Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

TVF: Lietuvos ekonomika išlaikys spartų augimą

 
2017 07 22 12:24
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika, skatinama privataus vartojimo, sėkmingai atsigauna po vangaus 2015–2016 metų laikotarpio ir artimiausiu metu išlaikys spartų augimą.

Liepos pradžioje paskelbtose rekomendacijose Lietuvai TVF pabrėžia, kad siekdama progreso, Lietuva privalo toliau tęsti struktūrines reformas, didžiausią dėmesį skiriant esminei švietimo pertvarkai. Fondo ekspertų vertinimu, pagrindinis šiuolaikinės ekonomikos produktyvumo augimo variklis yra žmogiškasis kapitalas.

Reformos, be kita ko, padėtų realizuoti valdančiųjų tikslą sumažinti pajamų nelygybę, tuo pat metu išlaikant makroekonomikos ir finansų stabilumą.

BNS pateikia svarbiausias gegužės mėnesį Lietuvoje viešėjusios TVF misijos išvadas ir pasiūlymus.

Švietimas ir inovacijos

TVF teigimu, iš visų struktūrinių reformų didžiausią dėmesį Lietuva turėtų skirti esminei švietimo pertvarkai. Ekspertų vertinimu, pagrindinis šiuolaikinės ekonomikos produktyvumo augimo variklis yra žmogiškasis kapitalas ir tai yra ypač svarbu, nes pastaruosius trejus metus darbo našumo skirtumas tarp Lietuvos ir Vakarų Europos šalių nebemažėja.

Lietuva supranta, kad švietimo sistemą reformuoti yra būtina, tą nuolat akcentuoja ir užsienio ekspertai, tačiau iki šiol ryžtingų veiksmų įgyvendinant permainas nesiimama, pabrėžia TVF.

Fondo ekspertai rekomenduoja Lietuvai tobulinti švietimo įstaigų valdymą, didinti mokymosi standartus ir užtikrinti, kad jų būtų laikomasi, spręsti perteklinių pajėgumų problemą, kuri mažėjant besimokančiųjų skaičiui, tampa vis aktualesnė. Nurodoma, kad sumažinus mokytojų ir dėstytojų skaičių, atsilaisvinusias lėšas būtų galima skirti jų darbo užmokesčio didinimui.

TVF pabrėžia, kad reforma turi apimti visas švietimo pakopas – aukštąjį mokslą, vis dar nepakankamai išplėtotą profesinį mokymą, bendrojo lavinimo mokyklas.

Dar viena sritimi, itin svarbia Vakarų Europą siekiančiai pasivyti Lietuvos ekonomikai, TVF ekspertai įvardija kol kas lūkesčių nepateisinančią inovacijų politiką, nors jai skiriama gana nemažai viešųjų finansų lėšų.

TVF vertinimu, inovacijų politika Lietuvoje yra labai fragmentuota, todėl sujungimų būdu reikėtų sumažinti ją koordinuojančių ir įgyvendinančių institucijų skaičių. Fondo ekspertai taip pat ragina riboti inovacijas skatinančių priemonių skaičių, sudarant galimybę jas lanksčiau naudoti platesnei inovacijų veiklai.

Inovacijų programas, kurios nesulaukia pakankamo verslo susidomėjimo, TVF siūlo keisti tiesiogine finansine parama inovacijų įmonėms.

Viešieji finansai

TVF teigimu, Lietuvos viešųjų finansų situacija pastebimai pagerėjo – pagirtinos, kelerius metus trukusios pastangos konsoliduoti viešuosius finansus pernai leido pirmą kartą per 26 metus valdžios sektoriaus biudžetui pasiekti perteklių, o jo skola sumažėjo iki 40 proc. Tai suteikia galimybę šaliai įgyvendinti struktūrines fiskalines reformas, kurios turėtų būti orientuotos į ekonomikos augimą ir pajamų didinimą.

TVF vertinimu, Lietuva gali svarstyti galimybę mažinti socialinio draudimo įmokas mažai uždirbantiems gyventojams, išplėsti aktyvias darbo rinkos programas ir padidinti nedarbo draudimo išmokas. Teigiamai vertinami Vyriausybės ketinimai viešųjų išlaidų finansavimą siekti su jų panaudojimo efektyvumu, tačiau pabrėžiama, kad tokių permainų nauda materializuosis tik per tam tikrą laikotarpį.

TVF taip pat atkreipia dėmesį, kad kai kurios Lietuvoje galiojančios fiskalinės taisyklės yra nepagrįstai griežtesnės, palyginti su Europos Sąjungos ir euro zonos reikalavimais. Siekiant išvengti staigios ir nepagrįstos fiskalinės konsolidacijos per artimiausius metus, Lietuvai siūloma šias taisykles peržiūrėti.

Ilguoju laikotarpiu Lietuvos viešiesiems finansams spaudimą didins su senėjančia visuomene susijusios išlaidos bei mažėjančios ES paramos lėšos. TVF vertinimu, norėdama išvengti socialinių išmokų mažinimo ir palaikyti investicijas, Lietuva turėtų didinti mokesčių pajamas – visų pirma gerindama mokesčių administravimą, tačiau taip pat įgyvendindama ir pasirinktas mokesčių politikos priemones.

Mokesčių administravimas

TVF teigimu, labai mažą Lietuvos surenkamų mokesčių ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykį (2015-ųjų pabaigoje jis sudarė 29,1 proc., tuo metu ES vidurkis siekė 39,8 proc.), visų pirma lemia silpnas mokesčių administravimas ir mokesčių politika, o kiek mažesnę įtaką turi šalies ekonomikos struktūra.

