TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

"Tvarkiečiai" skųsis Strasbūrui

2012 09 05 12:22
Reuters/Scanpix nuotr.

Partijos "Tvarka ir teisingumas" lyderis europarlamentaras Rolandas Paksas Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) skųsis dėl jo sprendimo nevykdymo, sako partijos vicepirmininkas Valentinas Mazuronis.

"Teisinėmis priemonėmis bandysime apginti piliečių teisę rinktis ir pasirinkti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Turiu galvoje Strasbūrą. Akivaizdu, kad Strasbūro sprendimai Lietuvoje nevykdomi", - trečiadienį žurnalistams sakė V.Mazuronis.

Taip jis komentavo trečiadienį paskelbtą Konstitucinio Teismo (KT) nutarimą, kad R.Paksui kandidatuoti į Seimą leidęs Seimo rinkimų įstatymas prieštarauja Konstitucijai.

Anot KT, pagal Konstituciją, asmenys, sulaužę konstitucinę priesaiką, iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurias prieš pradedant eiti būtina duoti priesaiką.

Tuo metu EŽTT 2011 metų sausį nusprendė, kad Seimo rinkimų įstatyme buvęs įtvirtintas nuolatinis ir neatšaukiamas draudimas apkaltos būdu pašalintam politikui kandidatuoti į Seimą yra neproporcingas.

"Konstitucinio Teismo teisėjai, bandydami išplauti Konstitucinio Teismo mundurą, kuris akivaizdžiai buvo suteptas Egidijui Kūriui vadovaujant KT ir bendraujant su Konstitucijos dvasiomis ir padarant tokį išaiškinimą, kuris prieštarauja pagrindinėms žmogaus teisėms, bandydami tą išplauti, dabar priėmė sprendimą, kuris atėmė teisę iš visų Lietuvos piliečių pasirinkti ir rinkti. Taip pat ir iš prezidento Rolando Pakso būti renkamam", - trečiadienį kalbėjo V.Mazuronis.

"Bijodami pripažinti ir ištaisyti savo klaidą, jie įstūmė mūsų valstybę į tokią situaciją, kad šiandien reiškia, jog mes 20 metų gyvenome turėdami Konstituciją, nors ten neparašyta nė žodžio (apie draudimą eiti pareigas - BNS), bet kurio dvasios prieštarauja pagrindinėms žmogaus teisėms", - sakė pirmasis partijos "Tvarka ir teisingumas" pirmininko pavaduotojas.

Jis suabejojo KT pasiūlyta išeitimi keisti Konstituciją, kad ši atitiktų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją.

"Konstitucijoje nėra ką keisti, todėl, kad tokio straipsnio, kuris numato terminus, Konstitucijoje iš viso nėra. Konstitucijoje nieko nekalbama apie jokius neleidimus dalyvauti. Šitą straipsnį pagimdė E.Kūrio vadovaujamas KT bendraudamas su konstitucinėmis dvasiomis", - kalbėjo V.Mazuronis.

Tuo tarpu KT nutarimą komentuodamas buvęs KT teisėjas, teisės profesorius Vytautas Sinkevičius sakė nesiimantis prognozuoti, kokia galėtų būti pakartotinio kreipimosi į EŽTT baigtis. V.Sinkevičius pažymėjo, jog EŽTT sprendimas dėl R.Pakso priimtas pernai sausį, ir Teismas gali  nepriimti kreipimosi, taip duodamas Lietuvai laiko padaryti reikiamus teisės aktų pakeitimus.

"EŽTT sprendimas buvo priimtas praėjusių metų sausio 6 dieną, ir klausimas, ar Teismas priimtų prašymą, gali būti, gal EŽTT Lietuvai duotų laiko padaryti reikiamus pakeitimus", - sakė V.Sinkevičius.

Taip pat jis sakė, jog Seimo rinkimų įstatymo nuostatas pripažindamas prieštaraujančiomis Konstitucijai KT laikėsi nuoseklios pozicijos, ir norint įgyvendinti EŽTT sprendimą reikia keisti pagrindinį šalies įstatymą.

"KT laikėsi nuoseklios pozicijos, jis pakartojo tai, ką kelis kartus buvo suformulavęs - kad asmuo, kuris sulaužė priesaiką, šiurkščiai pažeidė Konstituciją, niekada negali būti renkamas Seimo nariu, Respublikos Prezidentu, negali būti teisėju ir negali užimti valstybės kontrolieriaus pareigų, t.y. negali užimti tų pareigų, kurias norimt užimti reikia duoti Konstitucijoje numatytą priesaką, ne bet kokią, o Konstitucijoje numatytą", - žurnalistams KT paskelbus nutarimą sakė V.Sinkevičius.

"Teismas ne kartą anksčiau  yra suformulavęs poziciją, kad norint pakeisti situaciją, suderinti Konstituciją ir konvenciją, riekia keisti Konstituciją. Lietuva vienaip ar kitaip privalės suderinti Konstituciją su konvencija, kitaip tariant, privalės nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį praėjus tam tikram laikui asmuo, pašalintas iš pareigų, galės būti renkamas į tas pareigas, kurios susijusios su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu", - kalbėjo buvęs Teismo teisėjas.

Jis taip pat svarstė, jog racionaliausia būtų Konstitucijoje įrašyti, jog tvarką dėl priesaiką sulaužiusio asmens kandidatavimo nustato įstatymas, o ne Konstitucijoje įrašyti konkretų terminą, kurį apkaltos būdu pašalintas asmuo negali būti renkamas į Seimą.

Trečiadienį KT paskelbė, kad R.Paksui kandidatuoti į Seimą leidęs įstatymas prieštarauja Konstitucijai. Anot KT, pagal Konstituciją, asmenys, sulaužę konstitucinę priesaiką, iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurias prieš pradedant eiti būtina duoti priesaiką. Jų sąrašas yra pagrindiniame šalies įstatymas. Todėl norint sutrumpinti šį draudimą, būtina keisti pagrindinį šalies įstatymą.

Pavasarį parlamentas priėmė Seimo rinkimų įstatymo pataisą, pagal kurią per apkaltą pašalinti asmenys į parlamentą kandidatuoti negali ketverius metus po apkaltos. Iki tol po priesaikos sulaužymo kandidatuoti į Seimą buvo draudžiama iki gyvos galvos.

Minimos pataisos priimtos atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, kuriuo paskelbta, kad Seimo rinkimų įstatyme įtvirtintas nuolatinis ir neatšaukiamas draudimas apkaltos būdu pašalintam politikui kandidatuoti į Seimą yra neproporcingas.

R.Paksas prezidento pareigų neteko 2004 metų balandį. Jam buvo surengta apkalta dėl priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo, nes jis išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"