rajonuose, bet paprastai ir užsienyje.

SD duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį Alytaus miestas sumažėjo beveik 11 tūkst. žmonių ir dabar jame yra apie 60 tūkst. gyventojų. Kaunas neteko net 57 tūkst., Klaipėda - 32 tūkst., Marijampolė - 9,5 tūkst., Panevėžys - 16 tūkst., Šiauliai - 20,7 tūkst., Vilnius - 15 tūkst. gyventojų.   

Asmeninio albumo nuotrauka/Profesorė dr. D.Krupickaitė mano, kad mažesni regioniniai centrai šviesesnių perspektyvų neturi.

Statistika dar neatspindi tikrovės

Vilniaus universiteto profesorė dr. Dovilė Krupickaitė, nagrinėjanti didmiesčių demografinius pokyčius, LŽ sakė, kad statistikos skaičiai neatskleidžia tikrosios padėties.

"Kalbėti apie didžiuosius miestus, kad juose sumažėjo gyventojų, negalima, nors realiai taip yra. Šiuo metu miestuose situacija keičiasi ne tik dėl gyventojų migracijos, sakykime, į užsienį, bet ir dėl to, jog miestiečiai įsikuria kaimų teritorijose, aplink didmiesčius", - pabrėžė D.Krupickaitė.

Anot profesorės, sovietmečiu didmiesčių priemiesčiai visiškai neaugo, žmonės buvo susigrūdę miestų centruose, nors poreikio turėti savo būstą būta didelio. Paskutiniais sovietmečio metais, per vadinamąją "perestroiką" ir jau atkūrus nepriklausomą Lietuvą aplink didesnius miestus pradėjo kurtis palydovinės gyvenvietės, kuriose individualius namus arba kotedžus ėmė statytis miestų gyventojai. Tai buvo viena priežasčių, kodėl miestuose gyventojų oficialiai sumažėjo.

"Jei žiūrėtume į didžiuosius miestus su juos supančiais rajonais, galima būtų matyti tris "taškus", kur gyventojų ne mažėja, o daugėja. Tai Vilnius, Klaipėda ir Kaunas. Sostinėje gyventojų skaičius yra pastovus, o tai reiškia, kad miestas auga. Nors Kaune gyventojų ir mažėja, Kauno rajone jų daugėja. Miesto negalima traktuoti atskirai nuo jį supančios erdvės. Nėra idealių ribų, kurios atskirtų, kur yra miestas, o kur - ne. Kuo didesnis miestas, tuo jis turi didesnę įtakos zoną. Kitaip tariant, mieste žmonės ilgesnį laiką dirba ir gyvena, o tai reiškia, kad su miesto infrastruktūra yra sietini ne tik čia gyvenamąją vietą deklaravę asmenys", - sakė D.Krupickaitė. Jos teigimu, dabartinis didmiestis nebetelpa į savo ribas dėl darbo jėgos migracijos ir gyvenimo ypatumų.

Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka/Alytaus meras J.Krasnickas teigė, kad šio miesto gyventojų skaičiaus mažėjimo pagrindinė priežastis - sužlugdyta pramonė, kuri pastūmėjo dalį žmonių emigruoti į užsienį.

Trijų "banginių" specifika

D.Krupickaitės įžvalgas apie Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno gyventojų didėjimą patvirtina ir tam tikri skaičiai. SD duomenimis,  pastarąjį dešimtmetį sostinėje gyventojų sumažėjo 2,7 proc., o Vilniaus rajone padaugėjo 6,2 procento. Kaune gyventojų sumažėjo 15,2 proc., o Kauno rajone padaugėjo 3,2 procento. Klaipėdos rajone gyventojų padaugėjo net 7,6 proc., kai pats miestas neteko 16,4 proc. gyventojų.

