TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Tyla dėl biudžeto kelia nerimą opozicijai

2013 07 23 6:00
J.Razma kreipėsi į premjerą A.Butkevičių prašydamas pateikti informaciją dėl 2014 metų biudžeto projekcijų. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Finansų ministerija planuoja, kad kitąmet į nacionalinį biudžetą pavyks surinkti per milijardą litų daugiau nei šiemet – iš viso apie 22,6 mlrd. litų. Tačiau opozicija nesulaukė aiškaus Vyriausybės atsakymo, kaip ketinama skirstyti valstybės lėšas.

Reaguodamas į viešojoje erdvėje girdimus Vyriausybės pažadus kitąmet didinti įvairių sričių finansavimą, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma kreipėsi į premjerą Algirdą Butkevičių prašydamas pateikti informaciją dėl 2014 metų biudžeto projekcijų. Pateiktą atsakymą jis įvertino kaip miglotą.

Daugiau surinks, daugiau išleis

Finansų ministro Rimanto Šadžiaus pasirašytame atsakyme Seimo TS-LKD frakcijai teigiama, kad kitais metais numatomos biudžeto pajamos sudarys 22 mlrd. 583 mln. litų ir bus 5,6 proc. didesnės nei patvirtinta šiemet. Atsižvelgiant į patikslintą 2013-2016 metų ekonominės raidos scenarijų ir šių metų pajamų plano vykdymą, jos dar bus tikslinamos rudenį.

Planuojama, kad 2014 metų bendros valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų išlaidos, palyginti su šiais metais, padidės 6 proc. – 1 mlrd. 766 mln. litų (be Europos Sąjungos (ES) paramos didės 1 mlrd. 78 mln. litų – 4,9 proc.).

Preliminariais duomenimis, valstybės skolos valdymo išlaidos kitais metais sumažės 54 mln. litų, įmokos į ES biudžetą padidės 37,3 mln. litų.

Atkurs algas

R.Šadžiaus rašte pažymima, kad šiuo metu apskaičiuoti maksimalūs valstybės biudžeto asignavimų limitai jų valdytojams bus pranešti neviršijant nustatytų įsipareigojimų dėl fiskalinės užduoties pagerinimo. Primenama, kad įstatymų pakeitimus, kuriais per krizę sumažintos teisėjų, valstybės tarnautojų algos, pripažinus prieštaraujančiais Konstitucijai, būtina nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą. Taip pat pažymima, kad Vyriausybė turėtų priimti sprendimus dėl finansinių įstatymų, kurie baigia galioti šiemet.

A.Butkevičius vakar sakė, kad valstybės tarnautojų ir teisėjų algos bus atkurtos nuo spalio mėnesio. Už atlyginimų padidėjimą su jais gali būti atsiskaityta kitų metų pavasarį, iki kovo 1 ar 31 dienos. Tam prireiks 240 mln. litų. „Šiandien ministrams duotas nurodymas, kad visos sutaupytos lėšos darbo užmokesčio fonde nebūtų išmokėtos kaip priedai, premijos, bet ta suma irgi būtų nukreipta finansiniams įsipareigojimams įgyvendinti“, - pabrėžė A.Butkevičius. Jo teigimu, atlyginimų kompensavimo šaltinis galėtų būti maždaug 750 mln. litų planuojamos didinti kitų metų biudžeto išlaidos.

Kol kas nepateikiamas atsakymas dėl per krizę sumažintų pensijų kompensavimo. R.Šadžiaus rašte konservatoriams tik pažymima, kad tvarkos nustatymo terminas – paskutinis šių metų ketvirtis.

Preliminariai siūloma kitais metais 34 mln. litų padidinti krašto apsaugos finansavimą. Augant vidutiniam atlyginimui ir dėl to didėjant įmokoms už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis, daugiau lėšų reikės pervesti ir į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą. Skaičiuojama, kad papildomai tam reikės skirti 44,7 mln. litų.

Pasigenda aiškumo

Paklausimą premjerui nusiuntęs Seimo narys J.Razma teigė norėjęs sužinoti, ar Vyriausybė jau yra ką nors nusprendusi dėl tam tikrų sričių finansavimo didinimo. Esą tuomet būtų galima diskutuoti, ar teisingai pasirinkti prioritetai, numatytos tinkamos proporcijos ir pan.

Tačiau gautas atsakymas J.Razmą nuliūdino, nes suteikė nedaug aiškumo. Jis pastebėjo, kad dėl biudžetinių darbuotojų atlyginimų didinimo dar nepriimta jokių sprendimų. „Nors kelininkai skambina pavojaus varpais dėl tragiškai blogėjančios kelių būklės, dėl kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo didinimo – jokio aiškumo, o dėl sumažintų 2010-2011 metų senatvės pensijų kompensavimo – visiška migla“, - vardijo J.Razma. Jis pažymėjo, kad Vyriaustybė neplanuoja jokio pajamų prieaugio dėl mokesčių administravimo gerinimo. Numatomos gausesnės įplaukos, susijusios su ekonomikos augimu ir infliacijos didėjimu. „Išeitų, kad, nepaisant garsių kalbų, Vyriausybė neturi jokių ambicijų stiprinti kovą su šešėline ekonomika“, – mano J.Razma.

Stebisi opozicijos šurmuliu

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas stebisi opozicijos noru jau dabar matyti kitų metų biudžeto projekcijas. Anot jo, Vyriausybė paveldėjo sudėtingą padėtį ir sujauktą sistemą, kai įvairioms kompensacijoms prireiks numatyti kelis milijardus litų. „Man kelia nusistebėjimą, kad konservatoriai reikalauja iš karto pateikti biudžetą ir visa kita. Tegul pasiskaičiuoja, ką jie pridarė, ir dabar tegul padeda suskaičiuoti naujajam finansų ministrui, kaip išeiti iš padėties“, - aiškino B.Bradauskas. Jo teigimu, formuojant kitų metų biudžetą pirmiausia reikėtų galvoti apie labiausiai pažeidžiamą gyventojų grupę – pensininkus, ir numatyti, kaip kompensuoti per krizę apkarpytas pensijas. Taip pat – atkurti valstybės tarnautojų atlyginimus ir pamečiui nustatyti kompensacijas už sunkmečiu patirtus darbo užmokesčio praradimus. „Policininkai, kultūros darbuotojai, bibliotekininkai tikrai yra prioritetas, nes gauna mažiausias algas“, - pažymėjo B.Bradauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"