TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Tvora kaimynus padalijo į dvi stovyklas

2010 10 23 0:00
Norintieji užeiti į užtvertą teritoriją privalo atsiklausti neoficialiomis žemės savininkėmis tapusių kaimynių.
Erlendo Bartulio nuotrauka

Dvi daugiabučio namo gyventojos po savo butų langais užveisė sodelį ir metaline tvora užtvėrė valstybinę žemę. Į ją patekti dabar gali tik gavusieji raktą.

Devynaukščio gyventojos tikina tai dariusios vien siekdamos grožio ir bandydamos apsaugoti daugiabučio prieigas nuo pakampiais besiglaustančių girtuoklių ir po langais vedžiojamų šunų. Tačiau tokia jų veikla supriešino kaimynus: tik kai kurie džiaugiasi žaluma, o daugelis piktinasi negalėdami įeiti į užtvertą teritoriją.

Statybos inspekcijos darbuotojų teigimu, su atsakingomis institucijomis nesuderinta veikla šioms daugiabučio gyventojoms gali brangiai kainuoti.

Patenka ne visi

Prie pirmu numeriu pažymėto devynaukščio pastato Geležinio vilko gatvėje jau kuris laikas prieiti galima tik iš fasadinės pusės. Pirmame namo aukšte gyvenančios moterys nusprendė, kad sklypą po jų butų langais reikia sutvarkyti ir užtverti aukšta tvora. Iš kai kurių kaimynų surinkusios po dešimt litų nupirko metalinio tinklo ritinį ir iš jo buvo padaryta tvora. Įrengti ir nedideli spyna užrakinami varteliai, jų raktą turi tik šios gyventojos.

Jos užtvertame sklype įveisė gėlių darželį, o visi norintieji užeiti į žaliuojančią teritoriją prie namo privalo atsiklausti neoficialiomis žemės savininkėmis tapusių kaimynių.

Tokia moterų veikla ne tik ant kojų sukėlė valstybės tarnautojus, bet ir sukiršino kaimynus. Nors daugelis džiaugiasi sutvarkyta aplinka, yra ir tokių, kurie piktinasi netekę vietos pasivaikščioti, nes negali patekti į uždarą teritoriją, kuri ribojasi su privatiems savininkams priklausančiais sklypais.

"Kas bus, jei visi, kas gyvena pirmuose daugiabučių aukštuose, užsitvers po gabalą viešojo naudojimo žemės? Reikia net kelių Kauno miesto savivaldybės administracijos leidimų - tvorai statyti, gėlėms ar medžiams sodinti. Čia dvi moterys sklype jaučiasi lyg vienvaldės šeimininkės. Panorėjęs ten patekti turi žemintis ir maldauti, kad jos duotų raktą", - piktinosi LŽ vienas devynaukščio gyventojas.

Atsikratė šunų ir girtuoklių?

Daugiabučio bendrijos pirmininkas Jonas Seniuta tvirtino žinantis, kad gyventojus tvora padalijo į dvi stovyklas. Besipiktinantieji įsitikinę, kad valstybinį sklypą aptvėrusios moterys raktus nuo vartelių turėtų padalyti visiems namo gyventojams, o šie kas mėnesį mokėtų nedidelę rinkliavą už teritorijos priežiūrą.

J.Seniuta sakė neabejojąs, kad tvoros įrengimo iniciatorė Vanda Tuleikienė darbams atlikti neturi jokių leidimų. "Tačiau moteris nori prižiūrėti aplinką, ar tai blogai? Juk ta vieta prie namo seniau buvo virtusi šunų tualetu", - sakė J.Seniuta.

V.Tuleikienė LŽ patvirtino net nebandžiusi rengti ir tvirtinti tvoros projekto. "Neturiu sveikatos su popieriais vaikščioti po institucijas", - atkirto moteris. Tačiau ji nežinojo, kodėl kiti gyventojai, nepatenkinti anksčiau buvusia apleista teritorija prie namo, patys neparengė dokumentų ir neįgaliojo bendrijos pirmininko jų patvirtinti savivaldybėje.

V.Tuleikienė įsitikinusi, kad daug paprasčiau išardyti tvorą ir kęsti po langais miegančius benamius, nei vaikščioti pas valdininkus ir nelegalų statinį įteisinti. "Dabar sklypas yra gražus, kodėl turime tai su kuo nors derinti? Juk žemė yra po mano buto langais", - nesutiko V.Tuleikienė.

Žemė - visų gyventojų

Pasak Statybos inspekcijos (SI) prie Aplinkos ministerijos Kauno skyriaus vedėjos Aldonos Luobikienės, sklypai prie daugiabučių dažniausiai būna nesuformuoti ir neišnuomoti gyventojams, todėl jokių teisių į žemę šie neturi. "Tvora yra statinys, tad ją įrengti reikia leidimo. Pirmiausia projektas turi būti suderintas su savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriumi", - LŽ sakė A.Luobikienė.

SI atstovas ryšiams su visuomene Darius Babickas teigė, kad šios įstaigos pareigūnai savavališkos statybos atvejus tiria ir reidų metu, ir pagal gautus gyventojų skundus: "Daug pranešimų sulaukiame anoniminiu telefonu. Dauguma jų vėliau pasitvirtina." Anot jo, gyventojams, neturintiems leidimų, paprastai surašomi savavališkos statybos aktai, įpareigojantys pašalinti statinį.

Aptverti valstybinę žemę galima tik gavus visų reikiamų institucijų leidimus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"