"Pasižiūrėkime, kaip gyvenvietės dygsta aplink Klaipėdą, kaip yra plėtojami Gargždai, Kretinga. Didžiuosiuose miestuose gyventojų iš tiesų nemažėja. Yra du augimo branduoliai: Vakarų - Klaipėdos, Rytų - Vilniaus ir Kauno", - sakė D.Krupickaitė. Anot jos, šių didmiesčių augimo aplinkinių vietovių sąskaita tendencija išliks ir ateityje, nes būtent šiuose miestuose yra sutelktas pagrindinis ekonominis potencialas. Drauge profesorė pabrėžė, kad Vilnius dėl savo kaip sostinės specifikos ir Klaipėda kaip uostamiestis turi puikių galimybių plėstis, o Kauno plėtros rezervai yra sunkiau apčiuopiami. "Jei Kaunas sugebės pasinaudoti savo patogia geografine padėtimi ir pritrauks užsienio kapitalo, jo vystymasis turėtų gerokai šoktelėti", - svarstė profesorė.

D.Krupickaitė siūlė atkreipti dėmesį į dar vieną aplinkybę, kuri neoficialiai didina trijų miestų gyventojų skaičių. "Kasmet į šių miestų aukštąsias mokyklas įstoja tūkstančiai jaunuolių. Jų oficiali gyvenamoji vieta yra kituose miestuose ir rajonuose. Po studijų nemažas jaunuolių būrys pasilieka didmiesčiuose. Neturėdami kur gyventi, jie nuomoja būstą, tačiau gyvenamąją vietą paprastai deklaruota ten, kur gyvena tėvai", - pažymėjo mokslininkė.

Jos teigimu, teisingą žingsnį žengė Vilniaus miesto savivaldybė, leisdama viename jai priklausančių butų deklaruoti gyvenamąją vietą sostinėje dirbantiems, bet savo būsto neturintiems asmenims. Taip susigrąžinami į kitas savivaldybes nutekantys gyventojų, kurie mieste kuria ne tik pridėtinę vertę, bet ir naudojasi Vilniaus infrastruktūra, mokesčiai. Profesorės manymu, šiuo metu Vilniuje gyvena ir nuolat arba ilgesnį laiką jame dirba apie 1 mln. gyventojų, nors, oficialiais preliminariais gyventojų surašymo duomenimis, sostinėje yra maždaug 539 tūkst. žmonių.

Pasmerkti merdėti

D.Krupickaitė įsitikinusi, kad kiti dideli apskričių centrai yra pasmerkti sąstingiui, ir vargu ar jiems pavyks išvengti gyventojų mažėjimo tendencijų. "Bendras fonas - labai liūdnas, nes žvelgiant į Lietuvos demografinę sklaidą, demografinius procesus visa Lietuva arba emigruoja, arba važiuoja į didžiuosius miestus - Vilnių, Kauną, Klaipėdą. Jaunimas važiuoja studijuoti, ir didelė tikimybė, kad po studijų šiuose miestuose lieka. Arba išvažiuoja į užsienį", - sakė profesorė.

Perspektyva, kad didmiesčiuose gyventojų skaičius stabilizuosis arba jų ims daugėti (išskyrus Vilnių, Kauną ir Klaipėdą), D.Krupickaitės manymu, yra neapčiuopiama, tam bent šiuo metu nėra ekonominių ir socialinių prielaidų. Apskričių centrų, anksčiau vadintų pramoniniais centrais, mažėjimas buvo užprogramuotas dar sovietmečiu, praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje. Tuomet vykdytas vientiso apgyvendinimo koncepcijos projektas, stabdoma didžiųjų miestų plėtra dirbtinai ribojant juose galimybes apsigyventi naujakuriams, o buvo kuriami pramoniniai centrai, į kuriuos dirbti ir gyventi plūsdavo aplinkinių rajonų gyventojai. Tai - Alytus, Marijampolė, Telšiai, Tauragė, Šiauliai, Panevėžys, Utena. Šiuose miestuose sunykus pramonei ir neatsiradus didesnio investuotojo, gyventojų toliau mažės.

