TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Tyla dėl jėgainės projekto nenutraukiama

2016 05 05 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Kadenciją baigianti Vyriausybė vis dar mindžikuoja vietoje neatsakydama į klausimą, ar Lietuvoje iškils nauja atominė elektrinė. Visagino merė Dalia Štraupaitė skundžiasi, kad beveik ketverius metus kamuojanti nežinia stabdo miesto ir viso regiono plėtrą.

Iš pradžių aiškinusi, kad gerina Visagino atominės elektrinės (VAE) projektą ir jo finansines sąlygas, derasi su regioninėmis partnerėmis – Latvija ir Estija, iš kurių atsakymo dėl dalyvavimo statant tikėjosi sulaukti iki praėjusių metų pabaigos, dabar Vyriausybė teigia, jog vertina naujų elektros jungčių įtaką elektros rinkai.

Politikai ir ekspertai nepuoselėja vilčių, kad artimiausiu metu šioje srityje kas nors keisis. Esą konkrečių atsakymų dėl naujos atominės elektrinės statybos galime sulaukti tik po Seimo rinkimų.

Naujas vertinimas

Energetikos ministro Roko Masiulio patarėjo Manto Dubausko teigimu, prieš atsakant į klausimą dėl tokio svarbaus ir tokios didelės apimties projekto kaip atominė elektrinė reikia įvertinti daugybę aplinkybių, tarp jų – ir situaciją energetikos rinkoje. „Nuo šių metų Lietuvos elektros energetikos sistemos sujungtos su Švedijos bei Lenkijos sistemomis. „NordBalt“ ir „LitPol Link“ jungtys daro ir darys didelę įtaką Lietuvos rinkai. Prieš apsispręsdami dėl investicijų į elektros gamybos pajėgumus, turime įvertinti naujųjų jungčių įtaką elektros rinkai ir visam energetikos sektoriui realiomis sąlygomis, – būtent tai ir daroma“, – tvirtino jis.

Be to, kaip aiškina M. Dubauskas, poveikį daro ir tai, kad VAE projektas yra regioninis, ir visus žingsnius reikia derinti su regioniniais partneriais. „Normalu, kad toks derinimas užima laiko. Lietuva yra sutarusi su Latvija ir Estija priimti sprendimus dėl VAE projekto, kai bus įvertinta naujųjų jungčių „NordBalt“ ir „LitPol Link“ įtaka energetikos rinkai“, – sakė jis.

Pasak M. Dubausko, iki šiol buvo patobulinta VAE projekto finansinė dalis, atlikti kiti parengiamieji darbai. „Pagrindinis šių darbų tikslas – būti kuo geriau pasirengus įgyvendinti projektą, jeigu būtų priimtas atitinkamas sprendimas“, – teigė jis.

Neveiklumas pakenkė projektui

Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius kritikuoja Vyriausybę už neveiklumą ir akcentuoja, kad VAE projektas nėra vienintelis, kur neparodyta jokios politinės valios ir nesugebėta suformuoti savo pozicijos. „Vyriausybės taktika tempti laiką, pūsti miglą įvairiomis darbo grupėmis, analizėmis yra labai gerai žinoma. VAE projektą patyliukais kalbėdama, kaip ji dirba ir stengiasi, Vyriausybė iš esmės pastatė beveik į numarinimo padėtį. Tad tik atkreipčiau dėmesį, kad po Socialdemokratų partijos suvažiavimo pasirodžiusioje jų rinkimų programoje, nors jie dar skelbia ją tobulinsią, neradau nė žodžio apie Visagino elektrinės perspektyvą“, – pažymėjo konservatorius.

A. Kubiliaus nuomone, dabartinių valdančiųjų neveiklumas gerokai pakenkė VAE projektui. Tačiau, anot jo, Lietuva bet kuriuo atveju turės rasti atsakymą, kaip apsirūpins elektra. Politikas sako, kad tai bus pats būtiniausias klausimas po Seimo rinkimų. „Lietuva importuoja 60–70 proc. elektros energijos, ir tai yra didžiausi skaičiai Europos Sąjungoje. Tokia priklausomybė nuo importo nėra priimtina ir saugi. Lietuvai reikia pakankamų savų, pigių elektros generacijos pajėgumų. Viena iš galimų alternatyvų – atominė elektrinė, jos gamyba yra konkurencinga. Tačiau norint ją statyti Lietuvoje reikia, kad statant dalyvautų regioniniai partneriai“, – pažymėjo Seimo opozicijos lyderis.

D. Štraupaitė /Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Japonai delikačiai laukia

Vyriausybės ir Seimo mindžikavimas dėl VAE projekto piktina ir Visagino merę D. Štraupaitę. Jos manymu, aukščiausia valdžia turėtų aiškiai pasakyti, ar Lietuvoje bus statoma nauja atominė jėgainė. „Tada žinotume, ką galime pritaikyti Rytų Lietuvoje, kur eisime toliau, nes yra planas A ir planas B“, – tikino ji.

D. Štraupaitė įsitikinusi, kad atominė jėgainė Lietuvai yra labai reikalinga, nes garantuotų mūsų šalies energetinę nepriklausomybę ir saugumą. Esą šalyje sukurta reikiama infrastruktūra, turime kompetentingų branduolinės energetikos specialistų, o projektą plėtoti pasiryžusi Japonijos kompanija „Hitachi“ nemažai investuotų Lietuvoje. Pasak Visagino merės, buvo kalbama, kad miesto apylinkėse galėtų įsikurti apie 2 tūkst. japonų, kurie padėtų statyti jėgainę, plėtoti „išmaniojo miesto“ viziją. Nors šiuo metu kontaktai su šia Japonijos kompanija nebėra tokie intensyvūs, vis dėlto japonai delikačiai laukia galutinio Lietuvos sprendimo.

Patrauklumas mažėja

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovas Ramūnas Vilpišauskas progozuoja, kad iki Seimo rinkimų jokių naujų sprendimų dėl VAE nesulauksime. Po 2012 metais surengto patariamojo referendumo, kurio iniciatoriai buvo socialdemokratai ir kurio metu gyventojai pasisakė prieš jėgainės statybą, šiai politinei jėgai tarsi ir netinka siūlyti toliau plėtoti atominės jėgainės projektą.

Iš kitų galimų delsimo paaiškinimų politologas išskiria besikeičiančią situaciją energetikos rinkoje – pradėjus veikti elektros jungtims, sumažėjo elektros energijos kaina. Tai galėjo sustiprinti nuomonę, kad VAE projektas yra per brangus įgyvendinti. „Trečia priežastis gali būti susijusi su kitų šalių dalyvavimu – iki galo neaiškus Latvijos ir Estijos atstovų požiūris į projektą. Tačiau jis gali paaiškėti tik tada, kai Lietuva aiškiai išdėstys, ką ji siūlo daryti. Kai nėra aiškumo Lietuvoje, turbūt sunku tikėtis, kad bus aiškūs ir kitų dviejų šalių atsakymai“, – pabrėžė R. Vilpišauskas.

Ar Lietuvai reikalinga branduolinė jėgainė, priklauso nuo ekonominio naudingumo pagrindimo – statybos, jos pagaminamos elektros energijos kainos. Akcentuojamas ir energetinio saugumo elementas. Vis dėlto, kaip pažymi R. Vilpišauskas, šio projekto patrauklumas mažėja. „Lietuvai vis labiau integruojantis į Šiaurės ir Vidurio Europos energetikos rinką, ir šio projekto patrauklumas keičiasi, mažėja“, – sakė R. Vilpišauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"