Lietuvoje, palyginti su ES, pastebimai mažiau surenkama gyventojų pajamų mokesčio – tą lemia tiek mokesčių politika, tiek mokesčių administravimas. Palyginti su ES, Lietuvoje taip pat mažiau surenkama ir socialinio draudimo įmokų (dėl šalies ekonomikos struktūros), įmonių pelno mokesčio (mokesčių politikos), nekilnojamojo ir kito turto mokesčių (ekonomikos struktūros).

Lietuvoje, geriau nei ES, surenkamas tik pridėtinės vertės mokestis (PVM) ir akcizai, tačiau pastarųjų pajamos ateityje gali mažėti, nes šiuo metu Lietuva aktyviai bando sumažinti alkoholio vartojimą ir pagerinti energijos vartojimo efektyvumą.

TVF vertinimu, Lietuva turi daug galimybių pagerinti savo mokesčių ir BVP santykį ir tam nebūtina įgyvendinti didelę mokesčių politikos reformą. Jei Lietuvoje būtų tokia pati mokesčių politika kaip ES, šalies mokestinių pajamų ir BVP santykis padidėtų 3,8 procentinio punkto, o geresnis mokesčių administravimas gali pridėti dar 5,7 procentinio punkto. Jei Lietuvos ekonomikos struktūra taptu tokia pati kaip ES, mokesčių įplaukos padidėtų 1,2 procentinio punkto, tačiau šiam pokyčiui pasiekti reiktų kur kas daugiau laiko.

Gerinant mokesčių administravimą Lietuvai siūloma daugiau resursų skirti mokestiniams patikrinimams ir mokestinių skolų išieškojimui, svarstyti galimybę dalį mokesčių administravimo veiklos (pavyzdžiu, mokesčių ar mokestinių skolų surinkimo) perduoti išoriniams paslaugų teikėjams.

Lietuva taip pat raginama sukurti specialų padalinį, kuris administruotų didelį turtą sukaupusius gyventojus, plėtoti vidinių mokestinių nusikaltimų tyrimų veiklą.

Galiausiai Lietuvai siūloma vienai institucijai pavesti mokesčių ir socialinių įmokų surinkimą, taip sumažinant mokesčių administravimo sistemos fragmentiškumą, daugiau darbuotojų perkeliant į centrinę būstinę.

Finansų sektoriaus

TVF ekspertai neįžvelgia akivaizdžių rizikų Lietuvos finansų sektoriaus stabilumui, tačiau ragina toliau stiprinti Baltijos ir Šiaurės šalių finansų priežiūros institucijų bendradarbiavimą, įskaitant krizių pratybas, kuriose dalyvautų ir Europos Centrinio Banko atstovai.

Atsigaunantį kreditavimo augimą TVF ekspertai vertina teigiama, ypač todėl, kad jis apima paskolas mažoms ir vidutinėms įmonėms, yra finansuojamas viduas rinkoje surenkamais indėliais, o komerciniai bankai teikdami kreditus vadovaujasi apdairiais verslo planais.

TVF raginama nemažinti dėmesio nesisteminių finansų institucijų priežiūrai, taip pat pabrėžia, kad kredito unijų reforma vyksta sėkmingai ir turėtų būti užbaigta nekeičiant dabartinių pertvarkos planų.

Darbo kodeksas ir VVĮ pertvarka

Liepos pradžioje įsigaliojęs naujasis Darbo kodeksas, TVF vertinimu, dar labiau sustiprino ir taip palankią Lietuvos verslo aplinką. Fondo ekspertų teigimu, nors naujasis Darbo kodeksas nėra visiškai tobulas, jo priėmimas tapo dideliu žingsniu į priekį modernizuojant darbo santykius.

Trišalės tarybos posėdžiuose nepasiekti susitarimai ir kiti galimi naujojo Darbo kodekso trūkumai, anot TVF ekspertų, turėtų būti nagrinėjami vėliau, sukaupus daugiau informacijos kaip naujosios nuostatos veikia praktikoje.

TVF ekspertai taip pat palankiai vertina valstybės valdomų įmonių (VVĮ) pertvarką, nurodydami, kad taip siekiama padidinti tiek VVĮ veiklos efektyvumą, tiek geresnį visos šalies ekonomikos, kuriai šios įmonės dažnai teikia kritines paslaugas, funkcionavimą.

Ekonomikos prognozės

TVF ekspertai prognozuoja, kad po ganėtinai vangių 2015 ir 2016 metų, kai Lietuvos ekonomika augo atitinkamai 1,8 proc. ir 2,3 proc., jau šiemet šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) padidės 3,2 procento. Toks pats BVP augimo tempas turėtų išlikti ir 2018 bei 2019 metais.,

Teigiamos įtakos Lietuvos ekonomikai turės atsigaunančios užsienio rinkos bei prognozuojamas spartesnis ES paramos lėšų įsisavinimas – tai turėtų paskatinti eksportą ir investicijas. Nepaisant to, pagrindiniu šalies ekonomikos varikliu išliks privatus vartojimas, kurį pastaraisiais metais išaugino gyventojų perkamąją galią padidinęs spartus atlyginimų augimas ir nedidelė infliacija.

Pernai privatus vartojimas Lietuvoje augo net 5,6 proc., tačiau dėl didėjančios infliacijos, kuri pristabdys realų atlyginimų augimą, šiemet jo augimo tempai sumažės iki 4,2 procento. Kitąmet privatus vartojimas turėtų augti 3,8 proc., o 2019 metais – 3,7 procento.

Vidutinė metinė infliacija Lietuvoje, dėl didėjančių pasaulinių energetikos kainų bei padidintų akcizų alkoholiui ir tabakui, šiemet turėtų šoktelėti iki 3,4 procento. TVF vertinimu, 2018 metais vidutinė metinė infliacija sudarys 2 proc., o 2019 metais – 2,2 procento.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"