"Pavyzdžiui, Latvijoje, Estijoje gyventojų diferenciacija ir poliarizacija vyko dar nuo tarpukario, gyventojai daugiausia apsistodavo sostinėse, kurios drauge yra ir jūrų uostai. Šiuose miestuose buvo plėtojama ir pramonė. Lietuvoje pramonės nebuvo, tarpukariu emigracija buvo gal net didesnė negu šiais laikais. Tad natūralu, kad dabar į didžiausius regionų miestus - Vilnių, Kauną ir Klaipėdą - plūsta dirbtinai sukurtuose regionuose gyvenę žmonės", - pažymėjo D.Krupickaitė. Jos manymu, gyventojų diferenciacija Lietuvoje dabar vyksta natūraliai, pagal tam tikro regiono ekonominį potencialą. Anot profesorės, tai nėra vien Lietuvos specifika, panašūs pokyčiai vyksta ne tik Vakaruose, bet ir visame pasaulyje. "Natūralu, kad žmonės traukia ten, kur yra darbo ir kur už jį tinkamai mokama. Tuo metu provincija tuštėja. Anksčiau pramoninių centrų kūrimas provincijoje pasiteisino, o dabar, vykstant pasaulinei globalizacijai, jie pasmerkti nunykti", - kalbėjo mokslininkė.

D.Krupickaitė pažymėjo, kad dešimtmetį didmiestyje sumažėjus gyventojų "tik dešimčia tūkstančių", kaip, pavyzdžiui, nutiko Alytuje, jau galima skambinti pavojaus varpais. "14 proc. sumažėjimas - tai jau labai daug. Tokių didelių skaičių niekur pasaulyje nerasime. Nepamirškime, kad net ir toks didelis oficialiai skelbiamas sumažėjimas nėra tikslus, mat dauguma į užsienį išvykusių ir ten dirbančių asmenų yra priversti deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvoje", - sakė ji. D.Krupickaitė prisipažino netikinti, kad iš Lietuvos emigravo, anot oficialios statistikos, tik 14 proc. gyventojų. Esą šis skaičius gali viršyti 20 procentų.

Ar galima viltis, kad šiuo metu nykstantys didmiesčiai atsities? Pasak D.Krupickaitės, tam reikia milijardinių investicijų, o jų vargu ar sulauksime iš užsienio. "Vienos ar dviejų gamyklų statyba net gyventojų negausiame mieste demografinės situacijos neišspręs. Net jeigu užsienio kapitalas ateitų, tarkime, į Panevėžį ar Šiaulius. Kita vertus, pasaulinės tendencijos rodo, kad kapitalas linkęs rinktis didesnius ekonominius centrus. Taigi vėl grįžtame prie tų  pačių miestų - Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno. Nematau, iš kur galėtų ateiti šviesesnių perspektyvų į mažesnius regioninius centrus", - neslėpė profesorė.

Ji taip pat pridūrė, kad valstybė turėtų susirūpinti, kaip padidinti gimstamumą. "Šių dienų statistika leidžia daryti prielaidą, kad jei nebus gimstamumo politikos pokyčių, gyventojų skaičius dar 40-50 metų mažės ir tik tada stabilizuosis", - reziumavo profesorė.

LŽ archyvo nuotrauka/Utenos meras A.Katinas apgailestavo, kad Utenoje planuoto industrijos parko žemę teko grąžinti buvusiems savininkams.

Tragedijos neįžvelgia

LŽ kalbintas Alytaus meras Jurgis Krasnickas tikino bandantis į miestų mažėjimo tendencijas žvelgti kitaip. "Alytuje po karo buvo likę vos 5 tūkst. gyventojų. Buvo plėtojama pramonė, kuri sutraukė tūkstančius darbininkų ne tik iš rajono, gretimų apylinkių, bet ir iš atokesnių vietų. Suvažiavo daugeliu atvejų tie žmonės, kurie nevengė rizikos, tikėjosi, kad jiems čia gyventi bus geriau. Ir tuo metu neapsiriko. Šiandien miesto mažėjimo pagrindinė priežastis - sužlugdyta pramonė, pastūmėjusi dalį žmonių emigruoti į užsienį. Kaip ir prieš kelis dešimtmečius, važiuoja tie, kurie linkę rizikuoti manydami, kad kitur gyventi bus geriau", - kalbėjo jis. Alytaus vadovas sakė manantis, kad miesto gyventojų skaičių lemiantis veiksnys - pramonės lygis - ir ateityje bus svarbiausias. Tačiau gyventojų mažėjimas, pasak mero, nėra tragedija nei miestui, nei jo ekonomikai.

"Lankiausi buvusiose mėsos, skydinių namų statybos gamyklose. Jų teritorijose pilna įvairių bendrovių, kurių gaminama produkcija savo verte, manau, gerokai viršija sovietmečiu čia gamintos produkcijos vertę. Nereikia pamiršti, kad tobulėja ir gamybos procesai, jiems kontroliuoti reikia gerokai mažiau žmonių", - pažymėjo J.Krasnickas.

Alytaus meras savo nuomonę linkęs pagrįsti tuo, kad mieste verslumas didelis, daug mokslus baigusių jaunuolių pasilieka Dzūkijos sostinėje ir imasi savo verslo, nes teigia matantys čia perspektyvų.

Tačiau Alytų, kaip ir daugelį mūsų krašto didmiesčių, kamuoja nedarbas. Šių metų liepos pradžioje buvo registruoti 5089 bedarbiai - daugiau kaip 12 proc. miesto gyventojų. Meras prisipažino dėl to didelės bėdos nematantis. "Sunkiausia pakeisti sovietinį mąstymą - žmonės vis dar linkę veltui gauti, o ne stengtis uždirbti. Šiandien vietos verslininkai ieško darbininkų, tačiau kvalifikuoti išvykę į užsienį. Likę nekvalifikuoti darbo įgūdžių tobulinti neskuba, bet irgi emigruoja tikėdamiesi geresnio gyvenimo", - aiškino J.Krasnickas.

Koją pakišo žemės reforma

Utena šiuo metu skaičiuoja beveik 31 tūkst. gyventojų - per dešimtmetį jų sumažėjo maždaug 5 tūkstančiais. "Tai - beveik Zarasai. Jei gyventojų mažėjimą matuosime europiniais dydžiais, tai bus lašas jūroje, jei Lietuvos masteliu - tikra katastrofa", - susirūpinimo neslėpė Utenos rajono meras Alvydas Katinas. Bene daugiausia nerimo jam kelia švietimo sritis. "Šiemet moksleivių sumažės maždaug keturiais šimtais, o tai - keturios didelės kaimo pagrindinės mokyklos. Ir taip kasmet", - pažymėjo A.Katinas.

Utenoje, priešingai nei kai kuriuose kituose apskričių centruose, per du dešimtmečius nebankrutavo nė viena didelė įmonė. Čia veikia mėsos, pieno perdirbimo, alaus gamybos gamyklos, kuriose dirba maždaug po 500-1000 vietos darbininkų. Jei ne šios įmonės, anot A.Katino, miesto ir rajono gyventojams būtų striuka. Tačiau Utena turi specifinę problemą - perspektyvos plėtotis pramonei beveik lygios nuliui.

"2000 metais Seimui priėmus įstatymo pataisas dėl laisvos žemės grąžinimo miestuose, Utenoje planuoto industrijos parko žemę teko grąžinti buvusiems savininkams. Grąžinta mažais lopinėliais. O į Uteną važiavo suomiai, švedai, amerikiečiai, dairėsi laisvos žemės gamykloms. Bandėme derėtis su naujaisiais žemės savininkais, tačiau jie kainas išmanė "geriau" negu potencialūs investuotojai iš užsienio. Norint pastatyti vieną gamyklą reikėjo supirkti mažiausiai penkiolikos savininkų žemę. Tad visi galimi investuotojai išvažiavo. Tai bene didžiausias miestui valstybės suduotas smūgis. Biudžetas neteko milijonų, šimtai, o gal net tūkstančiai gyventojų - naujų darbo vietų", - pasakojo A.Katinas.  

Anot jo, nors neretam atvykėliui Utena dėl automobilių gausos ir jų spūsčių gatvėse atrodo didelis, gyvas miestas, iš tikrųjų taip nėra. Miestą tarsi dirbtinai pagyvina jame veikiantys automobilių turgūs ir Utenos kolegija, į kurią kasmet suvažiuoja maždaug pusantro tūkstančio studentų.

Gyventojų skaičius didžiausiuose miestuose

                           1989 m.       2001 m.          2011 m.*

Vilnius                576 747       542 287           538 968

Kaunas                418 087       378 943           321 201

Klaipėda             202 929        192 954          161 264

Šiauliai               145 629        133 883          113 143

Panevėžys           126 483        119 749          103 531

*- SD preliminarūs gyventojų surašymo duomenys

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"